Kūryboje Dievas kalba ne vėtromis, bet švelniais atodūsiais

„Niekas geriau už jus, genialūs grožio architektai, nepajėgūs pajusti patoso, su kuriuo Dievas Kūrinijos aušroje apžvelgė savo rankų darbą. Šio jausmo atšvaitai nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra spindėję jūsų akyse, kai pagauti slėpiningos garsų ir žodžių, spalvų ir formų galios, jūs, kaip kiekvieno amžiaus menininkai žavėdavotės savo įkvėpimo kūriniu, pajusdami jame kūrimo slėpinio, kuriame Dievas, vienintelis visų daiktų Kūrėjas, norėjo leisti jums tam tikru būdu dalyvauti, aidą.“ Tokia mintis ataidi iš Jono Pauliaus II „Laiško menininkams“(1999), kurio kontekste pakviečiau dailininkę tekstilininkę Eglę Jasulaitytę apžvelgti jos kūrybos erdvę. „Niekas geriau už jus, genialūs grožio architektai, nepajėgūs pajusti patoso, su kuriuo Dievas Kūrinijos aušroje apžvelgė savo rankų darbą. Šio jausmo atšvaitai nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra spindėję jūsų akyse, kai pagauti slėpiningos garsų ir žodžių, spalvų ir formų galios, jūs, kaip kiekvieno amžiaus menininkai žavėdavotės savo įkvėpimo kūriniu, pajusdami jame kūrimo slėpinio, kuriame Dievas, vienintelis visų daiktų Kūrėjas, norėjo leisti jums tam tikru būdu dalyvauti, aidą.“ Tokia mintis ataidi iš Jono Pauliaus II „Laiško menininkams“(1999), kurio kontekste pakviečiau dailininkę tekstilininkę Eglę Jasulaitytę apžvelgti jos kūrybos erdvę.
Skaityti daugiau