Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Sugrįžimas

Būna nutikimų, kai kažkada patirtą malonų įvykį mums ir vėl sugrąžina koks nors reiškinys, netikėtas atvejis – gal seniai matytas žmogus, gal net koks ypatingas daiktas – nuotrauka, paveikslas, knyga. Šį kartą būtent knyga mane sugrąžino į keturiasdešimties metų praeitį, į svetimo krašto padangę, į nepaprastai mielo tautiečio glėbį.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

Deja, einant į pabaigą dvidešimt tretiems atkurtos Lietuvos valstybės egzistavimo metams, šis klausimas skamba daug aktualiau, negu jis skambėtų 1989–1991 m. Tuomet atsakymas į jį –­ bent jau didžiajai daliai tų, kurie stovėjo „Baltijos kelyje” ir Sausio 13-ąją gynė savo valstybę –­ buvo aiškus. Tačiau anaiptol ne visi vadinamuosiuose „demokratiniuose” ir „laisvuose” Vakaruose buvo tuo atsakymu sužavėti. Liūdna dabartinė Lietuvos valstybės padėtis ir tai, kad didžioji politinio bei nemaža intelektualinio šalies elito dalis, regis, visai tokia padėtimi patenkinta, liudija, kad tuo atsakymu ne visi buvo sužavėti ir pačioje Lietuvoje.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kęstutis K. Girnius: „Dauguma lietuvių truputį kreivai žiūri į išeivius“

Įvedus Kęstučio Kazimiero Girniaus (g. 1946) vardą ir pavardę interneto paieškos sistemoje, per kelias sekundes galima sužinoti, jog jis – politologas, komentuojantis ir Lietuvos vidaus politikos, ir užsienyje vykstančius procesus. Nustebintų komentarų radijui, televizijai, interneto portalams bei žurnalams gausa. Dar galima sužinoti, jog nuo 2007 metų docentas K. Girnius dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), yra Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
Skaityti daugiau
0
0
0

Virginijus Gasiliūnas: „Geros knygos yra kaip geri gyvenime sutikti žmonės“

Virginijus Gasiliūnas žinomas kaip literatūrologas, buvęs radijo žurnalistas, nenuilstantis filologinių įdomybių ieškotojas, šiuo metu besidarbuojantis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Taip pat ir tinklaraščio „Šis tas apie šį tą“ autorius, kuriame jau daugiau nei 600 įrašų apie daugybę dalykų, vienaip ar kitaip susijusių jei ne su literatūros, tai su kultūros istorija ar nūdiena.
Skaityti daugiau
0
0
0

Šventoji maištininkė Dorothy Day

2012 metais Amerikos vyskupai vieningai rekomendavo kanonizuoti žurnalistę, Katalikų darbininkų judėjimo JAV kūrėją Dorothy Day. Šventasis Sostas jau yra suteikęs jai Dievo tarno titulą, o tai jau pirmasis žingsnis kanonizacijos link. Vilčių, kad ši daug ginčų kėlusi katalikė anarchistė bus paskelbta šventąja, pridėjo ir tai, kad popiežius Benediktas XVI, prieš pat pasitraukimą Gavėnios pradžios homilijoje pavadino D. Day krikščioniško atsivertimo pavyzdžiu.
Skaityti daugiau
0
0
0

Brolis Evaldas – pranciškonas, žvejys, skautas… arba tiesiog – žmonių brolis

Būti pranciškonu – pašaukimas ir gyvenimo būdas, nulėmęs kun. Evaldo Darulio OFM gyvenimą. O skautijos pasirinkimas – tai tarsi užtvirtintas brolio Evaldo pasiryžimas ir įsipareigojimas palikti pasaulį gražesnį. Kadangi mūsų pokalbis vyko po vieno Europos skautų komisarų susitikimo, kuriame dalyvavo ir brolis Evaldas, šnekėjomės ne tik apie pranciškoniškas aktualijas, bet ir skautų gyvenimą, jaunimo ugdymą.
Skaityti daugiau
0
0
0

Formos ir formulės menų ir mokslų sankirtose

Meno ir mokslo santykių problemos iškyla nuolatos, kartu iškeldamos ir pažinimo, ir pažinimo patikimumo klausimus. Galima žvelgti apibendrintai: menus ir mokslus sieja tiek paralelinės, tiek susikertančios, tiek priešpriešinės linijos. Sakau: menai ir mokslai, nes daugiskaitose ryšių daugiau, daugiskaitinės apibrėžtys ne tokios griežtos kaip vienaskaita. Medžio konkretybė neišsemiama, o medžių klasė ir apibūdinama, ir klasifikuojama. Menų ir mokslų sąsajos, sanglaudos ir prieštaros beribės, istorija pateikia daug įvairių atvejų. Leonardas da Vincis labiausiai žinomas kaip genialus menininkas, bet XV–XVI a. Italijos mokslui taip pat atstovauja šis vardas. Mokslininkus gali patraukti kūryba – tai dažnesnis žingsnis.
Skaityti daugiau
0
0
0

Teatras ir mirtis Rygoje

(…) Būtent prie Laisvės paminklo lapkričio 18-ąją latviai rinkosi minėti savo šalies Nepriklausomybės 95-erių metų sukakties, dainavo tautines dainas. O jau po keleto dienų čia buvo deginamos žvakės, tyliai meldžiamasi. Šalį prislėgusio gedulo fone Laisvės paminklas tapo ženklu, bylojančiu, kad vienos laisvės žmogus tikrai niekada neturės – laisvės nemirti.
Skaityti daugiau
0
0
0