Antropologinio tyrimo simptomai Aleksandro Ostašenkovo fotografijų knygoje „Mirties sodas“

Aleksandro Ostašenkovo fotografijų knygoje Mirties sodas (2008) nėra alternatyvos mirčiai. Ji pasitinka ir mandagiai pasveikina vienišą keleivį, kurio žygis artėja prie pabaigos. Kurdamas šį nuotraukų ciklą fotomenininkas lankėsi senelių namuose bei slaugos ligoninėje ir fiksavo mirštančiuosius bei mirčiai besiruošiančiuosius. Nors daugelyje albumo nuotraukų mirtis tėra nujaučiama, ji yra kur kas arčiau, rodos, justi jos alsavimas: žmogus yra tarsi ribinėje stadijoje tarp mirties ir nemirties, ir tai autorius demonstruoja fotografuojamų žmonių veiduose – akyse.
Skaityti daugiau