Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų

ŽURNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Kongresas
AUTORIUS: Rimtautas Kašponis

DATA: 2013-02

Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų 

Rimtautas Kašponis

 Apie 11-ąjį pasaulio semiotikos kongresą Kinijoje

2012 m. spalio 5–9 dienomis Nankine, Kinijoje, vyko 11-asis pasaulio semiotikos kongresas, kurio pagrindinė tema buvo „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų“. Renginyje dalyvavo apie 450 mokslininkų iš viso pasaulio, tarp jų 7 Lietuvos atstovai.

Plenariniuose posėdžiuose kongreso dalyviai klausėsi teorinių ir praktinių pranešimų bendraisiais semiotikos klausimais, pavyzdžiui, „Semiotika kaip tarpkultūrinis kelias“ (E. Tarasti), „Pažinimo semiotikos studijos Kinijoje“ (Hu Zhuanglin), „Humanistinė etika ir ateitis“ (Youzheng Li) ir kt. Po pietų septyniose sekcijose detaliai analizuotos konkrečios problemos, skaityti pranešimai pažinimo teorijos, meno, literatūros ir lingvistikos, kultūros, lyginamųjų studijų, visuomenės, istorijos ir religijos, mokslo, praktinės semiotikos, sričių semiotikos temomis.

Bene įdomiausi buvo pranešimai sričių semiotikos tema. Juose kalbėta apie JAV semiotikos kryptis, semiotiką Japonijoje, vokiškai kalbančių šalių semiotiką (analizuojančią architektūrą, muziką, gestus, paveikslus) ir su ja siejamus tarpdisciplininius tyrimus, pavyzdžiui, gestų analizę pasitelkiant lingvistiką, psichologiją ir semiotiką, medicininių problemų sprendimą remiantis socialine psichiatrija, biologija ir semiotika.

Dėmesio buvo skirta ir Taivano, Lotynų Amerikos šalių semiotikai, Europos, taip pat ir Lietuvos semiotikos naujovėms. Mūsų sekcijoje „Greimas ir semiotika Lietuvoje“ apibendrinamąjį pranešimą padarė sekcijos pirmininkas prof. D. Kučinskas, Algirdui Juliui Greimui skirtus pranešimus skaitė suomis prof. E. Tarasti, mokslų daktarai L. Mačianskaitė, R. Brūzgienė, R. Motiekaitis, D. Satkauskytė. Doc. R. Misiukevičius kaip stendinį pranešimą pristatė prof. R. Kašponio parengtą parodą „Algirdo Greimo vaikystė‘‘, kuri buvo eksponuojama kongreso vadovų prašymu. Beje, R. Kašponio monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ pradedama versti į kinų kalbą.

Po kongreso kilo daug minčių. Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, didžiųjų universitetų vadovai turėtų susirūpinti semiotikos plėtra Lietuvoje. Būtina skatinti semiotinius tyrimus architektūros, teisės, matematikos mokslų srityse, Suomijos pavyzdžiu sukurti tarpuniversitetinį semiotikos studijų tinklą.

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau