Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2010 metais laimėjo LR švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą neformaliojo švietimo plėtros Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose idėjų konkursą ir 2011 metų rugpjūčio 4 d. su Europos socialinio fondo agentūra pasirašė projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ finansavimo ir administravimo sutartį, kuri įgalino šio projekto įgyvendinimą. Projekto vadovė – Aušrinė Žilinskienė.
Projekto AKIM tikslas
Projekto tiklsas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas.
Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.
Projekto AKIM esmė
Mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Mokyklų kultūrinis lygis gerokai skiriasi ir priklauso nuo mokyklos personalo ir pavienių iniciatyvų. Norint įveikti mokyklų bendruomenių (8-12 klasių mokinių) atskirtį nuo kultūros proceso, be kūrybiškumo skatinimo plačiausia prasme, reikia siekti kultūrinio sąmoningumo gilinimo, suvokimo, kad kultūra apima meną, istorijos, politikos tapatybės refleksiją, ugdo atsakingą pilietiškumą. Projektas AKIM siūlo spręsti šią problemą aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvedant į Lietuvos mokyklas. Tikslingas „srautinis“ kultūros lyderių ir kultūros žurnalų atėjimas į šalies mokyklas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams. Į dialogą su mokykla įtraukti kultūros lyderiai (menininkai – nacionalinių ir kt. premijų laureatai, aukščiausio lygio kultūros žurnalai), taip užtikrinant ryšių tarp centro ir provincijos, aukštosios kultūros ir mokyklų bendruomenių mezgimą. Projektas AKIM – inovatyvus ir nestandartinis problemos sprendimas nacionaliniu lygmeniu. Virtualaus komunikavimo internetu epochoje tiesiogiai pabendrauti su žymiu menininku tampa dar vertingesne patirtimi. Šiais kontakto nutolimo laikais, kai žmones pažįstame tik per televiziją, internetą, asmeninis kontaktas ir tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį. Po mokyklas pasklidęs intelektualinis potencialas atvers platesnį kultūrinį akiratį ir skatins įsitraukti į kultūros procesą. Kūrybinių sąjungų patirtis rodo, kad mokyklų bendruomenės noriai priima siūlomus kultūrininkų vizitus, kurie iki šiol yra atsitiktiniai.
Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio – tai raktas įgyvendinant šį projektą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo biudžeto.
Projekto AKIM dalyviai
Projekto tikslinė grupė: 8-12 klasių mokiniai.
Projekto geografinė aprėptis – visos Lietuvos savivaldybės. Projekte dalyvauja 600 mokyklų visose Lietuvos savivaldybėse.
Projekte dalyvauja 240 menininkų iš 11-os meno sričių: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai, žurnalistai.
Projekto laikotarpis – 28 mėnesiai.
Mokyklų, dalyvaujančių projekte AKIM sąrašas
Projekto AKIM partneriai
Tokio masto projekto (geografinė aprėptis – visa Lietuva, gausi veiklų įvairovė ir didelis projekto dalyvių skaičius) įgyvendinimo kokybę galima užtikrinti tik pasitelkiant patyrusius partnerius. Projekto partneriais yra 11 meno kūrėjų sąjungų, kurios pasiūlė dalyvauti projekte iškiliausiems Lietuvos menininkams. Tokiu būdu užtikrinta veiklų įvairovė ir kokybė. 11 kultūros žurnalų tieks mokykloms intelektualius tekstus. VšĮ Efektyvi politika mokys mokinius politikos kultūros. VšĮ Istorinės atminties akademija parengs Lietuvos kultūros istorijos pamokas ir viešai prieinamą audiovizualinę medžiagą. Mokytojus ir mokyklų vadovus vienijančios organizacijos padės aktyvinti mokyklas ir garantuos atgalinį ryšį.
Sąjungos (11):
• Lietuvos architektų sąjunga,
• Lietuvos muzikų sąjuga,
• Lietuvos rašytojų sąjunga,
• Lietuvos kompozitorių sąjunga,
• Lietuvos dailininkų sąjunga,
• Lietuvos fotomenininkų sąjunga,
• Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga,
• Lietuvos tautodailės kūrėjų sąjunga,
• Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija,
• Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
Kultūros žurnalai (11):
• Dailė,
• Fotografija,
• Kelionė su Bernardinai.lt,
• Knygų Aidai,
• Krantai,
• Kultūros barai,
• Literatūra ir menas,
• Metai,
• Muzikos barai,
• Naujasis Židinys – Aidai,
• Tautodailės metraštis.
