2021 ataskaita

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2021 METAIS

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Jono Staselio 2021 metų ataskaita
2022-04-12, Vilnius
LMKA konferencija (nuotolinė)

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) 2021 m. ataskaitinę konferenciją surengė balandžio 29 d. Konferencijos metu buvo priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo“, „Dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos, funkcijų ir teikiamo finansavimo peržiūros“, „Dėl Europos Sąjungos autorių teisių direktyvų

perkėlimo į nacionalinę teisę“ ir kreipimasis „Dėl nepriklausomo paramos modelio nacionalinės kultūros raiškai žiniasklaidoje“.

Statistika. 2021 m. įvyko 8 LMKA tarybos posėdžiai ir 6 neprotokoluoti pasitarimai. 2021 m. pradžioje Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudarė 12 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. 2021 m. lapkričio 3 d. LMKA tarybos posėdyje buvo patvirtintas Lietuvos chorų sąjungos prašymas tapti Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariu. 2021 m. LMKA užbaigė turėdama 13 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. LMKA 2021 m. dirbo 2 darbuotojai: prezidentas ir finansininkė. 2022 m. pradžioje šalyje meno kūrėjo statusą turėjo 6 388 asmenys, iš jų aktyvūs (ne pensinio amžiaus) – 3 999 kūrėjai. Įvertinus tai, kad 2020 m. pradžioje meno kūrėjo statusą turėjo 6 168 asmenys, iš jų 2 389 pensinio amžiaus, galima teigti, kad šalyje meno kūrėjo statusą turinčių asmenų amžiaus vidurkis ir toliau jaunėja.

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas. Nuo 2021 m. pavasario buvo bandoma atidaryti „Pandoros skrynią“ įvairiais formatais svarstant parengtą Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo projektą. Vienas pagrindinių diskusijos objektų – siūlymai padidinti asmenų, kurie galėtų pretenduoti į meno kūrėjų statusą, ratą, nuleidžiant to statuso suteikimo kartelę, o kai kuriais atvejais įstatymą net reikėtų pervadinti į Kultūros kūrėjų ir kultūros organizacijų įstatymą, nes buvo siūloma suteikti šį statusą kultūros vadybininkams, prodiuseriams, kuratoriams. Kartu siūlomame įstatymo pakeitimo įstatyme buvo numatyta galimybė, kad meno kūrėjų organizacijų nariais galėtų būti ir ne tik meno kūrėjų statusą turintys asmenys, o Meno kūrėjų organizacijų asociacijos (skėtinės organizacijos) nariais galėtų būti ir organizacijos, neturinčios meno kūrėjų organizacijos statuso. Vienoje diskusijų, organizuotų Kultūros ministerijos, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA atstovė patvirtino, kad asociacija AGATA svarsto galimybę tapti meno kūrėjų organizacijos statusą turinčia organizacija ir „vieno langelio principu“ atstovauti menininkams.

Pradžioje, 2021 m. balandžio 21 d., buvome pakviesti į Seimo nario Vytauto Kernagio inicijuotą nuotolinę diskusiją meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo klausimais. Po šios pirmosios diskusijos buvo dar trys, jas surengti suteikta teisė Kultūros ministerijai: gegužės 4 d. – meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo pagrindai; gegužės 11 d. – meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo mechanizmas; gegužės 18 d. – meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso netekimo ir stebėsenos sistema. Šiose diskusijose visos suinteresuotos ar galimai suinteresuotos pusės išsakė savo siūlymus, pozicijas, nuogąstavimus, buvo ieškoma sprendimų. Nors diskusijos buvo „viešos“, apie jas viešai nebuvo skelbta. Kultūros ministerijos tinklalapyje nepavyko aptikti informacijos apie jas.

Praėjus keliems mėnesiams po aktyvių ir audringų diskusijų, nesulaukus jokio šių diskusijų grįžtamojo ryšio, 2021 m. liepos 5 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacija Kultūros ministerijai pateikė išsamias pastabas dėl rengiamo įstatymo pakeitimų bei pasiūlymus raštu. Vieni svarbiausių ir aktualiausių siūlymų buvo išdėstyti ir 2021 m. LMKA konferencijos rezoliucijoje: Įstatyme nėra aptariamas nei valstybės pripažintų ir Meno kūrėjo statusą (MK) turinčių asmenų, nei jiems atstovaujančių Meno kūrėjų statusą turinčių organizacijų (MKO) vaidmuo formuojant valstybės kultūros politiką ir ją įgyvendinant; siūlėme aiškiau apibrėžti, kas yra „Profesionalusis menas“ bei „Profesionalusis meno vertintojas“, nes statuso suteikimo kriterijų supaprastinimas gali devalvuoti šio statuso vertes bei prasmes ir sudaryti galimybes šį statusą suteikti ne tik menininkams kūrėjams; siūlėme Meno kūrėjų organizacijos statusą suteikti tik asociacijoms, kurias yra įsteigę arba kurios nariais yra ne mažiau kaip 100 meno kūrėjų, taip efektyvinti valstybės investicijas į pridėtinę vertę sukuriančias bei plačiam kultūros ir meno laukui atstovaujančias asociacijas, o mažesnių asociacijų veiklas siūlėme skatinti Lietuvos kultūros tarybos programa „Strateginis kultūros organizacijų finansavimas“ (ar panašia), naujų Meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimą paliekant Kultūros ministerijos komisijos prerogatyvai; siekį „atimti“ Meno kūrėjo statusą, kai tariamai meno kūrėjo kūrybinės veiklos rezultatų sklaida nepastebima Lietuvos visuomenės kultūros raidoje, įvertinome kaip žeminantį ir nekaltumo prezumpciją pažeidžiantį bei jokiais ekonominiais skaičiavimais (įvertinant nuolatinius kūrėjų veiklos patikrai reikiamus kaštus) nepagrįstą reikalavimą.

Šiuo raštu 2021 m. kaip ir baigėsi Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo projekto epopėja, kuri, deja, ir vėl atsinaujino 2022 m. pradžioje.

Lietuvos kultūros tarybos veikla ir funkcijų peržiūra. 2021 m. vyko daugybė įvykių ir pokyčių, susijusių su Lietuvos kultūros tarybos (LKT) veikla. Metų pradžioje visą šalies kultūros, ir ne tik, visuomenę supurtė žinia apie skandalingą Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Rusijos atlikėjų pasirodymų Lietuvoje organizatoriams. Keista, kad žinia apie šį sprendimą, pribloškusį Lietuvos piliečius ir ypač kultūros bei meno žmones, pasklido viešojoje erdvėje tuojau po kruvinosios Sausio 13-osios trisdešimtųjų metinių paminėjimo, 2021 m. sausio 14 d. Įvertinusi, kad Lietuvos kultūros taryba galėjo sustabdyti formalųjį subsidijos paskyrimą prisiimdama atsakomybę pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 3 punktą: „Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Ekspertai vertina kultūros ir meno projektų, pretenduojančių gauti Tarybos finansavimą, dokumentus pagal Tarybos nustatytus rėmimo ir vertinimo kriterijus. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija išplatino kreipimąsi į šalies vadovybę: „Kultūrai skirti pinigai turi būti skirstomi atsakingai“, kviesdama naujajai koalicijai pademonstruoti, kad dėl tokio aplaidumo galėtų būti prisiimama ir asmeninė atsakomybė.

2021 m. gegužės 21 d. tradiciniame Lietuvos kultūros tarybos forume buvo pristatyta 2017–2021 m. kadencijos Lietuvos kultūros tarybos veiklos apžvalga, aptariami numatomi pokyčiai teisiniame kultūros projektų finansavimo reglamentavime, taip pat vyko diskusijos su kultūros bendruomenės atstovais ekspertinio projektų vertinimo ir finansavimo modelio klausimais, aptarti (post)pandeminės ateities scenarijai. Šiame forume pranešimus skaitė du LMKA atstovai: finansavimo modelio dalyje – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė, ekspertinio vertinimo modelio dalyje – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. Pranešime „Kas iš to“ akcentavau, kad ekspertinis vertinimas yra vienas svarbiausių elementų kultūros finansavimo lauke, nes nulemia visuomenės pasitikėjimą apskritai visa kultūros finansavimo politika ir sistema. Plačiai aptardamas ekspertavimo klausimą priminiau, kad dar 2016 m. balandžio 11 d. (Nr. 4-01-2869) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kultūros ministerijai pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje sakoma: „Manome, kad nustatytas teisinis reguliavimas, kai po paraiškos vertinimo Ekspertas privalo išlikti anonimiškas, sudaro papildomas sąlygas korupcijos rizikai, nes informacijos apie Ekspertą neatskleidimas neatitinka skaidrumo ir viešumo principų ir sudaro galimybes įvairioms neigiamoms interpretacijoms visuomenėje dėl ekspertų priimtų sprendimų.  Manome, kad anonimiškumo nustatymas Ekspertams galimas tik paraiškos pateikimo ir paraiškos vertinimo metu. Po paraiškos įvertinimo ir finansavimo paskyrimo konkrečiam projektui kultūros bendruomenei ir visuomenei turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su atliktu vertinimu ir žinoti, koks ekspertas jį atliko.“ Po šios citatos 2021 m. gegužės 21 d. LKT forumo dalyviams priminiau STT rašto datą: 2016 m. balandžio 11 d.  Praėjo penkeri metai, o mes – vis dar apie tą patį.

Netrukus po konferencijos, birželio mėnesį, savo darbą pradėjo naujos sudėties Lietuvos kultūros taryba. Po ramesnės vasaros rudenį LKT klausimai vėl grįžo į šalies kultūros politikos dienotvarkę.

2021 m. spalio 21 d. pristatytos ateinančių metų Lietuvos kultūros tarybos sezono gairės ir pokyčiai vėl sukėlė įvairių diskusijų bei klausimų. Jie buvo ypač aktualūs nenumaldomai artėjant Kultūros ministerijos teikto Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo (XIVP-856) svarstymams Seime ir kartu teikiamo Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo (XIVP-857) atnaujinamo projekto priėmimui. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, vertinančių LKT įstatymo atnaujinimą, pradžioje sakoma: „Projektu yra siūloma pakeisti 8 iš 14 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.“ Artėjant šiems pokyčiams tikėjomės platesnės diskusijos, kurios ligi tol pasigedome. Atsižvelgdama į 2020 m. pabaigos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl finansavimo iš valstybės biudžeto fondams ar institucijoms bei kitas finansavimo problemas ir aktualijas LKT 2021 m. gegužės 21 d. surengė jau minėtą forumą, po kurio buvo planuota suburti darbo grupę būsimų pokyčių analizei. Deja, tokios darbo grupės kultūros ir meno bendruomenė nesulaukė. Stebint vykusius procesus kilo klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti „pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbėjome ir apie grėsmes bei galimą biudžeto formavimo skaidrumo praradimą, ir LKT biudžeto mažėjimą neturint jo formavimo garantijų bei atskaitos taškų. Šiais klausimais LMKA taryba surengė du posėdžius ir vieną pasitarimą. Lietuvos meno kūrėjų asociacija kelis kartus kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą raštu, teikdama principinius siūlymus, kaip spręsti KRF įstatymo naikinimo ir LKT įstatymo atnaujinimo klausimus bei konkrečius įstatymų pakeitimų siūlymus, kartu juos pristatydama ir komiteto posėdžiuose. Savo siūlymus ir poziciją LMKA pristatė ir visuomenei, išplatindama pranešimą „Dėl Kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos bendraveikos“.

Šiuo klausimu 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas netekusiu galios pripažino Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir pakeitė kai kurias Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatas. Priėmus šiuos pakeitimus Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o tai realiai jau vyko nuo 2021 m. Deja, priimant LKT įstatymą nebuvo atsižvelgta į vieną LMKA teiktų siūlymų: „Tarybai skelbiant sprendimus dėl lėšų skyrimo (tuo pačiu metu (kartu)) yra skelbiama ir konkursams pateiktus prašymus vertinusių Tarybos ekspertų darbo grupių personalinė sudėtis.“ Tad penkmečio klausimas taip ir liko už įstatymo borto.

