Aktualūs įrašai

Venecijos bienalA� A?ia ar kas, burbu, vaA?iuodama A? KaunA�, kur priverstinai turA�siu praleisti bent dvi dienas, nes kitaip naktimis vykstanA?iA? A?okio spektakliA? pamatyti nebus jokios galimybA�s. GrA?A?tu jau visai kitaip. Dvi dienos praA�jo, bandant iA?sipainioti iA? renginiA? sA�kurio, kur mintys kaip siA�lai raizgA�si netilpdamos galvoje, o vaizdai a�� akyse. Venecijos bienalA� A?ia ar kas, burbu, vaA?iuodama A? KaunA�, kur priverstinai turA�siu praleisti bent dvi dienas, nes kitaip naktimis vykstanA?iA? A?okio spektakliA? pamatyti nebus jokios galimybA�s. GrA?A?tu jau visai kitaip. Dvi dienos praA�jo, bandant iA?sipainioti iA? renginiA? sA�kurio, kur mintys kaip siA�lai raizgA�si netilpdamos galvoje, o vaizdai a�� akyse.

Unikalių medžio drožybos tradicijų šalyje Japonijoje šią vasarą viešėjo medžio drožėjas Tomas Stambrauskas. Iš Vazgaikiemio kaimo Prienų rajone – tiesiai į Toyamos prefektūros Inamio miestą dalyvauti prestižinėje tarptautinėje medžio drožėjų stovykloje. Toks faktas jau įvyko, o istorija, susijusi su juo, daug ilgesnė laiko atžvilgiu, nei atstumas nuo Lietuvos iki Japonijos.Unikalių medžio drožybos tradicijų šalyje Japonijoje šią vasarą viešėjo medžio drožėjas Tomas Stambrauskas. Iš Vazgaikiemio kaimo Prienų rajone – tiesiai į Toyamos prefektūros Inamio miestą dalyvauti prestižinėje tarptautinėje medžio drožėjų stovykloje. Toks faktas jau įvyko, o istorija, susijusi su juo, daug ilgesnė laiko atžvilgiu, nei atstumas nuo Lietuvos iki Japonijos.

AuksakaliA? gildijos galerijoje a�zMeno niA?aa�? jau nuo 2005 metA? vyksta tarptautinA�s emalio bienalA�s. Vis gausA�ja ir A?vairA�ja dalyviA? ratas, pristatomi vis sudA�tingesni ir netikA�tesni menininkA? kA�riniai. TodA�l pirmiausia kyla klausimas: kas yra emalis ir kuo ypatingi daugiaspalviai kA�riniai, tokie skirtingi kiekvienoje parodoje?AuksakaliA? gildijos galerijoje a�zMeno niA?aa�? jau nuo 2005 metA? vyksta tarptautinA�s emalio bienalA�s. Vis gausA�ja ir A?vairA�ja dalyviA? ratas, pristatomi vis sudA�tingesni ir netikA�tesni menininkA? kA�riniai. TodA�l pirmiausia kyla klausimas: kas yra emalis ir kuo ypatingi daugiaspalviai kA�riniai, tokie skirtingi kiekvienoje parodoje?

Senasis, tradicinis liaudies menas į kultūros erdves kaip savitas reiškinys buvo įtrauktas apie XIX-jo amžiaus vidurį. Pirmiausia jis buvo traktuojamas kaip valstiečių, ūkininkų, kaimo žmonių meninė raiška.Senasis, tradicinis liaudies menas į kultūros erdves kaip savitas reiškinys buvo įtrauktas apie XIX-jo amžiaus vidurį. Pirmiausia jis buvo traktuojamas kaip valstiečių, ūkininkų, kaimo žmonių meninė raiška.

AnykA?A?iA? kraA?to kryA?dirbystA�s paminklai nA�ra sistemiA?kai fiksuoti ir tyrinA�ti. Siekiant uA?pildyti A?iA� spragA�, AnykA?A?iA? kultA�ros centras ir Pasaulio anykA?tA�nA? bendrija organizavo pirmA� tA�stinio projekto ekspedicijA� TroA?kA�nA? seniA�nijoje, kurioje kartu su TroA?kA�nA? K. InA?iA�ros mokiniais ir mokytoja M. Giraitiene buvo aplankyta 12 kapiniA?, uA?fiksuoti pakelA�se bei kitose vietose stovintys senieji ir nauji paminklai.AnykA?A?iA? kraA?to kryA?dirbystA�s paminklai nA�ra sistemiA?kai fiksuoti ir tyrinA�ti. Siekiant uA?pildyti A?iA� spragA�, AnykA?A?iA? kultA�ros centras ir Pasaulio anykA?tA�nA? bendrija organizavo pirmA� tA�stinio projekto ekspedicijA� TroA?kA�nA? seniA�nijoje, kurioje kartu su TroA?kA�nA? K. InA?iA�ros mokiniais ir mokytoja M. Giraitiene buvo aplankyta 12 kapiniA?, uA?fiksuoti pakelA�se bei kitose vietose stovintys senieji ir nauji paminklai.

Nors menininkas ir kompozitorius Ignas KrungleviA?ius jau deA?imtmetA? gyvena Osle, dalyvavimas projektuose ir parodose Lietuvoje neleidA?ia A?iA�rovams jo pamirA?ti. Jis a�� vienas iA? tA? menininkA?, kuriA? kA�rybA� sunku suvesti iki bendro vardiklio, kadangi ji tarpdiscipliniA?ka ne tik dA�l naudojamA? raiA?kos priemoniA? a�� garsas, tekstas, vaizdas, bet ir dA�l a�zdviguboa�? jo, kaip menininko, paA?aukimo.Nors menininkas ir kompozitorius Ignas KrungleviA?ius jau deA?imtmetA? gyvena Osle, dalyvavimas projektuose ir parodose Lietuvoje neleidA?ia A?iA�rovams jo pamirA?ti. Jis a�� vienas iA? tA? menininkA?, kuriA? kA�rybA� sunku suvesti iki bendro vardiklio, kadangi ji tarpdiscipliniA?ka ne tik dA�l naudojamA? raiA?kos priemoniA? a�� garsas, tekstas, vaizdas, bet ir dA�l a�zdviguboa�? jo, kaip menininko, paA?aukimo.

Paklauskime moksleivio, studento ar praeivio gatvAi??je, kas yra ai??zlietuviA?kumo A?aknysai???, ir jis veikiausiai nAi?? nemirktelAi??jAi??s pasakys, kad tai esanti Lietuvos senovAi??, tAi??kstantmetis, kunigaikA?A?iai, kalba, bei, A?inoma, pagoniA?kasis tikAi??jimas. Pastarasis drauge su kalbos archajybAi??mis atskleidA?iantis, kokia sena buvusi lietuviA? civilizacija, kokia ji harmoninga, dorybinga ir gyvybinga.Paklauskime moksleivio, studento ar praeivio gatvAi??je, kas yra ai??zlietuviA?kumo A?aknysai???, ir jis veikiausiai nAi?? nemirktelAi??jAi??s pasakys, kad tai esanti Lietuvos senovAi??, tAi??kstantmetis, kunigaikA?A?iai, kalba, bei, A?inoma, pagoniA?kasis tikAi??jimas. Pastarasis drauge su kalbos archajybAi??mis atskleidA?iantis, kokia sena buvusi lietuviA? civilizacija, kokia ji harmoninga, dorybinga ir gyvybinga.

ŽURNALAS: NAUJASIS ŽIDINYS – AIDAI TEMA: Šiuolaikinis menas AUTORIUS: Elona Lubytė DATA: 2011-12 Šiuolaikinis menas abipus baltos užuolaidos…

Nedaug rasime poetA?, kuriA? likimas bAi??tA? buvAi??s toks permainingas. Publijus Ovidijus Nasonas (Publius Ovidius Naso, 43 m. pr. Kr. ai??i?? 18/17 m. po Kr.) kaip tik vienas tokiA?. Paskutinis iA? garsiosios romAi??nA? poetA? trijulAi??s, kuriai dar priskiriami Vergilijus ir Horacijus, paskutinis iA? Augusto amA?iaus poetA?, kurio mirtis A?ymi ne tik literatAi??rinAi??s epochos, bet ir viso romAi??nA? ai??zaukso amA?iausai??? pabaigAi??.Nedaug rasime poetA?, kuriA? likimas bAi??tA? buvAi??s toks permainingas. Publijus Ovidijus Nasonas (Publius Ovidius Naso, 43 m. pr. Kr. ai??i?? 18/17 m. po Kr.) kaip tik vienas tokiA?. Paskutinis iA? garsiosios romAi??nA? poetA? trijulAi??s, kuriai dar priskiriami Vergilijus ir Horacijus, paskutinis iA? Augusto amA?iaus poetA?, kurio mirtis A?ymi ne tik literatAi??rinAi??s epochos, bet ir viso romAi??nA? ai??zaukso amA?iausai??? pabaigAi??.