Mano namai – tai amžinas kelias

Fotografas, keliautojas ir poetas Paulius Normantas, net ir įkopęs į septintą dešimtmetį, „poilsį vis dar skaičiuoja dienomis ir valandomis, keliones – tūkstančiais kilometrų, o fotografijas – dešimtimis tūkstančių kadrų“. Šie fotografijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio žodžiai, pasakyti prieš dešimtmetį, P. Normantui tinka ir šiandien. Gal tik tiek, kad per tą laiką ekspedicijų į Rytų kraštus skaičius jau pasiekė du dešimtmečius, 18 pasaulio valstybių surengta per 200 parodų, išleista 11 fotografijų knygų. O ir planų bei svajonių – ne ką mažiau. Fotografas, keliautojas ir poetas Paulius Normantas, net ir įkopęs į septintą dešimtmetį, „poilsį vis dar skaičiuoja dienomis ir valandomis, keliones – tūkstančiais kilometrų, o fotografijas – dešimtimis tūkstančių kadrų“. Šie fotografijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio žodžiai, pasakyti prieš dešimtmetį, P. Normantui tinka ir šiandien. Gal tik tiek, kad per tą laiką ekspedicijų į Rytų kraštus skaičius jau pasiekė du dešimtmečius, 18 pasaulio valstybių surengta per 200 parodų, išleista 11 fotografijų knygų. O ir planų bei svajonių – ne ką mažiau.
Skaityti daugiau

Smalsus žmogus yra gyvas žmogus

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava. Juoku užkrėsdamas ir kitus, jis trykšte trykšta gera nuotaika, nors, kaip pats juokais sako, optimistu tampa tik artėjant vakarui. Šis pokalbis taip pat vyko vakare, tad jame nemažai juoko, smagių prisiminimų ir minčių apie gimtąjį Vilniaus senamiestį, Keistuolių teatrą, muziką, menininko atsakomybę, improvizacijos svarbą bei kūrybos džiaugsmą… „Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava. Juoku užkrėsdamas ir kitus, jis trykšte trykšta gera nuotaika, nors, kaip pats juokais sako, optimistu tampa tik artėjant vakarui. Šis pokalbis taip pat vyko vakare, tad jame nemažai juoko, smagių prisiminimų ir minčių apie gimtąjį Vilniaus senamiestį, Keistuolių teatrą, muziką, menininko atsakomybę, improvizacijos svarbą bei kūrybos džiaugsmą…
Skaityti daugiau

Jei rinksiesi lengviausią kelią, visus muzikinius everestus gali pamiršti

Keturių kartų muzikų šeimoje gimęs 21-erių Lukas Geniušas, be daugelio pianistų konkurso trofėjų, – jau ir tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje, Lenkijoje, sidabro medalio laimėtojas. Nors ir laikomas vienu perspektyviausiu jaunųjų pianistų Europoje, tačiau Maskvoje užaugęs ir studijuojantis Lukas sako, kad svarbiausia yra nuolatos sau kelti vis sudėtingesnius uždavinius ir irtis į priekį… Keturių kartų muzikų šeimoje gimęs 21-erių Lukas Geniušas, be daugelio pianistų konkurso trofėjų, – jau ir tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje, Lenkijoje, sidabro medalio laimėtojas. Nors ir laikomas vienu perspektyviausiu jaunųjų pianistų Europoje, tačiau Maskvoje užaugęs ir studijuojantis Lukas sako, kad svarbiausia yra nuolatos sau kelti vis sudėtingesnius uždavinius ir irtis į priekį…
Skaityti daugiau

Kaip gimsta viltis?…

„Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“, – it iškilminga giesmė skamba mūsų, lietuvių, lūpose sena daina… Ir gyvename dažnai nebesitikėdami, nieko nelaukdami, lyg pavojingą plėšiką palikdami viltį už mūsų namų slenksčių. Viltis pavojinga – ji tirpdo taip branginamą, neretai gyvenimus įprasminančią savigailą, atima, išplėšia patogų bejėgiškumą, daigindama atsakomybę, nuvalydama žvilgsnį nuo pasiteisinimų, leidžiančių nieko neveikti, ir dovanoja realių galimybių keisti tai, ką galime, ką galiu. „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“, – it iškilminga giesmė skamba mūsų, lietuvių, lūpose sena daina… Ir gyvename dažnai nebesitikėdami, nieko nelaukdami, lyg pavojingą plėšiką palikdami viltį už mūsų namų slenksčių. Viltis pavojinga – ji tirpdo taip branginamą, neretai gyvenimus įprasminančią savigailą, atima, išplėšia patogų bejėgiškumą, daigindama atsakomybę, nuvalydama žvilgsnį nuo pasiteisinimų, leidžiančių nieko neveikti, ir dovanoja realių galimybių keisti tai, ką galime, ką galiu.
Skaityti daugiau

Gyvenimas turi būti didelis

Baigiantis 2011-iesiems – Čiurlionio metams, jo kūrybos tyrinėtojui, fundamentaliųjų darbų, eilės monografijų autoriui, rankraščių, laiškų redaktoriui, muzikologui, politikui, Europos parlamentarui profesoriui Vytautui Landsbergiui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Laureatą kalbina Jūratė Katinaitė. Baigiantis 2011-iesiems – Čiurlionio metams, jo kūrybos tyrinėtojui, fundamentaliųjų darbų, eilės monografijų autoriui, rankraščių, laiškų redaktoriui, muzikologui, politikui, Europos parlamentarui profesoriui Vytautui Landsbergiui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Laureatą kalbina Jūratė Katinaitė.
Skaityti daugiau

Jono Vaitkaus spektaklio aptarimas Nacionaliniame dramos teatre

Diskusijai, kuri įvyko 2012 m. sausio 13 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre po spektaklio „Visuomenės priešas“, labai tinka sociologo Zygmunto Baumano mintis: „Didžiausia dialogo vertė ta, kad susirenka ir diskutuoja žmonės, kurių nuomonės skiriasi, būtent todėl jie vieni iš kitų gali labai daug išmokti“ (Kultūros barai, 2011, nr. 12).Diskusijai, kuri įvyko 2012 m. sausio 13 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre po spektaklio „Visuomenės priešas“, labai tinka sociologo Zygmunto Baumano mintis: „Didžiausia dialogo vertė ta, kad susirenka ir diskutuoja žmonės, kurių nuomonės skiriasi, būtent todėl jie vieni iš kitų gali labai daug išmokti“ (Kultūros barai, 2011, nr. 12).
Skaityti daugiau

Išverskite, kas dar neišversta

Nuo 1925-ųjų, praėjus 3 metams po „Uliso“ išleidimo, airiai ėmė švęsti Nacionalinę šventę, kuri vadinama Bloomsday – Bliumo (arba Žydėjimo) diena. Kiekvienais metais birželio 16 d. iš pat ryto šventės dalyviai pradeda keliauti visais pagrindinių ir antraeilių knygos veikėjų maršrutais: užeina visur, kur anie buvo. Nuo 1925-ųjų, praėjus 3 metams po „Uliso“ išleidimo, airiai ėmė švęsti Nacionalinę šventę, kuri vadinama Bloomsday – Bliumo (arba Žydėjimo) diena. Kiekvienais metais birželio 16 d. iš pat ryto šventės dalyviai pradeda keliauti visais pagrindinių ir antraeilių knygos veikėjų maršrutais: užeina visur, kur anie buvo.
Skaityti daugiau