Advokacija ir įstatymų leidyba. Šalyje pasikeitus teisiniam reguliavimui ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijai pateikus prašymą 2021 m. balandžio 16 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-179 LMKA įrašyta į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Nuo šios datos Lietuvos meno kūrėjų asociacija tapo organizacija, turinčia įtakdario teisėkūrai statusą. Kitaip nei lobistai, dažniausiai atstovaujantys užsakovų interesams, įtakdariai teisėkūrai siekia viešosios naudos. Jais gali tapti nevyriausybinės organizacijos (NVO), politinės partijos, religinės bendruomenės bei viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai. Norint tapti įtakdariu teisėkūrai reikia dviejų dalykų – organizacija turi būti nevyriausybinė ir atitikti viešosios naudos statusą. Per kalendorinius metus darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turi deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d., per sistemą SKAIDRIS, jų deklaracijos viešos.

2021 m. LMKA teikė ir kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ar nutarimų pakeitimų siūlymų ar atsiliepimų į projektų derinimo paklausimus. Vienas svarbesnių – dėl Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-367. Lietuvos meno kūrėjų asociacija palaikė ir palaiko įstatymo pakeitimo projektą, kurio idėja – kad gyventojų pajamų mokesčio dalis (1,2 %), laisva valia skiriama šalies gyventojų deklaruojant pajamas, turi būti skiriama tik nuo valstybės nepriklausomoms organizacijoms. Deja, įstatymo svarstymai strigo ir jo priėmimas buvo vis atidedamas, tad siūlomas įstatymo pakeitimas dar nepriimtas ir negalioja deklaruojant 2021 m. pajamas. Kita svarbi popandeminio atsigavimo galimybė menininkams – 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) priimtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4714(2), kuriomis nuo liepos 1 d. nuspręsta laikinai išplėsti lengvatinio PVM tarifo taikymą. Džiaugiamės, kad daliai kultūros ir meno sektoriaus suteiktos galimybės greičiau atsitiesti popandeminiu laikotarpiu, tačiau buvome nustebę dėl įstatymo pataisa įvesto galimo diskriminacinio netolygumo bei skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimo. Įstatymo pakeitimu PVM sumažinamas tik atlikėjams, juos išskiriant iš kitų menininkų, kūrėjų. Kreipimesi į LRS Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką bei kitus Seimo ir Vyriausybės vadovus priminėme, kad ir kitų meno sričių kūrėjų galimybės pandeminiu laikotarpiu buvo suvaržytos. Tikėjomės, kad Seimas atsižvelgs į LMKA kreipimąsi ir įvardytas netolygumas bus atitaisytas visų meno kūrėjų labui. Deja, buvo nuspręsta, kad PVM lengvata laikina, ir įstatymo pakeitimas nebuvo patikslintas, o tai būtų leidę išvengti galimo diskriminacinio netolygumo bei skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimo.

Premijos. 2021 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 2021 12 08 LMKA tarybos posėdžio sprendimu, skirta poetei, prozininkei, dramaturgei, vertėjai Ramutei Skučaitei už „subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą“.

2009 m. įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija „Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę“ R. Skučaitė yra ir puiki dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, publicistė, per gyvenimą išleidusi 46 savo kūrybos knygas. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. „Genyje“. Jos brandi poezija mato ir rodo tuos pačius dalykus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kelia labai panašius klausimus – apie laiką, amžinybę, žmogiškąją egzistenciją, vaiko ir suaugusiojo koegzistenciją. R. Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. 2021 m.  savo 90-ąjį jubiliejų poetė pasitiko su nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“, poezijos rinkiniu suaugusiesiems „Buvau atėjus“ ir dvikalbe V. Nabokovo eilėraščių vertimų rinktine „Spektaklis“.

