Aktualūs įrašai – Puslapis 14 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

SILUETAISiluets

Vieni Vilnių kūrė, o kiti griovė. Ir taip be atvangos. Praūžus negandoms, ketinusioms šį miestą neatpažįstamai pakeisti arba išvis nušluoti, jis viską ištvėręs toliau puoselėja unikalųjį vilnietiškumą. Kaip jį suvokiame mes, nūdienos žmonės? Tokia mintis slypi ir čia pateikiamo rašinio eilutėse, ir „tarp jų“. Panūdusiems plėtoti šią temą mūsų leidinio puslapiuose „Krantai“ bus nuoširdžiai dėkingi.

Skaityti daugiau

NIEKO NĖRA TIKRIAU UŽ MIRTĮ…Nothing is Certain except Death

Muzikologė Laima BUDZINAUSKIENĖ pristato įdomų XVIII amžiaus Vilniaus dvasinio gyvenimo šaltinį – „Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštį (1710–1723)“. Laikotarpis, kai buvo rašomas šis rankraštis, vilniečiams buvo itin sunkus: XVII–XVIII amžiais miestas ir jo gyventojai ne kartą išgyveno karus, okupacijas, trėmimus, masines gyventojų žudynes. Vilnių nuolat siaubė maro epidemijos. „Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis“ persmelktas barokine ramybe. Iš pirmo žvilgsnio tekstas atrodo apgaulingai nuobodus ir monotoniškas, tačiau kiekvienas dienoraštį rašęs asmuo savaip perpasakojo kasdienius įvykius, tarp jų – mirtį ir laidotuves.

Skaityti daugiau

Apie žibuntą mikšį (Pagal dailininko laiškus)About Žibuntas Mikšys (based on letters from the artist)

Žibuntas Mikšys (1923–2013) – Lietuvos grafikas, intelektualas, mokęsis Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1946–1949 m. studijavęs Niurnbergo ir Štutgarto meno akademijose. Po keliolikos metų, praleistų JAV, 1962-aisiais apsigyveno Paryžiuje, ilgą laiką buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas. Dailininko jubiliejui skirti renginiai 2013-aisiais vyko Vilniuje, Šiauliuose, leidykla „artseria“ išleido Erikos Grigoravičienės parengtą dailininko kūrybai skirtą monografiją (dailininkas – Jokūbas Jacovskis), kuri pelnė vieną iš „Gražiausios metų knygos 2013“ diplomų. Dailininko asmenybę remdamasis jo laiškais primena bibliografas Vladas ŽUKAS.

Skaityti daugiau

Astronomijos istorija HUMANITARO AKIMISThe History of Astronomy through the Eyes of the Humanities

Klasikinio išsilavinimo prestižą, įsivyraujant technologijoms, pakeitė matematika. Humanitarus nustūmus į šalį, pasaulis peraiškintas, išskaidytas, apskaičiuotas. Ką gi humanitarui gali pasiūlyti astrofizika, chemija ar informatika? Galbūt fizinių mokslų išmanymas lemia naujus požiūrius ir perspektyvas? Intuityviai domintis tiksliukų uzurpuotomis sritimis galima pamatyti tai, kas pakeis kasdienybę. Be baimės vartant chemijos vadovėlius ar matematikos žinynus, mintys suklijuoja įvairiaspalves mozaikas, iš kurių didžiausia – Visata. Pačiupę iliustruotus žinynus ir apžvelgę naujausius tyrimus, kartu su kultūros istorike Agota STAŠYTe atverkime duris į atradimus.

Skaityti daugiau

bangų purslaiTHE SPRAY OF THE SEA

Viliaus MIZARO biografinė esė apie iš Biržų kilusį teisės mokslų daktarą, profesorių Joną BERGHOLCĄ (1934–2003), kurio vaisingiausi veiklos metai prabėgo Latvijoje. Už idėją įamžinti Jono Bergholco atminimą autorius dėkingas biržiečiui kraštotyrininkui Jonui Dagiliui.

Skaityti daugiau

JONAS VAITYS: MODERNISTINIŲ IEŠKOJIMŲ IR IDEOLOGIJOS PROTIRPOSEJonas Vaitys: Between Modernist Searches and Ideology

Jonas Vaitys (1903–1963) – XX amžiaus Lietuvos dailės klasikas. Jau paminėtos jo 110-osios gimimo metinės, tačiau kūryba mūsų meninės atminties sąmonėje yra viena iš silpniau aktyvuotų. Dailininkas savo kūryboje buvo parodęs mažiausiai du skirtingus „tapybinius veidus“: prieškarinį ieškantį, socialų, plastiškai įvairų ir ramesnį pokarinį – peizažinį. Geriau susipažinusieji su jo kūryba fiksuoja modernesnius ketvirtojo dešimtmečio ieškojimus, bet daugumai Jono Vaičio tapyba iki šiol asocijuojasi su sovietmečio laikų peizažais – pavasarį pradedančios atitirpti gamtos ar vėlyvo rudens gamtovaizdžiais. Kaip metaforiškai taikliai buvo pasakęs skulptorius Vladas Žuklys – „Vaitys geriausias tirpstant sniegui“… Apie Joną Vaitį rašo dailėtyrininkė Violeta KRIŠTOPAITYTĖ.

Skaityti daugiau

Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus VorobjovasNikolai Vorobyov: An Attempt to Reconstruct a Life

2013 m. spalio 29 d.–2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veikė paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinėms. Parodos kuratorės Giedrė Jankevičiūtė ir Rima Rutkauskienė išsamiai pristatė menotyrininko gyvenimą ir profesinę karjerą, faktinę informaciją įvaizdino dokumentais ir fotografijomis iš Lietuvos dailės muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose išlikusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salė buvo skirta Vorobjovo dailės kritikai, jo tekstų ištraukos sugretintos su analizuojamų dailės kūrinių originalais – Marijos Cvirkienės ir vengrų modernisto Vilmoso Aba Nováko tapyba, Viktoro Petravičiaus grafika.

Skaityti daugiau

Žaidimo objektai

Visgi baisiai sudėtinga rašyti apie gimtą miestą ir to miesto dailės mokyklą, kurią, žinoma, teko dar ir baigti. Sudėtinga, nes tai jau dariau daugybę kartų įvairiomis progomis (o progų mokykla pateikia nuolat), ir surasti kokį nors aspektą, kuris dar nebūtų aptartas, išties darosi vis sunkiau. Bet tiek to: šįkart mokyklos tekstui galima pritaikyti sukaktuvių sveikinimo šabloną. Iš karto patikslinu: mokykla šiuo atveju – VDA Telšių fakultetas. Per netrumpą savo gyvavimo laiką ši institucija ne kartą keitė savo pavadinimą – nuo Telšių amatų mokyklos per Telšių taikomosios dailės technikumą, Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, kol galiausiai „pakilo” socialinės hierarchijos laipteliais ir prisijungė prie Vilniaus dailės akademijos, tapdama vienu jos fakultetų.

Skaityti daugiau

„…vėl grįžtame į Lietuvą“

„Antrasis vardinis balsavimas – dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo akto. 22 val. 44 min. vėl grįžtame į Nepriklausomą Lietuvą.” Tokiu sausu, telegrafiniu stiliumi „Respublikos” žurnalistė Valė Čeplevičiūtė 1990-ųjų kovo 13-ąją apibendrino tai, kas įvyko prieš porą dienų („Užrašai istorijai”, Respublika, 1990, Nr. 50).

Skaityti daugiau