Simfoninė muzikos sezono pradžia Nacionalinėje filharmonijoje

Šį sezoną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai prasidėjo neįprastai anksti. Į pirmąsias repeticijas orkestras rinkosi dar neįpusėjus rugpjūčiui. Pažaislio festivalis, koncertas Druskininkuose, lietuviškos muzikos konkursas, skirtas J. Pakalnio 100-osioms gimimo metinėms, Tarptautinis Plungės festivalis ir Nacionalinio simfoninio orkestro 72-ojo sezono atidarymo koncertas – tai gausios ir sudėtingos programos, kuriose skambėjo skirtingų epochų ir stilių muzikos opusai. Orkestro vadovą ir vyriausiąjį dirigentą prof. Juozą Domarką paprašėme pratęsti „Dialogus orkestro tema“ ir apibūdinti intensyvią naujojo sezono pradžią.Šį sezoną Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai prasidėjo neįprastai anksti. Į pirmąsias repeticijas orkestras rinkosi dar neįpusėjus rugpjūčiui. Pažaislio festivalis, koncertas Druskininkuose, lietuviškos muzikos konkursas, skirtas J. Pakalnio 100-osioms gimimo metinėms, Tarptautinis Plungės festivalis ir Nacionalinio simfoninio orkestro 72-ojo sezono atidarymo koncertas – tai gausios ir sudėtingos programos, kuriose skambėjo skirtingų epochų ir stilių muzikos opusai. Orkestro vadovą ir vyriausiąjį dirigentą prof. Juozą Domarką paprašėme pratęsti „Dialogus orkestro tema“ ir apibūdinti intensyvią naujojo sezono pradžią.
Skaityti daugiau

Paskutinė stotelė – Pažaislio vienuolynas

Kauno pakraštyje miškingoje vietovėje stūksantis Pažaislio vienuolynas mena seną ir permainingą Lietuvos istoriją – kamaldulių, atsikrausčiusių į Lietuvą XVII a. pabaigoje, epochą, kai barokinės architektūros šedevras garsėjo puošniu interjeru bei visumos darna, 1812 m. besitraukiančios Napoleono armijos plėšikavimus ir 1831 m. sukilimo prieš visuomeninio ir politinio gyvenimo suvaržymus slopinimą. Deja, šis sukilimas tik paspartino carinės Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pažaislyje įsikūrė ortodoksų vienuoliai, o po 10 metų – Dievo Motinos ėmimo į dangų (Uspenijės) vienuolynas. Tuo metu bažnyčia virto cerkve, buvo sunaikintos skulptūros, pertapytos freskos, pakeista daug dekoratyvinių ansamblio detalių. 1837 m. šį vienuolyną aplankė caras Nikolajus I su savo svita, kurioje, tikėtina, buvo ir Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. Kažin ar tada jis numanė, kad po trijų dešimtmečių vėl čia sugrįš ir ras amžinojo poilsio vietą. Apie tai, matyt, nė negalvojo, nes jo pagrindinis tikslas buvo darbuotis caro, Rusijos ir pravoslavų tikėjimo vardan.Kauno pakraštyje miškingoje vietovėje stūksantis Pažaislio vienuolynas mena seną ir permainingą Lietuvos istoriją – kamaldulių, atsikrausčiusių į Lietuvą XVII a. pabaigoje, epochą, kai barokinės architektūros šedevras garsėjo puošniu interjeru bei visumos darna, 1812 m. besitraukiančios Napoleono armijos plėšikavimus ir 1831 m. sukilimo prieš visuomeninio ir politinio gyvenimo suvaržymus slopinimą. Deja, šis sukilimas tik paspartino carinės Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pažaislyje įsikūrė ortodoksų vienuoliai, o po 10 metų – Dievo Motinos ėmimo į dangų (Uspenijės) vienuolynas. Tuo metu bažnyčia virto cerkve, buvo sunaikintos skulptūros, pertapytos freskos, pakeista daug dekoratyvinių ansamblio detalių. 1837 m. šį vienuolyną aplankė caras Nikolajus I su savo svita, kurioje, tikėtina, buvo ir Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. Kažin ar tada jis numanė, kad po trijų dešimtmečių vėl čia sugrįš ir ras amžinojo poilsio vietą. Apie tai, matyt, nė negalvojo, nes jo pagrindinis tikslas buvo darbuotis caro, Rusijos ir pravoslavų tikėjimo vardan.
Skaityti daugiau