ŽURNALAS: TAUTODAILĖSMETRAŠTIS
TEMA: Liaudies amatai
AUTORIUS: Dalia Bazarienė, Eglė Bazaraitė

DATA: 2013-08

Apie pintus krepšius

Dalia Bazarienė, Eglė Bazaraitė

Krašto žmonių gerovė priklauso nuo to, kaip ūkiškai ir taupiai naudojami vietiniai žaliavų resursai. Lietuvoje auga pigi ir lengvai apdirbama karklų žaliava. Dėl tinkamų klimato sąlygų ir drėgno dirvožemio, karklų auga labai daug. Karklas kaip medis labai nereiklus. Per vienerius metus jo ūgliai užauga iki 2–3 metrų aukščio. Pynimui naudojami vienmečiai ūgliai, kurie vadinami vytelėmis. Lietuvoje nuo neatmenamų laikų buvo pinama iš karklų vytelių. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje buvo pinami krepšiai, baldai, sėtuvės, doklai, rogės ir kt. Kiekvieno regiono pynėjai pynė aukšto meninio lygio gaminius, kuriuose atsispindėjo savitas stilius. Dažniausiai buvo pinami krepšiai. Kiekvienas kaimas turėjo savo krepšių pynėją. Dzūkijoje pynė ne tik iš karklų vytelių, bet ir iš pušų šaknų, o Žemaitijoje iš eglių šaknų. Iš šaknų nupinti krepšiai pasižymėjo ypatingu stiprumu ir ilgaamžiškumu. Šaknų rinkimui pynėjas sugaišdavo daug laiko, bet aukšta gaminio kokybė tai atpirkdavo. Dabartiniu metu krepšių ir kitų pintų gaminių pynimas iš šaknų beveik neatliekamas. Šaknų rinkimu niekas neužsiima, o neesant tokios žaliavos ir tokie gaminiai nepinami.

Krepšių rinką sėkmingai užpildė didelė įvairovė krepšių nupintų iš karklų vytelių ir pluošto. Krepšiai nėra labai sudėtingi pinti gaminiai, tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai: krepšys turi būti stiprus, patogus, dugno ir šonų išorinis paviršius turi būti glotnus, kad nekliūtų už drabužių, o rankena būtų stipriai įtvirtinta.

Pagal paskirtį krepšiai pinami – daržovėms, vaisiams ir uogoms, grybams, rankdarbiams, gėlėms, raktams, avalynei, skėčiams, smulkmenoms ir vilnai laikyti, žaislams, duonai, saldumynams bei parduotuvės, turgaus, kelioniniai, iškylos, žvejo, sodininko ir kt. Sukurta labai daug krepšių reklamai – maisto produktams, vaisiams, uogoms ir daržovėms, konditerijos gaminiams, kosmetikai.

Pinti krepšiai turi universalų pritaikymą. Tos pačios konstrukcijos ir formos pintinė gali būti naudojama įvairiai paskirčiai. Jie naudojami ne tik buityje, bet ir žemės ūkyje, pramonėje, prekyboje bei kitose žmogaus veiklos srityse. Šios formos krepšiai vadinami karkasiniais, arba bulvinio tipo krepšiais. Jie sudaro atskirą krepšių stilių besiskiriantį nuo kitų krepšių. Tai patrauklūs ir labai stiprūs krepšiai. Pagal konstrukciją ir pynimo technologiją jie visuose kraštuose panašūs. Manoma, kad tai vienas iš seniausių pintų krepšių tipų. Per ilgus amžius jie mažai kuo pasikeitė. Nors karkasiniai krepšiai turi daug formų, pagal panaudojimą jie išimtinai yra buitiniai krepšiai ir konstruojami tuo pačiu pagrindiniu būdu. Du pagrindiniai lankai yra jungiami vienas su kitu daugiausiai stačiu kampu. Išorinio lanko viena pusė yra skirta rankenai. Kitas lankas yra krepšio kraštas, nuo kurio žemyn išdėstomi puslankiai (kartais vadinami šonkauliais). Puslankių ilgiu reguliuojama krepšio forma ir dydis. Šie krepšiai dažniausiai būna apvalūs, bet daromi ir pailgi, pūstais šonais, pakeltais kraštais, dubesni ir plokštesni, su pailginta rankena ir visai be jos.

            Karkasinių krepšių yra šimtai variantų ir paplitę jie visame pasaulyje. Pasakojama, kad Lietuvoje tokius krepšius mokėjo pinti beveik kiekvienas piemuo. Skirti šio tipo krepšiai bulvėms dėti, jas kasant, plauti, rinkti ir laikyti kitoms įvairioms daržovėms, obuoliams, uogoms, kiaušiniams ir kt. Dabar pinami maži suvenyriniai krepšeliai. Į šio tipo krepšelius komponuojamos puokštės, ant stalo pateikiama duona, sausainiai, saldainiai, riešutai arba vaisiai.

            Įsigilinus į specifinius patarimus karkasinių krepšių gamintojams, galima juos konstruoti norimos formos ir dydžio bei paskirties. Karkasiniai krepšiai gaminami iš vytelių arba vytelių ir pluošto. Bet tai nereiškia, kad tokios konstrukcijos krepšių negalima pinti iš nendrių, šiaudų, meldų, šaknų ir net vielos, plastmasės bei tekstilinių juostų. Svarbu tinkamai parinkti medžiagą pagal gaminio paskirtį. Krepšys kiaušiniams savo dydžiu ir medžiagų stiprumu skirsis nuo krepšio dekoratyvinei puokštei; arba krepšys bulvėms ar obuoliams rinkti nuo krepšelio stalui dengti, į kurį dedama duona, sausainiai ar riešutai. Šio tipo krepšių panaudojimas ypač platus, o formos variantų kūrimas vis dar nesibaigia.

Tai vienas iš karkasinių krepšių tipų. Ši forma ilgą laiką buvo apvali. Neatrodo, kad ji būtų turėjusi skirtingą tikslą nei kiaušiniams laikyti. Krepšelio pagrindinė dalis tokia pat, kaip bulvinių krepšelių, bet virš pagrindinio horizontaliojo lanko papildomai viršuje padarytas pakėlimas su praplatėjimu iš 3 ar daugiau puslankių. Jie į viršų daromi didesni, dėl ko krepšys į viršų išplatėja.

Mūsų krašto pynėjai krepšių pynimą išvystė taip, kad krepšiai tapo taikomojo meno gaminiais, turinčiais ne tik praktinį pritaikymą, bet ir estetinę paskirtį. Dabartinis vartotojas pageidauja įvairių ir aukšto meninio lygio krepšių, kurie tenkintų ne tik paskirtį, bet ir teiktų dvasinį pasitenkinimą, formuotų gerą skonį. Krepšys – palyginti paprastas gaminys, pasižymintis lengvumu, išraiškinga forma, dekoratyvumu, smulkiu lyg nėrinys pynimu, neperkrautu įvairiais, kad ir labai sudėtingais išpynimais. Pagal gaminio dydį ir formą parinktos vytelės, pynimo būdas, dailus išpynimas, tvarkingi sujungimai, pintinei suteiks neįkainojamo grožio, saikingo erdvinio ritmo Krepšys turi būti gražus, bet paprastas. Pynimo būdai suderinti, gerai apgalvoti, ypač tada, kai pilnasis pynimas derinamas su ažūriniu.

Krepšių įvairovė labai didelė. Pagal konstrukciją ir formą jie skirstomi į karkasinius, apskritus, pusiau apskritus, ovalius, keturkampius ir trikampius.

Pirminė paskirtis buvo krepšys kiaušiniams.

Volungės krepšiu vadinamas todėl, nes panašus į volungės lizdą. Šie krepšiai yra labai įdomūs, su išpintomis „Dievo akimis“. Konstrukcija ir dizainas – labai paprasti, o gaminys – funkcionalus. Krepšelio apačia yra plokščia. Šonai taip pat plokšti. Anga gana maža, kad turinys neiškristų. Tokio tipo krepšiuose buvo patogu kiaušinius vežti arkliu.

Senais laikais raktai buvo gana dideli, daug didesni negu yra šiandien. Jų dydžiai buvo labai skirtingi – durims, kiekvienam stalčiukui, spintelei ir pan. Toks dydis buvo per sunkus, kad kiekvienas galėtų nešiotis ant diržo. Sprendimas – raktų krepšys. Lengva buvo jį neštis arba pakabinti prie durų. Šiandien tokio tipo krepšeliai retai kur naudojami raktams. Pritaikyti jie kaip svogūninės, česnakinės.

Modernios adaptacijos, netradicinės formos krepšys. Įdomus karkaso lankų išdėstymas. Mažesnis tokios formos krepšys – labai puikus duonai, vaisiams, o didesnis – siūlams laikyti. Dar didesnis naudingas tokiems dalykams: žaislams, žurnalams, įvairioms detalėms, daiktams laikyti. Kaip ir kiti karkasiniai krepšiai, jis yra stiprus. Paėmus už rankenų krovinį galima nešti pakėlus prie krūtinės, arba nešti dviese.

Tai puikus krepšys skalbiniams, tiems, kurie juos vis dar kabina džiovinti lauke ar kitur. Šeimininkės jį dažnai naudoja bulvėms lupti. Krepšys su bulvėmis dedamas ant sėdinčios šeimininkės kelių.

Iškylos krepšys su dangčiais yra hibridas tarp dvišonio tradicinės formos ir kvadratinio plokščiadugnio krepšio. Tai gražus, funkcionalus, fantastiškai tvirtas krepšys. Jie pinami įvairaus dydžio ir pailgumo. Pynimui naudojamos vytelės, nes tai daug tvirtesnė medžiaga negu pluoštas. Šio tipo krepšių sukurta daugybė variantų: su dangčiais ir be jų, labai maži dekoratyviniai krepšeliai, aukšti, kvadratiniai, su ornamentais puoštomis rankenomis, krepšiai su keturkampėmis žvaigždėmis, vadinamomis „Dievo akimis“ bei karkasinių lankų sutvirtinimas tritaškėmis žvaigždėmis, krepšiai su puslankių tvirtinimu ne nuo rankenų, o iš krepšio galų, krepšiai be rankenų ir t. t.

vienos rankenos į apačią platėjantis su apvaliomis angomis šonuose krepšys pasižymi ypatingu stiprumu. Pagal kilmę jis vadinamas vištų krepšiu. Mat pirminė jų paskirtis buvo laikyti perekšles vištas su kiaušiniais arba pervežti vištą su viščiukais. Višta turi jaukią uždarą ir apribojančią erdvę, primenančią lizdą, ir pervežimui patogią rankeną. Tokiame krepšyje višta patogiai sėdėdavo ant kiaušinių tris savaites (per tiek laiko išsiperi viščiukai) arba keliaudavo tolimą kelią. Dabar tokios formos krepšiai įgijo visai kitą paskirtį. Labai maži tokio tipo krepšiai tinka laikyti saldumynams, priešpiečiams. Dideliame galima nešti keptą žąsį ar kalakutą einant į svečius ar iškylą, arba nešti gyvą paukštį. Mūsuose jis plačiausiai naudojamas kaip rankinė, apsipirkimo krepšys arba dekoratyvinis krepšelis gėlėms.

Apskrito krepšio tipui priskiriami krepšiai, kurie turi apskritą dugną. Šonai būna statūs cilindriniai, platėjantys ir siaurėjantys į viršų, pūstašoniai, dubens formos. Tai – buitiniai daržovėms, vaisiams, uogoms, grybams rinkti, rankdarbių ir kt. krepšiai.

Ovalūs krepšiai, priklausomai nuo paskirties, pinami labai įvairaus dydžio. Krepšio matmenys lemia dugno statinėlių išdėstymą, o nuo to priklausys ir šoninių statinėlių skaičius, tankumas – krepšio tvirtumas. Kuo tankiau išdėstyti statinėliai, tuo tankesnis pynimas ir stipresnis (tvirtesnis) krepšys. Žinoma, statinėlių skaičius priklauso ir nuo pynimo žaliavos. Storų vytelių statinėliai ir storos vytelės pynimui darbą labai apsunkina, o kartais jį padaro neįmanomą. Jos lūžta. Todėl pynimo žaliavą reikia tinkamai pasirinkti.

Keturkampiai krepšiai pagal dugno formą būna kvadratiniai ir stačiakampiai, o pagal šonus: platėjantys į viršų ir stačiabriauniai. Kvadratinių krepšių pynimas nuo kitų krepšių šiek tiek skiriasi dugno pynimu. Dugnas pinamas ne iš centro, o nuo krašto. Keturkampės formos krepšiai ilgą laiką buvo nepelnytai pamiršti. Šiuo metu jų kūrimas atsigauna. Pinami kelioniniai krepšiai, skalbinių, patalynės dėžės, reklaminiai padėklai, skrynios.

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau