Browsing Tag

poezija

35 įrašų

Kelionė į Minską ir atgal

Ten, kur baigiasi asfaltas, prasideda Baltarusija. Tokį išminties ar, tiks­liau, pastabumo perliuką neretai tekdavo išgirsti vaikystėje iš patyrusių keliauninkų. Reikia pridurti, kad tas perliukas maloniai sukutendavo tautinius jausmus, štai kokie mes, mūsų keliai geriausi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Kaip prisimename – tiesa, tokių prisimenančių vis mažėja dėl natūralių priežasčių – anais laikais Tarybų šalyje sienų tarp broliškų respublikų nebuvo.Ten, kur baigiasi asfaltas, prasideda Baltarusija. Tokį išminties ar, tiks­liau, pastabumo perliuką neretai tekdavo išgirsti vaikystėje iš patyrusių keliauninkų. Reikia pridurti, kad tas perliukas maloniai sukutendavo tautinius jausmus, štai kokie mes, mūsų keliai geriausi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Kaip prisimename – tiesa, tokių prisimenančių vis mažėja dėl natūralių priežasčių – anais laikais Tarybų šalyje sienų tarp broliškų respublikų nebuvo.
Skaityti daugiau
0
0
0

Poezijos laidotuvės ir mirusiųjų/mirštančiųjų pavasaris

Taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu miršta, žūna arba kitaip iš kokio nors (sportinio, politinio, o ypač kultūrinio, literatūrinio arba tikro ir vienintelio) gyvenimo pasitraukia nemažai reiškinių. Tiesa, reiškiniams natūralu nuolatos trauktis ir būti pakeičiamiems, o šių metų Poezijos pavasario festivalyje, rodosi, visi ir viskas mirė čia pat vietoje, arba visi vis tie patys mirė nuolat… vis mirė ir mirė, buvo liūdna liūdna, o susirinkusieji tam priešinosi priešinosi prisiminimais, paminėjimais, poetinėmis ir muzikinėmis panegirikomis. Žinoma, galėtų būti ir gerai: sureikšminti, sumelancholinti, suromantinti arba pasišaipyti, pasijuokti iš mirties, padarant ją viso festivalio tema. Taip pat, kaip yra gerai priminti išskirtinį, bet pamirštą dalyką ar svarbų jubiliejų. Taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu miršta, žūna arba kitaip iš kokio nors (sportinio, politinio, o ypač kultūrinio, literatūrinio arba tikro ir vienintelio) gyvenimo pasitraukia nemažai reiškinių. Tiesa, reiškiniams natūralu nuolatos trauktis ir būti pakeičiamiems, o šių metų Poezijos pavasario festivalyje, rodosi, visi ir viskas mirė čia pat vietoje, arba visi vis tie patys mirė nuolat… vis mirė ir mirė, buvo liūdna liūdna, o susirinkusieji tam priešinosi priešinosi prisiminimais, paminėjimais, poetinėmis ir muzikinėmis panegirikomis. Žinoma, galėtų būti ir gerai: sureikšminti, sumelancholinti, suromantinti arba pasišaipyti, pasijuokti iš mirties, padarant ją viso festivalio tema. Taip pat, kaip yra gerai priminti išskirtinį, bet pamirštą dalyką ar svarbų jubiliejų.
Skaityti daugiau
0
0
0

Poezijos ištarmės

Gegužės 30 d. Rašytojų sąjungoje įvyko tradiciškai „Poezijos pavasario” metu rengiama konferencija. Lietuvos ir užsienio šalių poetai, literatūrologai šįkart diskutavo tema „Poezija – mano tarmė”. Konferencijoje pasisakė prof. Viktorija Daujotytė, dr. Elena Baliutytė, Erika Drungytė, Paskalis Riou (Prancūzija), Rozalie Hirs (Olandija), Heather Thomas (JAV) ir kiti. Publikuojame kai kuriuos pranešimus.Gegužės 30 d. Rašytojų sąjungoje įvyko tradiciškai „Poezijos pavasario” metu rengiama konferencija. Lietuvos ir užsienio šalių poetai, literatūrologai šįkart diskutavo tema „Poezija – mano tarmė”. Konferencijoje pasisakė prof. Viktorija Daujotytė, dr. Elena Baliutytė, Erika Drungytė, Paskalis Riou (Prancūzija), Rozalie Hirs (Olandija), Heather Thomas (JAV) ir kiti. Publikuojame kai kuriuos pranešimus.
Skaityti daugiau
0
0
0

Dar apie veidrodžius

Kartą susapnavau tobulos struktūros eilėraštį: stovėjau tuščio kambario viduryje, o ant visų keturių sienų kabojo po veidrodį. Pažvelgus į bet kurią pusę, nusidriekdavo ilgos atspindžių galerijos. Atspindžiai atspindėjo atspindžius. Žinojau šį sapną esant apie poeziją ir kad šie veidrodžiai atspindi labiau vaizdų struktūras nei pačius vaizdus. Galbūt tokia sąranga labiau tinka vaizduojamajai (deskriptyvinei), kurios nederėtų tapatinti su pasakojamąja (naratyvine), poezijai. Jaukios aiškaus suvokimo ir jausmo vienovės, kuri būdinga lyrikai, požiūriu, tai turbūt perversiškas košmaras. Kartą susapnavau tobulos struktūros eilėraštį: stovėjau tuščio kambario viduryje, o ant visų keturių sienų kabojo po veidrodį. Pažvelgus į bet kurią pusę, nusidriekdavo ilgos atspindžių galerijos. Atspindžiai atspindėjo atspindžius. Žinojau šį sapną esant apie poeziją ir kad šie veidrodžiai atspindi labiau vaizdų struktūras nei pačius vaizdus. Galbūt tokia sąranga labiau tinka vaizduojamajai (deskriptyvinei), kurios nederėtų tapatinti su pasakojamąja (naratyvine), poezijai. Jaukios aiškaus suvokimo ir jausmo vienovės, kuri būdinga lyrikai, požiūriu, tai turbūt perversiškas košmaras.
Skaityti daugiau
0
0
0

Poezijos vertimų studijos: Konstantinas Balmontas

Praėjus šešeriems metams po Ingos Vidugirytės knygos Balmonto Lietuva pasirodymo, komparatyvistines studijas papildė solidi mokslinė monografija – Kristinos Sakalavičiūtės knyga Konstantinas Balmontas ir Lietuva: Poezijos vertimų studijos. Šios knygos – tai savotiškas viename Balmonto laiškų Liudui Girai išsakyto prašymo „Perdainuokite lietuviškai dar Balmontą, ir visą jį, ir daug!“ įgyvendinimas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Aukso kailio paieškos: kelionė po pasaulį ir save

Mitas apie argonautus (sen. gr. Ἀργοναύται, Ἀργώ – laivo pavadinimas ir ναύτης – jūreivis), kurie laivu Argu plaukė į Kolchidę parsivežti aukso vilnos, ko gera, priskirtinas prie labiausiai šiomis dienomis žinomų Senovės Graikijos mitų. Populiarumu su juo varžytis gali tik pasakojimai apie Heraklį ir dvylika jo žygių bei Homero apdainuotos Odisėjo klajonės, grįžtant iš Trojos karo, trukusios dešimt metų. Mitas apie argonautus ne kartą ekranizuotas, įkvėpęs parašyti ne vieną literatūros kūrinį, jo pagrindu sukurtas net kompiuterinis žaidimas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Trumpai, bet ryškiai suspindėjęs

Laikas daug ką pakeičia, tačiau jis nekeičia to, kas buvo žmogaus gyvenime. O buvo daug ko. Žmogus kūrė, siekė, planavo. Toks buvo ir prieš šimtą metų miręs jaunas, nespėjęs plačiau išsiskleisti poetas Zigmas GAIDAMAVIČIUS-GĖLĖ (1894–1912). Kultūros istorikas Vilmantas KRIKŠTAPONIS pastebi, kad kūrėjas ir jo darbai gyvi tol, kol jį prisimename. Straipsnis, parašytas naudojantis poeto dienoraščiuose likusiais ir jį pažinojusių žmonių atsiminimais, skiriamas šimtosioms Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės mirties metinėmis.Laikas daug ką pakeičia, tačiau jis nekeičia to, kas buvo žmogaus gyvenime. O buvo daug ko. Žmogus kūrė, siekė, planavo. Toks buvo ir prieš šimtą metų miręs jaunas, nespėjęs plačiau išsiskleisti poetas Zigmas GAIDAMAVIČIUS-GĖLĖ (1894–1912). Kultūros istorikas Vilmantas KRIKŠTAPONIS pastebi, kad kūrėjas ir jo darbai gyvi tol, kol jį prisimename. Straipsnis, parašytas naudojantis poeto dienoraščiuose likusiais ir jį pažinojusių žmonių atsiminimais, skiriamas šimtosioms Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės mirties metinėmis.
Skaityti daugiau
0
0
0

Apsisprendimo ir ryžto žmogus

Minint Meilės Lukšienės aštuoniasdešimtmetį, Vanda Zaborskaitė pasveikino savo kolegę ir bendražygę straipsniu „Apsisprendimo ir ryžto žmogus“ („Dialogas“, 1993 08 20). Man regis, tokia bičiulės charakteristika taikliai apibūdina ir ją pačią. Kai Vanda Zaborskaitė tvirtina: „Meilė Lukšienė – labai plastiškas, labai dinamiškas žmogus, greitai ir taikliai reaguojantis į kintančias situacijas, bet drauge išlaikantis nelūžinėjančią ir nenutrūkstančią pagrindinę gyvenimo liniją, esmingą požiūrį ir nuostatų kryptį“, – argi jinai nerašo ir apie save?Minint Meilės Lukšienės aštuoniasdešimtmetį, Vanda Zaborskaitė pasveikino savo kolegę ir bendražygę straipsniu „Apsisprendimo ir ryžto žmogus“ („Dialogas“, 1993 08 20). Man regis, tokia bičiulės charakteristika taikliai apibūdina ir ją pačią. Kai Vanda Zaborskaitė tvirtina: „Meilė Lukšienė – labai plastiškas, labai dinamiškas žmogus, greitai ir taikliai reaguojantis į kintančias situacijas, bet drauge išlaikantis nelūžinėjančią ir nenutrūkstančią pagrindinę gyvenimo liniją, esmingą požiūrį ir nuostatų kryptį“, – argi jinai nerašo ir apie save?
Skaityti daugiau
0
0
0