Apie kasdienybės rutiną, mūzų šventes ir kitas dienas
Neseniai Anapilin iškeliavęs skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) mums žinomas kaip klasikas plačiausia šio žodžio prasme. Jis – harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieškotojas, principingai savą kūrybos stilių plėtojęs tradicionalistas, renesansinę vidinės ramybės sampratą išgryninęs grakštaus figūratyvo meistras. Jo įstrižas it skalpelio pjūviu rėžtas draperijas raudonmedžio ar kaulo paviršiuje šiandien nesunkiai atpažįsta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuvių skulptūra. Kas be ko, tradicionalisto savybės gali ir trikdyti – Kuzmos skulptūrų nepaveikė po nepriklausomybės išpopuliarėjusios naujosios (t. y. „netradicinės“) raiškos kryptys, o tai šiuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip „iškritimas iš žaidimo“. Simptomiška, jog būdamas gyvas dailininkas surengė tik vieną (!) personalinę parodą – 1996-aisiais.Neseniai Anapilin iškeliavęs skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) mums žinomas kaip klasikas plačiausia šio žodžio prasme. Jis – harmonijos ir nuolatinio formos tobulumo ieškotojas, principingai savą kūrybos stilių plėtojęs tradicionalistas, renesansinę vidinės ramybės sampratą išgryninęs grakštaus figūratyvo meistras. Jo įstrižas it skalpelio pjūviu rėžtas draperijas raudonmedžio ar kaulo paviršiuje šiandien nesunkiai atpažįsta kiekvienas, nors kiek besidomintis tradicine lietuvių skulptūra. Kas be ko, tradicionalisto savybės gali ir trikdyti – Kuzmos skulptūrų nepaveikė po nepriklausomybės išpopuliarėjusios naujosios (t. y. „netradicinės“) raiškos kryptys, o tai šiuolaikinio meno pasaulyje traktuojama kaip „iškritimas iš žaidimo“. Simptomiška, jog būdamas gyvas dailininkas surengė tik vieną (!) personalinę parodą – 1996-aisiais.
