2011 m. gruodžio 8 d. vyko LMKA tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomos kandidatūros Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijai gauti. LMKA premija skiriama už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus.
Premijai pasiūlyti šie kandidatai: kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas už pilnametražį vaidybinį filmą Kai apkabinsiu tave (2010) ir Kipras Mašanauskas už muziką filmui Tadas Blinda. Pradžia (2011) ir animaciniam filmui Taip laimė lėmė (2010) (Lietuvos kinematografininkų sąjunga), skulptorius Kęstutis Musteikis ir architektas Algirdas Umbrasas už bendrą darbą – skulptūrinę-meninę kompoziciją „Dailininko Mečislovo Dobužinskio (1875-1957) tapytas paveikslas „Tilto gatvė“ (Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos dailininkų sąjunga), Algimantas Kančas už Nidos menininkų koloniją ir Šarūnas Kiaunė už Zaraso ežero apžvalgos ratą Zarasuose (Lietuvos architektų sąjunga), Vytautas Martinkus už kalendorinių novelių knygą Dvylika lieptų (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) ir už literatūros kritikos knygą Estetinė literatūros gyvybė (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011) (Lietuvos rašytojų sąjungą).
Remiantis slapto balsavimo rezultatais, LMKA premija paskirta prozininkui, literatūrologui Vytautui Martinkui:
Diplomas ir piniginis prizas laureatui įteikti gruodžio 28 d. Rašytojų klube.
Ankstesnės LMKA premijos paskirtos:
2001 m. – rašytojai Viktorijai Daujotytei už knygas Kultūros šalys ir nuošalės (2000 m.), Literatūros filosofija, Esė apie poeziją ir esimą (2001 m.) 2002 m. – dailininkui Sauliui Valiui už instaliaciją Istorijos puslapiai, 2002 m. spalio 8 – 13 d. eksponuotą tarptautinėje Frankfurto knygų parodoje. 2003 m. – kino režisieriui Vytautui Damaševičiui ir operatoriui bei prodiuseriui Juozui Matoniui už filmų ciklą Menininkų portretai. 2004 m. – fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui už 2003-2004 m. surengtas fotografijos parodas ir monografiją Aleksandras Macijauskas. Fotografijos (2004). 2005 m. – kompozitorei Onutei Narbutaitei už sukurtus ir atliktus kūrinius – simfonijų ciklą Tres Dei Matris Symphoniae ir už styginių kvartetą Nr. 4 Drappegio. 2006 m. – rašytojui Gintarui Beresnevičiui už knygas Pabėgęs dvaras (esė, romanas; Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005) ir Paruzija (romanas; Vilnius: Tyto alba, 2005). Premija paskirta po mirties. 2007 m. – rašytojai Vandai Juknaitei už knygą Tariamas iš tamsos (pokalbiai su vaikais; Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007) ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei. 2008 m. – Agnei Marcinkevičiūtei už profesinį meistriškumą atskleidžiant Lietuvai brangias istorines, kultūrines bei žmogiškąsias vertybes. 2009 m. – menotyrininkei Marijai Matušakaitei už laidojimo papročių ir antkapinių įrašų tyrinėjimus. 2010 m. – rašytojui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą Urbo kalnas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010) ir knygas vaikams Petriukas debesėlis (Gimtasis žodis, 2009) bei Senojo bokšto gyventojai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010).
