Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui
Lietuvos kultūros tarybai
Kopija:
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
LR Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei
DĖL NUMATOMO LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS GAIRIŲ ATNAUJINIMO
2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus oro uosto konferencijų centre vyko Lietuvos kultūros tarybos (LKT) forumas „Kultūra saugo. Kultūra keičia“, kurio metu buvo pristatyti LKT pokyčiai ir ateities perspektyvos, atspindinčios naujosios, praėjusiais metais prasidėjusios Tarybos narių susirinkimo kadencijos viziją. Apie tai rašoma LKT tinklapyje.
Džiaugiamės, kad naujoji Taryba aktyviai ėmėsi finansavimo modelio tobulinimo. Tikimės, kad Taryba išties veiks „rankos atstumo“ principu ir į jos idėjas bei siūlymus bus atsižvelgiama ir ateityje, ir tam kliūčių nekils. Šiuo metu galiojančio LKT įstatymo, kurio naujoji redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d., 4 straipsnio „Tarybos funkcijos“ (nusakančio, kaip Taryba siekia jai pavestų tikslų) 1 punktas sako: „…kultūros ministro nustatyta tvarka finansuoja kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones“. Tad LKT forume išskleistos permainos dar turės susigerti į Kultūros ministro nustatytus kriterijus ir tvarką, pagal kurią Taryba priima sprendimus dėl kultūros ir meno programų ir projektų finansavimo, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą (LKT įstatymo 7 straipsnio „Tarybos narių susirinkimas“ 3 dalies 1 punktas).
Siūlymai tikrai įdomūs, bet kyla daug abejonių dėl įgyvendinimo etapų. Pristatytos permainos sukėlė diskusijų ir apmąstymų šalies kultūros ir meno lauke, dauguma jų reflektavo atskleistą finansavimo sričių kismą: Architektūra ir Dizainas taptų „Taikomaisiais menais“, Dailė, Fotografija ir Tarpdisciplininis menas taptų „Vizualiaisiais menais“, o Teatras, Šokis ir Cirkas taptų „Scenos menais“ ir tik Literatūra išliktų Literatūra bei Muzika – Muzika.
Šios permainos buvo pristatytos kaip duotybė, be jų aptarimo su kultūros ir meno lauku, kas jau tampa praeitą amžių primenančia tradicija. LKT metų pradžioje vykdyta internetinė apklausa, kviečianti teikti pastabas bei pasiūlymus pagrindiniam kultūros projektų finansavimą reglamentuojančiam dokumentui – Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėms, nėra aptarimas ir/ar diskusija su kultūros ir meno lauku apie konkrečiai suformuotas, numatomas finansavimo permainas.
Tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek patiems kūrėjams kilo daug klausimų, į kuriuos Forumo metu nebuvo galimybių sulaukti atsakymų arba buvo atsakyta dviprasmiškai. Vienas jų – sujungtų sričių vidinės kvotos. Jei kokia nors forma (vieša ar neskelbiama) vidinės kvotos bus – kyla klausimas, kokia prasmė sujungti kelias sritis į vieną? LKT tinklapyje pranešama: „Pareiškėjams paraiškų teikimo procesas beveik nesikeis, reiks tik pažymėti ne 1, o 2 varneles: prie konsoliduotos srities ir prie smulkesnės“. Nėra aiškaus atsakymo, kaip būtų paskirstytos lėšos konsoliduotoms sritims: ar bus bent atsižvelgta į pastarųjų 3 metų į vieną sujungtų sričių finansavimą? Forumo metu apie tai buvo pasakyta: „Mes negalime pasakyti idealios dabar kvotos, kokia būtų kiekvienos srities, nes bus žiūrima į ekspertų vertinimus, ką tikrai verta finansuoti.“ Jei lėšų paskirstymas tarp sričių bus formuojamas naujai – kokiais kriterijais remiantis, tik ekspertų siūlymais? Kaip tuomet strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas?
Kitas aktualus klausimas: kaip konsoliduotos srities konkurse tarpusavyje sąveikaus, ar konkuruos ekspertų vertinimai, kai skirtingų meno sričių paraiškas vertins skirtingi ekspertai? Forume atsakydamas į klausimą V. Jauniškis sakė: „Kiekvienos tos jungiamos srities ekspertai bus. Neekspertuos teatro jo neišmanantis žmogus ar fotografijos tik tarpdisciplinininkas, ar dar kas. Tikrai ekspertų sudėtis mes jau praktiškai pamodeliavome, tam tikrus santykius (..)“. Kaip tuomet bus pasiektas numatytas ir Forume išskirtas pagrindinis sričių finansavimo struktūros pokyčio aspektas – didinti konkurenciją, siekiant kokybės, kai konsoliduotoje srityje skirtingas paraiškas vertins skirtingi ekspertai?
Jungiant sritis labai aktualūs ekspertų atrankos ir kvalifikacijos klausimai, ypač kai Tarybos narys ekspertus kvalifikuoja kaip: „… nėra vienos srities įkalinti specialistai, bet kelių giminingų sričių žinovai“. Kylant ekspertinio darbo kvalifikaciniams reikalavimams, LKT ekspertų atrankos apraše (Nr. 4LKT-24(1.3E)), tarp reikalavimų, kuriuos turi atitikti pretendentas, yra tik šis eksperto patirtį apibūdinantis punktas: „turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinę profesinės veiklos patirtį srityje“, kuris aiškiai nedetalizuoja patirties sampratos ir kompetencijų bei nėra numatyta, kad ekspertai turi turėti patirties įgyvendinant projektus. Be neapibrėžto patirties kvalifikavimo gali susidaryti ir situacija, kai ekspertas bus puikus meno srities ekspertas, tačiau pats visiškai neturėjęs projektų įgyvendinimo patirties, o jam bus patikėta vertinti LKT finansavimui pateiktus projektus.
Ekspertų klausimą aktualiai nagrinėja ir ką tik paskelbtos STT išvados, jo svarbą savaip pateikia Kultūros ministras savo socialinio tinko paskyroje: „Aš visada pabrėžiau ir pabrėšiu, kad kaip tik mes turime matyti LKT narius aktyvesnius, nevengiančius priimt sprendimų, nes ekspertas mato tik paraišką, o LKT nariai – visumą. O kur dar tokie dalykai kaip strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas ir t. t.“
LKT tinklapyje rašoma, jog pristatydamas pokyčius Tarybos narys V. Jauniškis pasakojo, kad paraiškose vis dažniau pastebimas ne tik žanrų, bet ir meno sričių susiliejimas: „Kartais pareiškėjai net nežino, kurią sritį idealiausiai atitiktų: ar tą, kurios renginyje yra 50 proc., ar tą, kurios yra 40 proc., ar reiktų rinktis dar kažkaip kitaip. Tai kelia problemų pasirenkant sritis“. Atliepiant Tarybos nario išdėstytas išvadas – kyla klausimas ar minėta pareiškėjų „nežinia“, į kurią sritį teikti paraišką, didina tarpdisciplininių ar tarpsritinių projektų paraiškų kiekį? Kas bus su tarpsritiniais projektais, ar jie taps praeities reliktu, taip ir nesužinojome.
Nors deklaruojama duomenimis grįstos kultūros politikos įgyvendinimo būtinybė, aiškiai artikuliuoto ir duomenimis grįsto atsakymo, kodėl sujungiamos sritys, nesulaukėme. Buvo tik pateikta lentelė, kurioje išdėstyta, kaip 11 šalių (iš kurių 4 ne ES šalys, o žodžiu papildomai buvo minima ir Kanada) yra taikomi meno sričių finansavimo modeliai. Kadangi Forumo metu laiko buvo tik keturiems klausėjams, neturėjome galimybės sužinoti, ar šis pokytis didins projektų vertinimo bei atsakaitų skaidrumą?
Įvertinę esamą situaciją ir tai, kad LKT 2023 metų pirmojo turo finansavimo paraiškų pateikimo terminas numatytas iki šių metų rugsėjo pradžios, siūlome prisiminti lietuvišką patarlę „devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“ ir birželio mėnesį LKT pokyčių bei ateities perspektyvų klausimu surengti diskusijas ir konsultacijas su šalies kultūros ir meno lauku. Tai sietina ir su Forume Prezidento vyriausiosios patarėjos J. Karpavičienės išsakyta mintimi, kad reikia demokratizuoti kultūros valdymą ir plėsti kultūros savireguliaciją, bei Kultūros ministro pritarimu, kad vienas iš Kultūros tarybos veikimo principų yra savireguliacija. Šie sričių pokyčiai turės įtakos ir valstybei priklausančių muziejų finansavimui 2023 metais, nes viešojo sektoriaus muziejų iškėlimas iš LKT finansuojamų projektų nukeltas į 2024 metus.
Pagarbiai,
Jonas Staselis
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas
