Tapino valanda

Tebevykstant polemikai, reikalingas Vilniaus miestui Baltųjų stulpų atkūrimas ar ne, Andrius Tapinas ėmė juos ir atstatė. Meninėje tikrovėje, kuri, vaizduotės užvaldymo prasme, nėra mažiau patikima nei pati istorija, rašoma – Lietuvai pasitaiko – „pagal pageidavimą“. Fantastiniame romane dalijamasi vizija Vilniaus, kurio Katedros aikštėje nestovėjo paminklas Kotrynai II, Vilniaus žinios nebankrutavo, o universitetas niekada nebuvo uždarytas. Šis miestas sparčiai augantis ir gyvybingas, – ne vystykluose, kaip 1907 m. apie jį rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Skaityti daugiau

Proveržis lietuvių (fantastinėje) literatūroje

Visiškai teisingai sako Vilko valandos autorius And­rius Tapinas Žinių radijo diskusijoje su Valentinu Sventicku („Aktualioji kultūra“, 2013-03-14): niekam tikęs tas knygų (ir net jų autorių!) skirstymas į rimtąsias ir pramogines – lyg kokių šaškių į juodąsias ir baltąsias. Gal jis kiek perlenkia tikindamas, kad tai vienpusiška – jo minima Kristina Sabaliauskaitė dar ir kaip moka rafinuotai suraukti nosytę neįtikusių plunksnos brolių atžvilgiu. O ir pačios Vilko valandos skaitytojai kone vienu balsu tinklaraščiuose skanduoja, kaip ši knyga išsiskiria iš „nykios“ lietuvių literatūros fono. Dar painiau – abi pusės dažnai pasako visai įdomių ir pagrįstų dalykų. Daug kas lietuvių literatūroje yra nyku ar bent jau neaktualu, nors manau, kad dėl tokio jos įvaizdžio visų pirma kalta literatūros programa mokyklose ir ją dėstančios mokytojos. Lygiai kaip ir pasitaiko rašytojų, kurių reklama ir šiaip gera nuomonė apie save ir savo kūrinį nemenkai viršija jo vertę. Tačiau su šaškėmis tai neturi nieko bendra.
Skaityti daugiau