Eesu toji Berlyne / su sapno gūsiais iš Lietuvos

Sausio 23 d. teko apsilankyti Berlyne pas lietuvių kilmės 1932 metais Šilutės rajone, Karceviškių kaime, gimusią, nuo 1945 metų Berlyne gyvenančią ir vokiškai rašančią poetę ir dailininkę Aldoną Gustas, keletą valandų pasikalbėti apie jos ilgą, vingiuotą gyvenimo kelią ir dvilypį talentą, jungiantį žodžio ir grafinio vaizdavimo menus. Lietuvių skaitytojui ji žinoma iš poezijos rinkinių „Briedžiai mano broliai” (vertė Vytautas Karalius, Vilnius: Vaga, 1983); Symbiosefrauen / Simbiozės moterys. Zeichnungen und Prosa / Piešiniai ir proza (vertė Giedrė Paplonskytė-Bartelt, Berlin: Corvinus Presse, 1993); Eilėraščiai. Gedichte. Proza. Prosa. Piešiniai. Zeichnungen (vertė Vytautas Karalius, Giedrė Paplonskytė-Bartelt, Vilnius: Baltos lankos, 1994); Jetzt. Dabar. Gedichte und Zeichnungen. Eilėraščiai ir piešiniai (vertė Giedrė Bartelt, Vytautas Karalius, Vytenė Saunoriūtė-Muschick, Vilnius: Baltos lankos, 1998).
Skaityti daugiau

2012-2013 m. medžio skulptūros plenerai Vasario 16-osios gimnazijoje, Hiutenfelde Vokietijoje

Daug kryždirbystės ir medžio skulptūrų plenerų vyksta Lietuvoje, tačiau lietuvių išeivijos susitelkimo vietose toks medžio drožėjų pleneras – pirmasis. Hiutenfeldas – lietuvių išeivijos Europoje centras, vienijantis keturias organizacijas: Europos lietuvių kultūros centrą, Vokietijos lietuvių bendruomenę, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą ir Vasario 16-ios gimnaziją. Ši vietovė, nuo XX a. pradžios identifikuojama kaip išeivių iš Lietuvos būstinė ir sostinė Europoje. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais čia mokosi ne tik lietuvių išeivijos jaunimas, bet ir Lietuvos jaunuoliai, norintys įgyti užsienio kalbų įgūdžių. Sukurta lietuviška atmosfera Renhofo pilyje reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir paramos bei pagalbos iš Tėvynėje gyvenančių lietuvių ar organizacijų.Daug kryždirbystės ir medžio skulptūrų plenerų vyksta Lietuvoje, tačiau lietuvių išeivijos susitelkimo vietose toks medžio drožėjų pleneras – pirmasis. Hiutenfeldas – lietuvių išeivijos Europoje centras, vienijantis keturias organizacijas: Europos lietuvių kultūros centrą, Vokietijos lietuvių bendruomenę, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą ir Vasario 16-ios gimnaziją. Ši vietovė, nuo XX a. pradžios identifikuojama kaip išeivių iš Lietuvos būstinė ir sostinė Europoje. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais čia mokosi ne tik lietuvių išeivijos jaunimas, bet ir Lietuvos jaunuoliai, norintys įgyti užsienio kalbų įgūdžių. Sukurta lietuviška atmosfera Renhofo pilyje reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir paramos bei pagalbos iš Tėvynėje gyvenančių lietuvių ar organizacijų.
Skaityti daugiau