Kauno šviesulys, kukliai vertinęs savo rašytojišką talentą
Tęsiame pažintį su rašytojų memorialiniais butais. Pristatę Vilniuje įsikūrusius Vinco Mykolaičio-Putino ir Vinco Krėvės memorialinius muziejus, dabar žvilgsnį kreipiame į Kauną. Juk būtent čia tarpukariu virė ne tik politinis, bet ir kultūrinis Lietuvos Respublikos gyvenimas. Pirmiausia apsilankėme name, paženklintame memorialine lenta: „Šiame name 1920–1932 m. gyveno rašytojas kanauninkas dr. Juozas Tumas-Vaižgantas“, žvelgiančiame į kitapus Aleksoto gatvelės raudonuojančią seniausią Kauno bažnyčią, Vytauto Didžiojo (Mergelės Marijos Dangun ėmimo) vardu vadinamą. Memorialinio Vaižganto muziejaus (Maironio muziejaus padalinio) vedėjas Alfas Pakėnas mums ne tik pravedė „ekskursiją“ po pavasario saulės nutviekstą keturių kambarių butuką, bet ir dosniai dalijosi žiniomis ir pamąstymais apie spalvingos – šviesios – asmenybės spalvingą raišką. Tad pirmiausia pokalbiui ir susėdome vedėjo kabinete – buvusioje Vaižganto virtuvėje, kurioje kadais šeimininkauta tarnaitės Emilijos, greta turėjusios ir savo kambariuką (šiuo metu taip pat tarnybinė patalpa).
Tęsiame pažintį su rašytojų memorialiniais butais. Pristatę Vilniuje įsikūrusius Vinco Mykolaičio-Putino ir Vinco Krėvės memorialinius muziejus, dabar žvilgsnį kreipiame į Kauną. Juk būtent čia tarpukariu virė ne tik politinis, bet ir kultūrinis Lietuvos Respublikos gyvenimas. Pirmiausia apsilankėme name, paženklintame memorialine lenta: „Šiame name 1920–1932 m. gyveno rašytojas kanauninkas dr. Juozas Tumas-Vaižgantas“, žvelgiančiame į kitapus Aleksoto gatvelės raudonuojančią seniausią Kauno bažnyčią, Vytauto Didžiojo (Mergelės Marijos Dangun ėmimo) vardu vadinamą. Memorialinio Vaižganto muziejaus (Maironio muziejaus padalinio) vedėjas Alfas Pakėnas mums ne tik pravedė „ekskursiją“ po pavasario saulės nutviekstą keturių kambarių butuką, bet ir dosniai dalijosi žiniomis ir pamąstymais apie spalvingos – šviesios – asmenybės spalvingą raišką. Tad pirmiausia pokalbiui ir susėdome vedėjo kabinete – buvusioje Vaižganto virtuvėje, kurioje kadais šeimininkauta tarnaitės Emilijos, greta turėjusios ir savo kambariuką (šiuo metu taip pat tarnybinė patalpa).
