„Spaudos draudimas paakino ir pagreitino lietuvių tautos atgimimą“

Ši frazė iš redaktorių Jono Aisčio ir Stepo Zobarsko pratarmės, parašytos 1954 metais JAV išleistam literatūros metraščiui „Gabija”, skirtam spaudos atgavimo penkiasdešimtmečiui ir tremties dešimtmečiui paminėti. Didžiulė knyga (545 p.) pradedama Jurgio Baltrušaičio ketureiliu („Aš žinau, žinau, kaip žvaigždės krinta”) ir baigiama Jono Aisčio straipsniu „Paskutinysis penkiasdešimtmetis”. Spaudos atgavimo šimtmetį minėjome rimtai, rūpestingai, bet permąstydama 110-ąsias to ypatingo įvykio metines, pirmiausia atsimenu „Gabiją” ir ją atsiverčiu.
Skaityti daugiau

La Cumparsita: Rūta „žalioji“ prieš Dalią „raudonąją“

Neslėpsiu: kiek netikėtas didžiulis susidomėjimas straipsniu „Žiniasklaidos kuriama Lietuva” (Literatūra ir menas, 2013 08 30) paskatino rašyti šį tęsinį. Nes koks rašytojas – atvirai ar atvirai kuklindamasis – netrokšta populiarumo? Nebent po hipnozės, po Nobelio ar po mirties. Yra ir kita priežastis –­ skaitinėdama spaudą, rinkdama straipsnių antraštes iš įvairių portalų ir dienraščių pranešimui, tiesiog „užsikabliavau”. Kaip Jackas Lemmonas filme „Džiaze tik merginos”. Jo veikėjas, persirengęs moterimi, šoko su lyties neatpažįstančiu gerbėju La Cumparsita restorane, perduodamas įsikąstą rožę partneriui tiesiai į lūpas, ir grįžęs į viešbutį iš inercijos tebemojavo barškučiais lovoje. Dabar aš irgi laiškus draugams ir kai kuriems pažįstamiems siunčiu (taip pat iš lovos) pradėdama ne „Sveikas” ar „Sveika”, bet tos dienos antrašte iš spaudos.
Skaityti daugiau