Istorinio ir pilietinio ugdymo įstaigos (2):
• VšĮ Istorinės atminties akademija,
• VšĮ Efektyvi politika.
Mokytojų ir mokyklų vadovų organizacijos (2):
• Lietuvos mokyklų vadovų asociacija,
• Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA).
Projekto AKIM dalys
Projektas yra didelės apimties tiek dalyvių skaičiumi, tiek geografine aprėptimi, tiek sudėtinėmis dalimis. Projekte išskiriamos 4 pagrindinės dalys:
1. Meninės kūrybos mokymai mokyklose.
Šias pamokas ves iškilūs Lietuvos menininkai. Mokyklos turi galimybę rinktis šių sričių menininkus: architektus, muzikus, rašytojus, kompozitorius, dailininkus, tautodailininkus, fotomenininkus, kinematografininkus, literatūros vertėjus, teatralus, žurnalistus.
Vienos teorinės pamokos trukmė 1 akademinė valanda, vieno praktinio užsiėmimo/kūrybinių dirbtuvių trukmė 1,5-2 akademinės valandos. Pamokos ir praktiniai užsiėmimai vyks grupėse po vidutiniškai 20 mokinių, mokinių grupėje skaičius kiekvienu atveju pritaikomas prie konkrečios mokyklos galimybių ir poreikių. Šioje projekto dalyje dalyvauja 226 mokyklos visoje Lietuvoje, turinčios bendrojo ugdymo 8-12 klases. Į kiekvieną mokyklą planuojami 5-7 menininkų vizitai. Tokiu būdu pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei 6000 Lietuvos moksleivių. Mokyklas buvo atrinktos savanoriškumo principu. Prioritetas teikiamas mokykloms kaimo vietovėse ir regionuose. Dalyvius grupėse atrenka konkrečios mokyklos pedagogai.
Konkrečios pamokų ir praktinių užsiėmimų temos suformuluotos, remiantis menininkų atsiųstais pamokų planais, kuriuose jie trumpai pristato pamokos temą ir eigą.
Pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose bus tobulinamos šios mokinių kompetencijos: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija.
Atskirą poveiklę sudaro 8 akademinių valandų kombinuotieji, tarpdisciplininiai kursai. Kursus sudarys 8 akademinių valandų ciklas, kurio metu moksleiviai dalyvaus 5 teorinėse skirtingų šakų meno kūrėjų pamokose ir 2 praktiniuose užsiėmimuose (kūrybinėse dirbtuvėse). Kiekvieną užsiėmimą ves vis kitas kitos srities menininkas, taigi, iš viso vienų kursų užsiėmimus ves 7 lektoriai.
2. Kultūros žurnalų prenumerata.
11 prestižinių Lietuvos kultūros žurnalų redakcijų projekto laikotarpiu parengs padidinto tiražo žurnalų numerius, kurių 600 egzempliorių bus pristatyta į Lietuvos pagrindines, vidurines mokyklas, gimnazijas ir kt. mokyklas, dalyvaujančias projekte. Per projekto laikotarpį kiekvieną mokyklą pasieks iš viso 205 kultūros žurnalų numeriai. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų ir kultūrinio diskurso „injekcija“ mokykloms sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo. Tai ne tik mokinių kultūrinio sąmoningumo gilinimas, bet ir praktinė medžiaga mokytojams bei metodinių prieigų praturtinimas.
3. Politinę mokinių kultūrą skatinantys renginiai.
Projekto rėmuose Lietuvos abiturientams bus pasiūlytas paskaitų-forumų ciklas „Politikos kultūra ir moderni visuomenė: istorinės tapatybės aspektai“ ir 2012 metų pavasarį surengtas vainikuojantis prieš tai vykusias paskaitas renginys – nacionalinis forumas Vilniuje „Europinis tautų idealas: bendrųjų vertybių paieškos“. Šia veikla siekiama skatinti didžiavimąsi savo valstybe bei europinės integracijos įgūdžius.
4. Netradicinės Lietuvos kultūros istorijos pamokos ir vizualinės priemonės.
Bus surengta 12 netradicinių Lietuvos kultūros istorijos pamokų įvairių Lietuvos regionų mokyklose. Tiesioginė diskusija ir bendravimas su pamokų lektoriais ir svečiais, tikėtina, paskatins jaunimo domėjimąsi Lietuvos kultūra, Lietuvos kultūros istorijos fenomanais, skatins kritinį istorijos ir kultūros stereotipų apmąstymą. Projekto metu bus sukurti 5 mokomieji videofilmai, mažinantys kultūrinius stereotipus ir plečiantys Europos istorijos bendrumo suvokimą, taip pat suformuoti papildomos informacijos rinkiniai, nuorodos į internete prieinamus informacijos šaltinius bei sukurtos ir ištransliuotos LTV2 kanalu 6 specialiosios mokomosios televizijos laidos, nušviečiančios Lietuvos kultūrinius stereotipus ir plečiančios Europos istorijos bendrumo suvokimą.
Projekto AKIM statistika
Analizuojant projekte dalyvaujančias mokyklas pagal tipus, daugiausiai yra pagrindinių mokyklų (38 %), gimnazijų (29 %), vidurinių mokyklų (21 %). Projekte taip pat dalyvauja progimnazijos, suaugusiųjų ir jaunimo mokykos, konservatorijos, profesinės mokyklos ir kitos mokyklos.
Bendrai projekte dalyvauja 44,74 % visų Lietuvoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų.
Žvelgiant į atskiras savivaldybes, aktyviausios yra: Visagino savivaldybė (projekte dalyvauja 83,33 % visų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų), Panevėžio miesto savivaldybė (82,14 %), Pagėgių savivaldybė (75,00 %), Anykščių rajono savivaldybė (72,73 %).
Didžiausia procentinė dalis mokyklų, dalyvaujančių meninėse pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose, yra šiose savivaldybėse: Birštono savivaldybėje (50,00 % visų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų), Druskininkų savivaldybėje (42,86 %), Skuodo rajono savivaldybėje (41,67 %), Alytaus miesto savivaldybėje (41,18 %), Panevėžio miesto savivaldybėje (39,29 %).
Projekte dalyvauja 11-os sričių meno kūrėjai. Daugiausia į projektą įsijungė dailininkų (19,23 %), muzikų (15,81 %), rašytojų (11,97 %).
Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2010 metais laimėjo LR švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą neformaliojo švietimo plėtros Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose idėjų konkursą ir 2011 metų rugpjūčio 4 d. su Europos socialinio fondo agentūra pasirašė projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ finansavimo ir administravimo sutartį, kuri įgalino šio projekto įgyvendinimą. Projekto vadovė – Aušrinė Žilinskienė.
Projekto AKIM tikslas
Projekto tiklsas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas.
Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.
Projekto AKIM esmė
Mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Mokyklų kultūrinis lygis gerokai skiriasi ir priklauso nuo mokyklos personalo ir pavienių iniciatyvų. Norint įveikti mokyklų bendruomenių (8-12 klasių mokinių) atskirtį nuo kultūros proceso, be kūrybiškumo skatinimo plačiausia prasme, reikia siekti kultūrinio sąmoningumo gilinimo, suvokimo, kad kultūra apima meną, istorijos, politikos tapatybės refleksiją, ugdo atsakingą pilietiškumą. Projektas AKIM siūlo spręsti šią problemą aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvedant į Lietuvos mokyklas. Tikslingas „srautinis“ kultūros lyderių ir kultūros žurnalų atėjimas į šalies mokyklas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams. Į dialogą su mokykla įtraukti kultūros lyderiai (menininkai – nacionalinių ir kt. premijų laureatai, aukščiausio lygio kultūros žurnalai), taip užtikrinant ryšių tarp centro ir provincijos, aukštosios kultūros ir mokyklų bendruomenių mezgimą. Projektas AKIM – inovatyvus ir nestandartinis problemos sprendimas nacionaliniu lygmeniu. Virtualaus komunikavimo internetu epochoje tiesiogiai pabendrauti su žymiu menininku tampa dar vertingesne patirtimi. Šiais kontakto nutolimo laikais, kai žmones pažįstame tik per televiziją, internetą, asmeninis kontaktas ir tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį. Po mokyklas pasklidęs intelektualinis potencialas atvers platesnį kultūrinį akiratį ir skatins įsitraukti į kultūros procesą. Kūrybinių sąjungų patirtis rodo, kad mokyklų bendruomenės noriai priima siūlomus kultūrininkų vizitus, kurie iki šiol yra atsitiktiniai.
Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio – tai raktas įgyvendinant šį projektą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo biudžeto.
Projekto AKIM dalyviai
Projekto tikslinė grupė: 8-12 klasių mokiniai.
Projekto geografinė aprėptis – visos Lietuvos savivaldybės. Projekte dalyvauja 600 mokyklų visose Lietuvos savivaldybėse.
Projekte dalyvauja 240 menininkų iš 11-os meno sričių: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai, žurnalistai.
Projekto laikotarpis – 28 mėnesiai.
Mokyklų, dalyvaujančių projekte AKIM sąrašas
Projekto AKIM partneriai
Tokio masto projekto (geografinė aprėptis – visa Lietuva, gausi veiklų įvairovė ir didelis projekto dalyvių skaičius) įgyvendinimo kokybę galima užtikrinti tik pasitelkiant patyrusius partnerius. Projekto partneriais yra 11 meno kūrėjų sąjungų, kurios pasiūlė dalyvauti projekte iškiliausiems Lietuvos menininkams. Tokiu būdu užtikrinta veiklų įvairovė ir kokybė. 11 kultūros žurnalų tieks mokykloms intelektualius tekstus. VšĮ Efektyvi politika mokys mokinius politikos kultūros. VšĮ Istorinės atminties akademija parengs Lietuvos kultūros istorijos pamokas ir viešai prieinamą audiovizualinę medžiagą. Mokytojus ir mokyklų vadovus vienijančios organizacijos padės aktyvinti mokyklas ir garantuos atgalinį ryšį.
Sąjungos (11):
• Lietuvos architektų sąjunga,
• Lietuvos muzikų sąjuga,
• Lietuvos rašytojų sąjunga,
• Lietuvos kompozitorių sąjunga,
• Lietuvos dailininkų sąjunga,
• Lietuvos fotomenininkų sąjunga,
• Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga,
• Lietuvos tautodailės kūrėjų sąjunga,
• Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija,
• Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
Kultūros žurnalai (11):
• Dailė,
• Fotografija,
• Kelionė su Bernardinai.lt,
• Knygų Aidai,
• Krantai,
• Kultūros barai,
• Literatūra ir menas,
• Metai,
• Muzikos barai,
• Naujasis Židinys – Aidai,
• Tautodailės metraštis.
Istorinio ir pilietinio ugdymo įstaigos (2):
• VšĮ Istorinės atminties akademija,
• VšĮ Efektyvi politika.
Mokytojų ir mokyklų vadovų organizacijos (2):
• Lietuvos mokyklų vadovų asociacija,
• Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA).
Projekto AKIM dalys
Projektas yra didelės apimties tiek dalyvių skaičiumi, tiek geografine aprėptimi, tiek sudėtinėmis dalimis. Projekte išskiriamos 4 pagrindinės dalys:
1. Meninės kūrybos mokymai mokyklose.
Šias pamokas ves iškilūs Lietuvos menininkai. Mokyklos turi galimybę rinktis šių sričių menininkus: architektus, muzikus, rašytojus, kompozitorius, dailininkus, tautodailininkus, fotomenininkus, kinematografininkus, literatūros vertėjus, teatralus, žurnalistus.
Vienos teorinės pamokos trukmė 1 akademinė valanda, vieno praktinio užsiėmimo/kūrybinių dirbtuvių trukmė 1,5-2 akademinės valandos. Pamokos ir praktiniai užsiėmimai vyks grupėse po vidutiniškai 20 mokinių, mokinių grupėje skaičius kiekvienu atveju pritaikomas prie konkrečios mokyklos galimybių ir poreikių. Šioje projekto dalyje dalyvauja 226 mokyklos visoje Lietuvoje, turinčios bendrojo ugdymo 8-12 klases. Į kiekvieną mokyklą planuojami 5-7 menininkų vizitai. Tokiu būdu pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei 6000 Lietuvos moksleivių. Mokyklas buvo atrinktos savanoriškumo principu. Prioritetas teikiamas mokykloms kaimo vietovėse ir regionuose. Dalyvius grupėse atrenka konkrečios mokyklos pedagogai.
Konkrečios pamokų ir praktinių užsiėmimų temos suformuluotos, remiantis menininkų atsiųstais pamokų planais, kuriuose jie trumpai pristato pamokos temą ir eigą.
Pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose bus tobulinamos šios mokinių kompetencijos: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija.
Atskirą poveiklę sudaro 8 akademinių valandų kombinuotieji, tarpdisciplininiai kursai. Kursus sudarys 8 akademinių valandų ciklas, kurio metu moksleiviai dalyvaus 5 teorinėse skirtingų šakų meno kūrėjų pamokose ir 2 praktiniuose užsiėmimuose (kūrybinėse dirbtuvėse). Kiekvieną užsiėmimą ves vis kitas kitos srities menininkas, taigi, iš viso vienų kursų užsiėmimus ves 7 lektoriai.
2. Kultūros žurnalų prenumerata.
11 prestižinių Lietuvos kultūros žurnalų redakcijų projekto laikotarpiu parengs padidinto tiražo žurnalų numerius, kurių 600 egzempliorių bus pristatyta į Lietuvos pagrindines, vidurines mokyklas, gimnazijas ir kt. mokyklas, dalyvaujančias projekte. Per projekto laikotarpį kiekvieną mokyklą pasieks iš viso 205 kultūros žurnalų numeriai. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų ir kultūrinio diskurso „injekcija“ mokykloms sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo. Tai ne tik mokinių kultūrinio sąmoningumo gilinimas, bet ir praktinė medžiaga mokytojams bei metodinių prieigų praturtinimas.
3. Politinę mokinių kultūrą skatinantys renginiai.
Projekto rėmuose Lietuvos abiturientams bus pasiūlytas paskaitų-forumų ciklas „Politikos kultūra ir moderni visuomenė: istorinės tapatybės aspektai“ ir 2012 metų pavasarį surengtas vainikuojantis prieš tai vykusias paskaitas renginys – nacionalinis forumas Vilniuje „Europinis tautų idealas: bendrųjų vertybių paieškos“. Šia veikla siekiama skatinti didžiavimąsi savo valstybe bei europinės integracijos įgūdžius.
4. Netradicinės Lietuvos kultūros istorijos pamokos ir vizualinės priemonės.
Bus surengta 12 netradicinių Lietuvos kultūros istorijos pamokų įvairių Lietuvos regionų mokyklose. Tiesioginė diskusija ir bendravimas su pamokų lektoriais ir svečiais, tikėtina, paskatins jaunimo domėjimąsi Lietuvos kultūra, Lietuvos kultūros istorijos fenomanais, skatins kritinį istorijos ir kultūros stereotipų apmąstymą. Projekto metu bus sukurti 5 mokomieji videofilmai, mažinantys kultūrinius stereotipus ir plečiantys Europos istorijos bendrumo suvokimą, taip pat suformuoti papildomos informacijos rinkiniai, nuorodos į internete prieinamus informacijos šaltinius bei sukurtos ir ištransliuotos LTV2 kanalu 6 specialiosios mokomosios televizijos laidos, nušviečiančios Lietuvos kultūrinius stereotipus ir plečiančios Europos istorijos bendrumo suvokimą.
Projekto AKIM statistika
Analizuojant projekte dalyvaujančias mokyklas pagal tipus, daugiausiai yra pagrindinių mokyklų (38 %), gimnazijų (29 %), vidurinių mokyklų (21 %). Projekte taip pat dalyvauja progimnazijos, suaugusiųjų ir jaunimo mokykos, konservatorijos, profesinės mokyklos ir kitos mokyklos.
Bendrai projekte dalyvauja 44,74 % visų Lietuvoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų.
Žvelgiant į atskiras savivaldybes, aktyviausios yra: Visagino savivaldybė (projekte dalyvauja 83,33 % visų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų), Panevėžio miesto savivaldybė (82,14 %), Pagėgių savivaldybė (75,00 %), Anykščių rajono savivaldybė (72,73 %).
Didžiausia procentinė dalis mokyklų, dalyvaujančių meninėse pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose, yra šiose savivaldybėse: Birštono savivaldybėje (50,00 % visų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų), Druskininkų savivaldybėje (42,86 %), Skuodo rajono savivaldybėje (41,67 %), Alytaus miesto savivaldybėje (41,18 %), Panevėžio miesto savivaldybėje (39,29 %).
Projekte dalyvauja 11-os sričių meno kūrėjai. Daugiausia į projektą įsijungė dailininkų (19,23 %), muzikų (15,81 %), rašytojų (11,97 %).