Pirmą kartą surengta meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. 2021 m. gruodžio 14 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje pirmą kartą vyko įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narių reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija. Pirmajame naujos iniciatyvos renginyje buvo įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų, rašytojų ir tautodailininkų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Ikikalėdiniu laikotarpiu Valdovų rūmuose Lietuvos meno kūrėjų asociacija visuomenei pristatė įvairių kūrėjų laimėjimus bei įvertinimus. Renginio metu skambėjo geriausių metų atlikėjų Daumanto Kirilausko (fortepijonas), Rūtos Lipinaitytės (smuikas), Aušrinės Stundytės (sopranas) ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), kurie pelnė Auksinio disko apdovanojimus, muzikinė programa. Per ceremoniją buvo įteikti šie apdovanojimai: Lietuvos rašytojų sąjungos šimtmečio premija – Vytautui Martinkui, Lietuvos dailininkų sąjungos Aukso mūzos statulėlės – Arūnei Tornau, Agnei Dautartaitei-Krutulei, Monikai Žaltauskaitei-Grašienei bei padėka Gabrielei Naprušienei už ilgametį darbą ginant vizualaus meno kūrėjų autorines teises, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Auksinė lupa – literatūros redaktorei Danutei Kalinauskaitei-Kunickienei ir paskatinamasis prizas jaunajai literatūros redaktorei Erikai Malažinskaitei-Valčiukienei, dvi Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijos Rimantui Dichavičiui ir Andriui Repšui bei Skirmanto Valiulio premija Gediminui Kajėnui, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos apdovanojimas „2021 metų geriausias tautodailininkas“ Rimantui Zinkevičiui ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija Ramutei Skučaitei.

Konferencija. 2021 m. surengta pirmoji LMKA konferencija „Kūrėjas visuomenei, kūrėjas ekonomikai“ sukūrė naują erdvę susitikti ir aptarti tai, kas svarbiausia šiandien ir žvelgiant į rytojų. Kultūrinių industrijų atstovai susitiko padiskutuoti su menininkais, menininkai su industrijomis, o apibendrinimais ir ateities įžvalgomis pasidalijo filosofai bei antropologė. Tai, jog šalia LMKA viešinimo plano žiniasklaida savo iniciatyva publikavo pasirinktus konferencijos pranešimus, parodo, kad konferencijos aktualijos svarbios ne tik jos dalyviams ar tiksliniam ratui, bet ir plačiajai visuomenei. Konferencijos mintys ir pristatymai pažiro plačiame kultūros bendruomenės lauke, vyko jos transliacija, yra galimybė peržiūrėti konferencijos įrašą. Tai ypač svarbu antropologiškai dokumentuojant šalies kultūros lauko būsenas ir introspekcijas norint analizuoti jų kismą.  Konferencija kėlė klausimą – ar įmanoma apskaičiuoti meno vertę ir kuo ją skaičiuoti: eurais, metrais, kilogramais? Buvo surengta menininkų apklausa „Meno kūrėjų kuriamos pridėtinės vertės bei potencialo suvokimas“, kaip jie siūlytų apskaičiuoti ir kaip supranta menininko bei meno sukuriamą vertę visuomenei. Vienas menininkų atsakė klausimu: „O kaip apskaičiuoti, kiek žmonių padarei laimingus?“, kitas pateikė atsakymą: „A. Baranauskas bandė apskaičiuoti pragaro tūrį – nepavyko. Čia kažkas panašaus:) Manau, kad be meno žmonės būtų tiesiog dvikojai gyvuliai.“ Apklausos atsakymai padės toliau analizuoti situaciją ir ruoštis 2022 m. konferencijai ir jos potemėms.

Finansai ir projektai. 2021 m. LMKA iš LKT programos „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimas” skirta 20 000 eurų projektui „LMKA 2021 m. programa“. Vykdant šią programą, be anksčiau minėtų veiklų, buvo įgyvendintos ir dvi mobilumo programos „Džiaugsmas ir dėmesys“ – LMKA atstovų išvykos į Alytaus ir Tauragės apskritį. Alytaus apskritis buvo pasirinkta žinant, kad Alytaus miestas 2022 m. taps Lietuvos kultūros sostine. Apie Tauragės paskelbimą būsima kultūros sostine sužinojome tik kelios dienos iki atvykstant į Tauragę. Abi kelionės atskleidė, kiek tokie susitikimai svarbūs: nuo klausimų, ar iš tiesų galima pasikviesti menininką į renginį, susitikimą ar pan. į regioną, iki susipažinimo su vieni kitų veikimo principais bei galimybėmis. Tokie susitikimai nėra skirti apčiuopiamai naudai „čia ir dabar“, bet jie kuria abipusį pasitikėjimą, suteikia žinių ir skatina būsimus kultūrinius ir meninius mainus.

Vienas pagrindinių projekto „LMKA 2021 m. programa“ tikslų – dalyvauti formuojant ir vykdant Lietuvos kultūros politiką, atstovauti meno kūrėjams, teikti ekspertines paslaugas –  įgyvendintas. 2021 m. LMKA aktyviai dalyvavo: svarstant sprendimą naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą; Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo atnaujinimą; 2021 m. lapkričio 26 d.  Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įsteigimo 25 metų sukakties minėjimui, ir jos rezoliucijos svarstymuose; svarstant Visuomenės informavimo įstatymo pataisas bei įvairiose komisijose ir darbo grupėse; teikė ekspertines paslaugas; dalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose. Susitikimuose su politikais ar valstybės tarnybos atstovais buvo aptariami ir seniai keliami klausimai: dėl galimybės pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems menininkams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas deklaruojant pajamas ir lygiomis teisėmis dalyvauti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje; dėl valstybinių pensijų Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatams; dėl ES paramos meno kūrėjų organizacijų infrastruktūrai gerinti ir kiti.

Vis dar neišgirstas prašymas pakeisti Lietuvos kultūros tarybos reikalavimą, kuris privalomai įtrauktas į finansavimo sutartis, kai organizacijos, gaunančios projektinį finansavimą iš LKT programos „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“, viešindamos veiklas šalia LKT logotipo privalo nurodyti „Organizacijos6 veiklą finansuoja“, o pranešimuose žodžiu įvardinti „Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“. Tai prieštarauja esamai realybei, nes iš tiesų tai yra projektinis finansavimas, kuris nėra pastovus, vienodas ar nuspėjamas, o organizacijų veikla yra vykdoma ne tik iš minėtos programos finansavimo. Tokiu būdu sudaroma regimybė, kad meno kūrėjų organizacijos gauna biudžetinėms įstaigoms prilygintiną finansavimą, o tai yra netiesa. Tad šios programos finansuotiems projektams viešinti jau ne vienus metus siūlome vartoti frazę „Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“, kuri yra vartojama ir kitų LKT programų projektų finansavimo atvejais, ir tai atspindėtų realią situaciją.

Delegavimas. 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tarybos posėdžio sprendimu Liutauras Degėsys deleguotas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) tarybą. Posėdžio metu iš keturių kandidatų daugiausia balsų surinkęs L. Degėsys naujojoje SRTRF taryboje pakeitė kadenciją baigusį Kornelijų Platelį.

2021 m. lapkričio mėnesį naujai Bronio Savukyno premijos komisijos kadencijai Lietuvos meno kūrėjų asociacija delegavo Antaną A. Jonyną, Laimantą Jonušį ir Alvydą Šlepiką.

Procesai. Meno kūrėjų organizacijos, kaip ir menininkai, adaptuojasi kintančio pasaulio realybėje. Tačiau ne pelno organizacijas užgulęs nenumatytas administravimo kaštų padidėjimas, nulemtas neprognozuotos infliacijos, ypač susijęs su patalpų išlaikymu, kelia sunkiai įveikiamus iššūkius, kurie gali pristabdyti ar mažinti pagrindines organizacijų veiklas. Iššūkiai mobilizuoja, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sulėtinti meno kūrėjų atstovavimo ir jų kūrybos sklaidą šalyje bei užsienyje.

Gretimoje šalyje vykstančio karo akivaizdoje svarbu, kad mūsų šalies politikai suprastų ir nepamirštų, kad kultūra ir menas yra šalies identiteto ir vertybiniai pamatai, kuriuos reikia ginti ir dėl kurių verta gintis ir ginklu. Todėl siūlėme ir siūlome šalies biudžete kultūrai skirti tiek pat BVP kiek ir krašto apsaugai. Šį siekį vadiname „procentu kultūrai“.

Jonas Staselis,
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau