Akistata su Žibuntu Mikšiu

Beveik praėję 2013-ieji buvo palankūs Lietuvos XX a. grafikos istorijai. Leidykla Aidai išleido Aurimo Švedo pokalbius su Petru Repšiu, o Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla – Erikos Grigoravičienės knygą apie Žibuntą Mikšį.
Skaityti daugiau

Jutimų logika ir pasąmonės blokai

Menotyrininkė Julija PETKEVIČIENĖ rašo apie Eglę KUCKAITĘ (g. 1969) – asociatyviojo meno filosofę. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių. Dailininkė yra įvaldžiusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. Jos kūryba – daugiasluoksnė ir daugiaprasmė. Be tiesioginių nuorodų, menininkė provokuoja asociacijas į asmeninių prasmių paieškas. Keleto emocinių išgyvenimų nesuderinamumas, prieštaringumas, susijęs su dvejopu požiūriu į žmogų, daiktą ar reiškinį, yra vienas pagrindinių Eglės Kuckaitės kūrybos variklių.Menotyrininkė Julija PETKEVIČIENĖ rašo apie Eglę KUCKAITĘ (g. 1969) – asociatyviojo meno filosofę. Jos kūryba kupina siurrealistiškų ir erotinių motyvų, minimalistinės raiškos ir gilių turinio parafrazių. Dailininkė yra įvaldžiusi tradicines grafikos technikas, kuria instaliacijas, tapybos darbus, sienos akcijas. Jos kūryba – daugiasluoksnė ir daugiaprasmė. Be tiesioginių nuorodų, menininkė provokuoja asociacijas į asmeninių prasmių paieškas. Keleto emocinių išgyvenimų nesuderinamumas, prieštaringumas, susijęs su dvejopu požiūriu į žmogų, daiktą ar reiškinį, yra vienas pagrindinių Eglės Kuckaitės kūrybos variklių.
Skaityti daugiau

Siurrealizmo kvapas

Kai keliauju iš vieno Europos miesto į kitą, beveik visada perku Franfurter Allgemeine Zeitung. Mėgstu ant to laikraščio tapyti, palikdamas kai kuriuos jo fragmentus. Be to, randu jame daugybę žinių iš meno pasaulio. Pavyzdžiui, sausio 27 d. buvo išspausdinta plati informacija apie parodas, kurios vasario mėnesį vyks 230 miestų – Europoje ir JAV. Tame sąraše nebuvo Vilniaus, Rygos, Talino… Peršasi išvada, kad vasario mėnesį čia nieko svarbaus neplanuota arba kad niekas nesurinko žinių iš Pabaltijo. Iš vadinamųjų rytinių kraštų sostinių paminėta tik Praha, Budapeštas, na ir, žinoma, Maskva. Teatrinių ir muzikinių premjerų atranka kuklesnė – pranešama daugiausia apie premjeras Vokietijoje. Studijuodamas menų meniu keliauju vaizduotėje, nes realiai to aprėpti vis tiek neįmanoma. Bet kas žino, gal kelias nuves į vieną kitą iš tų 230 miestų? Mano dirbtuvė prie pat traukinių stoties Warszawa – Wschodnia, kartais juokauju, jei nebeturėsiu minčių ką kurti, galėsiu dirbti traukinių palydovu. Net mano juodas krepšys, su kuriuo niekada nesiskiriu, panašus į konduktoriaus… Kai keliauju iš vieno Europos miesto į kitą, beveik visada perku Franfurter Allgemeine Zeitung. Mėgstu ant to laikraščio tapyti, palikdamas kai kuriuos jo fragmentus. Be to, randu jame daugybę žinių iš meno pasaulio. Pavyzdžiui, sausio 27 d. buvo išspausdinta plati informacija apie parodas, kurios vasario mėnesį vyks 230 miestų – Europoje ir JAV. Tame sąraše nebuvo Vilniaus, Rygos, Talino… Peršasi išvada, kad vasario mėnesį čia nieko svarbaus neplanuota arba kad niekas nesurinko žinių iš Pabaltijo. Iš vadinamųjų rytinių kraštų sostinių paminėta tik Praha, Budapeštas, na ir, žinoma, Maskva. Teatrinių ir muzikinių premjerų atranka kuklesnė – pranešama daugiausia apie premjeras Vokietijoje. Studijuodamas menų meniu keliauju vaizduotėje, nes realiai to aprėpti vis tiek neįmanoma. Bet kas žino, gal kelias nuves į vieną kitą iš tų 230 miestų? Mano dirbtuvė prie pat traukinių stoties Warszawa – Wschodnia, kartais juokauju, jei nebeturėsiu minčių ką kurti, galėsiu dirbti traukinių palydovu. Net mano juodas krepšys, su kuriuo niekada nesiskiriu, panašus į konduktoriaus…
Skaityti daugiau