Žvilgsnis atgal: Panevėžio fotoklubo pradžia

1955-1960 m., studijuojant Kauno politechnikos institute, vienas iš bendrabučio kambariokų įteikė man „Smeną“. Pabuvojęs tėviškėje, prie Lėvens krantų, puoliau fotografuoti peizažą ir to meto kolūkiečių vargus. Tos pirmosios nuotraukos buvo eksponuotos Mechanikos fakulteto parodėlėje. Tuo pačiu įsijungiau į fotomėgėjų gretą. Patiko.
Skaityti daugiau

Kauno fotoklubas šiandien

Kelerius metus Kauno fotografijos entuziastai, bendravę ir eksponavę savo nuotraukas portale Efoto.lt ir rinkdavęsi į ketvirtadieninius susitikimus, nusprendė savo susibūrimus „įvilkti“ į kitokį rūbą – įteisinti ir jau oficialiu vardu plėtoti savo veiklą, taip pratęsiant dar 1963 metais įkurto ir su pertraukomis veikusio Kauno fotoklubo tradicijas. Pastarasis išugdė ne vieną Lietuvoje ir pasaulyje garsų menininką, tarp kurių A. Macijauskas, V. Luckus, V. Butyrinas, R. Maleckas ir daugelis kitų.
Skaityti daugiau

Lietuvos fotografų bendruomenės susikūrimas Kaune: pokalbis su ilgamečiu Kauno fotoklubo vadovu Viliumi Jasinevičiumi

Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio raj. 1952–1955 studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1955–1970 m. Kaune projektavo elektros tinklus žemės ūkio ir pramonės objektams. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais vadovavo Kauno fotoklubui. 1979 m. jo ir architekto Žybarto Simanavičiaus iniciatyva Kauno senamiestyje atidaryta fotografijos galerija. 1964–1968 m. Kaune organizavo pirmąsias pokario Lietuvoje užsienio fotografų (latvių, estų, lenkų, ukrainiečių ir rusų) parodas.
Skaityti daugiau

Apie Vilniaus fotoklubo veiklos pradžią ir pabaigą: Algirdo Tarvydo prisiminimai

Gimė 1940 gruodžio 13 d. Kaune. 1962 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą (teatro režisūrą), 1973 m. – Kinematografijos institutą Maskvoje (Operatorių fakultetą). 1967 kovą su kitais įkūrė Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų fotoklubą ir jam vadovavo iki 1970 m. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Yra dešimties fotografijų parodų autorius. 1966–1992 m. dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi. 1968–2001 m. nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas).
Skaityti daugiau

Kauno fotoklubo reikšmė Lietuvos fotografijos raidai: institucinis ir kūrybinis aspektai

XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos atgimimas, suformavęs vadinamąją „Lietuvos fotografijos mokyklą“ ir palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos fotografijos istorijoje, dažnai siejamas su Lietuvos fotografijos meno draugija. Ji buvo įkurta 1969 m., tačiau ir institucinius, ir kūrybinius pagrindus Lietuvos fotografijos pakilimui bei Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimui padėjo jau nuo septintojo dešimtmečio pradžios įvairiuose mūsų šalies miestuose pradėję steigtis fotoklubai, kurių veikla ir reikšmė vėlesnei Lietuvos fotografijos raidai dar gana mažai analizuota.
Skaityti daugiau

Aleksandras Macijauskas: „Fotografinis raštingumas ir kūryba – skirtingi dalykai“

Šiandieną, kai virtualios fotografijos bendruomenės dygsta kaip grybai po lietaus, tikrame pasaulyje veikiantys fotoklubai primena egzotiškas retenybes. Tačiau ar iš tiesų toks spartus persikraustymas į skaitmeninę erdvę nenusineša užmarštin subtilių realaus bendravimo, kolegiško bendradarbiavimo niuansų, išauginusių ne vieną puikų fotografą? Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo prie „Kauno tiesos“ redakcijos veikusios fotosekcijos subyrėjimo ir Kauno fotoklubo susikūrimo, fotomenininkas Aleksandras Macijauskas pasakoja apie klubą, kolegas ir kelią, atvedusį iki dabartinės Lietuvos fotomenininkų sąjungos.
Skaityti daugiau