Browsing Tag

DailAi??

15 įrašų

Jutimų logika ir pasąmonės blokai

Menotyrininkė Julija PETKEVIČIENĖ rašo apie Eglę KUCKAITĘ (g. 1969) – asociatyviojo meno filosofę. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių. Dailininkė yra įvaldžiusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. Jos kūryba – daugiasluoksnė ir daugiaprasmė. Be tiesioginių nuorodų, menininkė provokuoja asociacijas į asmeninių prasmių paieškas. Keleto emocinių išgyvenimų nesuderinamumas, prieštaringumas, susijęs su dvejopu požiūriu į žmogų, daiktą ar reiškinį, yra vienas pagrindinių Eglės Kuckaitės kūrybos variklių.Menotyrininkė Julija PETKEVIČIENĖ rašo apie Eglę KUCKAITĘ (g. 1969) – asociatyviojo meno filosofę. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių. Dailininkė yra įvaldžiusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. Jos kūryba – daugiasluoksnė ir daugiaprasmė. Be tiesioginių nuorodų, menininkė provokuoja asociacijas į asmeninių prasmių paieškas. Keleto emocinių išgyvenimų nesuderinamumas, prieštaringumas, susijęs su dvejopu požiūriu į žmogų, daiktą ar reiškinį, yra vienas pagrindinių Eglės Kuckaitės kūrybos variklių.
Skaityti daugiau
0
0
0

Meno pasaulio klajūnas

Žemaitija, kaip ir visa Lietuva, nuo seno garsi ne vien kasdiene duona. O būta šioje žemėje ir neeilinių talentų, peržengusių ne tik Žemaitijos, bet ir Lietuvos, net Europos ribas ir išėjusių į platųjį pasaulį. Ir kadangi ne tiek daug jų turėjome, juo labiau brangintinas kiekvienas – ypač kūręs prieškariu, kai Lietuva dar tik kėlėsi iš šimtmečių vergijos, ar neramiais Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, kai mūsų Tėvynės vardas veik merdėjo už geležinės uždangos (šį terminą 1946 m. kovo 5 d. savo kalboje, pasakytoje Misūrio valstijos Fultono koledže, pirmasis pavartojo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis). Žemaitija, kaip ir visa Lietuva, nuo seno garsi ne vien kasdiene duona. O būta šioje žemėje ir neeilinių talentų, peržengusių ne tik Žemaitijos, bet ir Lietuvos, net Europos ribas ir išėjusių į platųjį pasaulį. Ir kadangi ne tiek daug jų turėjome, juo labiau brangintinas kiekvienas – ypač kūręs prieškariu, kai Lietuva dar tik kėlėsi iš šimtmečių vergijos, ar neramiais Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, kai mūsų Tėvynės vardas veik merdėjo už geležinės uždangos (šį terminą 1946 m. kovo 5 d. savo kalboje, pasakytoje Misūrio valstijos Fultono koledže, pirmasis pavartojo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis).
Skaityti daugiau
0
0
0

Dokumentinės miniatiūros

VaikA?tinA�ju po labai modernA? dailA�s muziejA? Taline. Per tA� modernumA� net sunku suvokti, ar viskA� jau esi apA�jA�s, nes kai kurie koridoriai A?iek tiek primena labirinto mA?sles. Kai jau atrodo, kad viskA� apA?iA�rA�jau ir nusileidusi A? pirmA�jA? aukA?tA� lA�kuriuoju savo kompanijos, dar a�ztebeblA�dinA�janA?iosa�? po labirintus, pamatau kaA?kaip keistai paslA�ptA� salA� a�� visai A?one, tolokai nuo kitA? koridoriA?. VaikA?tinA�ju po labai modernA? dailA�s muziejA? Taline. Per tA� modernumA� net sunku suvokti, ar viskA� jau esi apA�jA�s, nes kai kurie koridoriai A?iek tiek primena labirinto mA?sles. Kai jau atrodo, kad viskA� apA?iA�rA�jau ir nusileidusi A? pirmA�jA? aukA?tA� lA�kuriuoju savo kompanijos, dar a�ztebeblA�dinA�janA?iosa�? po labirintus, pamatau kaA?kaip keistai paslA�ptA� salA� a�� visai A?one, tolokai nuo kitA? koridoriA?.
Skaityti daugiau
0
0
0

Lietuvos meninio paveldo dalybos nacių okupacijos metais ir Mikalojaus Vorobjovo veikla

Klausimas, ar XX a. Lietuvoje būta mėginimų rašyti politiškai angažuotą dailės istoriją, geriausiu atveju nuskambėtų kaip naivus išsišokimas, nors nuoseklių tyrimų šia tema kol kas neturime. Nėra apibendrintos net akivaizdžios sovietinių ideologų pastangos šia linkme; vis dar nesame išanalizavę, kaip vyko (ir tebevyksta) Lietuvos dailės paveldo dalybos tarp buvusių LDK tautų.Klausimas, ar XX a. Lietuvoje būta mėginimų rašyti politiškai angažuotą dailės istoriją, geriausiu atveju nuskambėtų kaip naivus išsišokimas, nors nuoseklių tyrimų šia tema kol kas neturime. Nėra apibendrintos net akivaizdžios sovietinių ideologų pastangos šia linkme; vis dar nesame išanalizavę, kaip vyko (ir tebevyksta) Lietuvos dailės paveldo dalybos tarp buvusių LDK tautų.
Skaityti daugiau
0
0
0

Menininkas šiame gyvenime

Mano nuomonA� apie menA� ir menininkus nA�ra tvirta, ji daA?nai keiA?iasi, mano teiginiai daA?nai prieA?tarauja vieni kitiems, nes tik apie negyvus daiktus, turinA?ius nesikeiA?ianA?iA� formA�, galima turA�ti nesikeiA?ianA?iA� nuomonA�. GavA�s A?urnalo pasiA�lymA� paraA?yti apie tai, kaip A?iuo metu gyvena dailininkai, apie jA? dvasinA� ir kA�niA?kA� savijautA� dabartinA�je situacijoje, pagalvojau, kad apie tai esu daug kalbA�jA�s ir raA?A�s, todA�l nieko naujo nebesugalvosiu ir nebeparaA?ysiua�� Galiu tik save pacituoti. Mano nuomonA� apie menA� ir menininkus nA�ra tvirta, ji daA?nai keiA?iasi, mano teiginiai daA?nai prieA?tarauja vieni kitiems, nes tik apie negyvus daiktus, turinA?ius nesikeiA?ianA?iA� formA�, galima turA�ti nesikeiA?ianA?iA� nuomonA�. GavA�s A?urnalo pasiA�lymA� paraA?yti apie tai, kaip A?iuo metu gyvena dailininkai, apie jA? dvasinA� ir kA�niA?kA� savijautA� dabartinA�je situacijoje, pagalvojau, kad apie tai esu daug kalbA�jA�s ir raA?A�s, todA�l nieko naujo nebesugalvosiu ir nebeparaA?ysiua�� Galiu tik save pacituoti.
Skaityti daugiau
0
0
0