Dėl realių kultūros ir meno patirčių atnaujinimo

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui

LR Seimo kultūros komitetui

Šalies žiniasklaidai

 

DĖL REALIŲ KULTŪROS IR MENO PATIRČIŲ ATNAUJINIMO

Kultūra ir menas yra puikus visuomenės gerovės detektorius. Jis siunčia signalus apie žmonių nuostatas, įpročius, gebėjimą prisitaikyti ir keistis. Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, pasitikėjimą savimi ir mąstymo kritiškumą. Kultūra ir menas ugdo žmonių kūrybines galias, lavina vaizduotę. Dažniausiai tai nėra koks nors konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Dar griežčiau kalbant, kultūra – tai neišvengiamas pasinėrimas į procesus, tai – aktyvus dalyvavimas.

Apribojimai ir nurodymai, vidiniai ir išoriniai karantinai suskaido kultūrinę realybę ir sudaiktina ją. Tuomet yra tokia kultūra, kuri siaurina akiratį, pančioja, neleidžia į gyvenimą ir save pažvelgti iš šalies. Nutrūkę emociniai ir intelektiniai mainai tarp menininkų ir visuomenės ardo ne tik kultūrinį, bet ir visą socialinį bendruomeninį audinį. Atgaivintas kūrėjų ir visuomenės bendravimas iš pradžių parodų, o vėliau ir koncertų salėse, gyvi susitikimai su kūrėjais bei įtraukioji kultūra suteiktų visuomenei pasitikėjimo ir vilties. Primintų žmogui, kad kultūra yra išlaisvinimas ir įpareigojimas kurti save.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija, atstovaujanti per 4400 meno kūrėjo statusą turinčių kūrėjų, palaikydama Kultūros ministerijos siekį atsakingai atnaujinti kultūros įstaigų veiklą, kviesdama išgirsti bei įsiklausyti ir į kitų kultūros asociacijų, individualių kūrėjų prašymus ir iniciatyvas, ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę neatidėlioti sprendimų, susijusių su lygių galimybių tiek kultūros ir meno, tiek verslo žmonėms suteikimu. Tikimės, kad priimant sprendimus bus atsižvelgiama į bendrąsias ploto ir žmonių kiekio rekomendacijas, kurios turėtų būti taikomos vienodai teisingai visiems sektoriams, kad būtų tolygiai ginamos žmogaus teisės, laisvės ir teisėti interesai. Vykdant karantino atlaisvinimo ir tolimesnį, šalį vienijantį, popandeminį atsitiesimo veiksmų planą, kviečiame suburti kultūros ir meno žmonių darbo grupę tolesniems procesams koordinuoti bei kryptims numatyti.

Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje. Tik 40 % mūsų piliečių savo sveikatą vertina gerai. Geros savijautos vidurkis Europoje – 70 %. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai byloja, kad kultūra ir su ja susijusi veikla yra efektyvūs „vaistai“, pagalba, kurią naudojant 50 % gerėja žmonių savijauta ir savivertė. Todėl dabar, kai žmonės išgyvena psichologines karantino pasekmes, kyla klausimas, kodėl, saugiai sureguliavus žmonių srautus, negalime jų įleisti į muziejus, galerijas, koncertų sales, kūrybinių mokymų erdves?

Menas ir kultūra yra žmogaus prigimčiai fundamentaliai svarbūs dalykai. 2019 m. atlikta PSO sisteminė analizė, apibendrinanti mokslinius tyrimus, kurie neginčijamai įrodo kultūros naudą žmonių sveikatai. Pasaulyje tyrėjai sutaria, kad psichikos sveikatos priežiūra yra perdėm nukreipta į gydymą vaistais. Tačiau greta klasikinės medicinos skatinama ieškoti alternatyvių, kūrybine praktika ir meno metodais grįstų būdų, kurie padėtų stiprinti visuomenės sveikatą, kad žmonės gyventų visavertį, prasmingą ir įdomų gyvenimą.

Didžioji Britanija bendruomenės blogos savijautos klausimą, kai jos priežastis nėra fizinės kilmės sutrikimai, o susijusi su prasta psichologine būsena arba socialinės atskirties problemomis, sprendžia pasitelkdama kūrybą ir meno pažinimą. Šiuo atveju gydytojai net formaliai išrašo „meną“ (Art on Prescription). Stebėsenos rodikliai rodo teigiamus šio gydymo emocinius ir ekonominius rezultatus. Pagerėjusi žmonių savijauta ir psichikos sveikata skatina laimės, pasitenkinimo ir visaverčio gyvenimo potyrį, žmonės tampa aktyvesniais ir produktyvesniais ekonomikos dalyviais. Statistikos duomenimis, kiekvienas investuotas svaras duoda 2,3 svaro grąžos. Anksčiau atlikti psichologinės savijautos tyrimai įrodė, kad daugiausia kultūrine veikla užsiima suomiai. Tai suprantama: atšiauraus klimato kontekste kultūra yra neabejotinas kelias, vedantis į  geresnę nuotaiką ir visavertį būvį.

Menas, kultūra kviečia mąstyti, suvokti šį sudėtingą kintančio pasaulio laiką ir kartu – išlaikyti savastį ir atgauti pasitikėjimą savimi. Kultūros sektoriaus atvėrimas suteiktų realių patirčių bei kūrybiškumo ieškant asmeninių sprendimų pasikeitusio pasaulio tikrovėje – kelyje iš išlikimo visuomenės į saviraiškos visuomenę.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija tikisi, kad Vyriausybės priemonių plane deramai atsispindės bei sulauks visapusio palaikymo siekis plėtoti kultūros bei meno prieinamumą visuomenei (vykdant tolygią sklaidą per kultūros, švietimo, socialinio ir sveikatos sektoriaus įstaigas) ir įgyvendinti socialinio recepto programą. Svarbu didinti kultūros ir meno prieinamumą žmonėms su negalia ir socialinės atskirties grupėms, užtikrinant jų teisę dalyvauti kultūroje. Šis poreikis dar labiau išryškėjo karantino metu, kai dauguma šalies gyventojų tapo „atskirties grupėmis“. Situaciją keistų naujai inicijuojama Kultūros tarybos programa, kuri būtų nukreipta į visuomenės psichikos sveikatą.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau