Browsing Tag

Jonas BasanaviA?ius

4 įrašų

APIE JONO BASANAVIČIAUS TRAKOLOGIJĄAbout Jonas Basanavičius’ Thracology

Jonas Basanavičius 50 darbo metų paskyrė įrodyti lietuvių kilimui iš trakų Balkanuose. Jo teorija literatūroje gavo trakologijos pavadinimą, kuri šiame kultūros istoriko Algirdo GRIGARAVIČIAUS tekste nenagrinėjama, o paryškinami jos vertinimo po daktaro mirties 1927 metais aspektai. Gyvam esant, ši teorija viešai nekritikuota, išskyrus kalbininką Kazimierą Būgą. Po to, daugiausia tautininkų leidiniuose, iškeliama jos reikšmė atgimimo laikais motyvuojant tautinei veiklai inteligentiją.
Skaityti daugiau
0
0
0

Jonas Basanavičius Vilniuje 1914–1927 m.

Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Mykolas Biržiška daktaro Jono Basanavičiaus biografijos, parašytos lituanisto ir artimo tautininkams žurnalisto Adolfo Nezabitausko, recenzijoje „Mūsų senovėje“ pareiškė, kad karo metais J. Basanavičius dėl sveikatos negalėjęs būti aktyvus lietuvių viešajame gyvenime. Taip teigė iš arti jį pažinojęs Vasario 16-osios akto signataras, tokią mintį pakartodamas ir vėliau. Tačiau ši nuomonė, kad ir žinoma, „praėjo pro šalį“ kaip netinkama herojiniam patriarcho vaizdiniui, gal nekėlė pasitikėjimo dėl M. Biržiškos išpažįstamų socialdemokratinių įsitikinimų. Tačiau herojai taip pat būna pasiligoję. Žvilgterėję į šaltinius, rasime dorai savo pareigas atliekantį garbingo amžiaus lietuvių inteligentą, autoritetą moraliniais klausimais, bet ne veikėją ir organizatorių. Gal tai ir nulėmė, kad Kauno universitetas gavo Vytauto Didžiojo vardą, o istorinėje sostinėje J. Basanavičiui taip ir neatsirado paminklas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Jonas Basanavičius: „Aušros“ link

Rašytojo Julijono Lindės-Dobilo (1872–1934) nuomone, ir pažinęs Vakarų Europos kultūrą Jonas Basanavičius (1851–1927) netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbą dirbantis lietuvis. Tokį įspūdį paliko jo viešnagė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1922 m. pabaigoje. Garbingasis svečias atrodė labai nesveikas ir silpnas, atsiprašė, kad jam sunku kalbėti. Atsakydamas į direktoriaus Jono Yčo žodžius, kad patriarcho veiklą vainikavo Lietuvos nepriklausomybė, greitai, lengvai ir aiškiai ištarė: „Nieko mes nemanėm, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes žinojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbom.“ Rašytojas žodžius įsiminė visam gyvenimui, džiaugdamasis, kad kuklus senelis ne tik kėlė tautą, bet vedė ir toliau į kultūrinį renesansą.Rašytojo Julijono Lindės-Dobilo (1872–1934) nuomone, ir pažinęs Vakarų Europos kultūrą Jonas Basanavičius (1851–1927) netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbą dirbantis lietuvis. Tokį įspūdį paliko jo viešnagė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1922 m. pabaigoje. Garbingasis svečias atrodė labai nesveikas ir silpnas, atsiprašė, kad jam sunku kalbėti. Atsakydamas į direktoriaus Jono Yčo žodžius, kad patriarcho veiklą vainikavo Lietuvos nepriklausomybė, greitai, lengvai ir aiškiai ištarė: „Nieko mes nemanėm, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes žinojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbom.“ Rašytojas žodžius įsiminė visam gyvenimui, džiaugdamasis, kad kuklus senelis ne tik kėlė tautą, bet vedė ir toliau į kultūrinį renesansą.
Skaityti daugiau
0
0
0

Jonas Basanavičius asmeniniame ir viešajame gyvenime

Rašyti apie asmenybę, nutolusią per visą šimtmetį ir tapusią simboline figūra, skverbiantis į tokio žmogaus charakterį, nėra dėkinga užduotis. Patekusi į viešąją erdvę, ilgainiui ji nublanksta su prisegta visuomenei reikšmingų kelių savybių etikete, tad lieka bandyt pasekti realių įvykių ir situacijų pėdsakais ano meto laiškuose ir spaudoje. Raktiniai žodžiai Jonui Basanavičiui apibūdinti būtų mokslininkas, daktaras, romantikas ir suvalkietis. Tai akivaizdu autobiografijos tekste ir susirašinėjime. Įtikėjęs mokslo galybe poetiškos sielos jaunuolis, gimęs taupių, darbščių ir kieto būdo svajoklių krašte, veikloje vadovavęsis pozityvistinėmis nuostatomis, praktikoje, kaip gydytojų profesijos atstovas, rinkęsis taikias veikimo priemones. Kilmė, artimoji aplinka bei profesija neišvengiamai turi įtakos asmenybės brendimui, jos mąstymo ir veiklos ypatumams, o jei žmogui lemta tapti tautinio judėjimo lyderiu, tai galimas jo poveikis ir bendražygių vertybių pasirinkimui bei jų įgyvendinimo būdams.Rašyti apie asmenybę, nutolusią per visą šimtmetį ir tapusią simboline figūra, skverbiantis į tokio žmogaus charakterį, nėra dėkinga užduotis. Patekusi į viešąją erdvę, ilgainiui ji nublanksta su prisegta visuomenei reikšmingų kelių savybių etikete, tad lieka bandyt pasekti realių įvykių ir situacijų pėdsakais ano meto laiškuose ir spaudoje. Raktiniai žodžiai Jonui Basanavičiui apibūdinti būtų mokslininkas, daktaras, romantikas ir suvalkietis. Tai akivaizdu autobiografijos tekste ir susirašinėjime. Įtikėjęs mokslo galybe poetiškos sielos jaunuolis, gimęs taupių, darbščių ir kieto būdo svajoklių krašte, veikloje vadovavęsis pozityvistinėmis nuostatomis, praktikoje, kaip gydytojų profesijos atstovas, rinkęsis taikias veikimo priemones. Kilmė, artimoji aplinka bei profesija neišvengiamai turi įtakos asmenybės brendimui, jos mąstymo ir veiklos ypatumams, o jei žmogui lemta tapti tautinio judėjimo lyderiu, tai galimas jo poveikis ir bendražygių vertybių pasirinkimui bei jų įgyvendinimo būdams.
Skaityti daugiau
0
0
0