Aktualūs įrašai – Puslapis 26 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Aleksandras Macijauskas: „Fotografinis raštingumas ir kūryba – skirtingi dalykai“

Šiandieną, kai virtualios fotografijos bendruomenės dygsta kaip grybai po lietaus, tikrame pasaulyje veikiantys fotoklubai primena egzotiškas retenybes. Tačiau ar iš tiesų toks spartus persikraustymas į skaitmeninę erdvę nenusineša užmarštin subtilių realaus bendravimo, kolegiško bendradarbiavimo niuansų, išauginusių ne vieną puikų fotografą? Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo prie „Kauno tiesos“ redakcijos veikusios fotosekcijos subyrėjimo ir Kauno fotoklubo susikūrimo, fotomenininkas Aleksandras Macijauskas pasakoja apie klubą, kolegas ir kelią, atvedusį iki dabartinės Lietuvos fotomenininkų sąjungos.

Skaityti daugiau

Advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai Dzūkijoje

Senieji kalendoriniai advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai iki mūsų dienų geriausiai išliko Dzūkijoje. Adventas (lot. adventus – atėjimas) prieškalėdinis laikotarpis, kurio metu krikščionys laukia Kristaus atėjimo. Advento pradžia pagal bažnytinį kalendorių skelbiama ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Kalėdos (XII. 25) būna skirtingomis savaitės dienomis, todėl paruošiamojo prieškalėdinio laikotarpio trukmė įvairuoja, jis vienais metais gali prasidėti lapkričio 27 dieną, kitais – gruodžio 3 dieną, ar kitomis dienomis šiame intervale.

Skaityti daugiau

SAKRALIOJI ŠIAUDINIŲ „SODŲ“ SIMBOLIKA REGIONINIAME IR PLATESNIAME TARPKULTŪRINIAME KONTEKSTE

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės, dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgiamas sodų pavidalas grindžiamas oktaedru – tai dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į priešingas puses – viršų ir apačią. Tokie šiaudų dirbiniai žinomi ne tik Lietuvoje, jie plačiai paplitę ir Baltarusijoje, Latvijoje bei Estijoje, Šiaurės Rytų Lenkijoje.

Skaityti daugiau

MARGUČIŲ KALBA

Mažas didelis stebuklas. Šimtas, du šimtai, trys šimtai taškelių ir brūkšnelių ant vieno kiaušinio lukšto. Raštai juostiniai (begalybė), dviejų dalių (dangus ir žemė), trijų dalių (trejybė), keturių dalių (keturios stichijos, metų laikai, pasaulio šalys). Saulutės, žalčiukai, lapeliai, laimės šluotelės, spinduliai, paukštukai – raštai kalba apie nuolat atsinaujinančią gyvybę, cikliškumą. Nė vieno atsitiktinio brūkšnelio. Chaoso, netvarkos nebuvimas byloja apie vidinę harmoniją, leidžiančią margintojui dailiai „rašyti“ šį velykinį metraštį. Kiekvienas rašto elementas tarsi raidė, iš jų susideda žodžiai, o iš žodžių – pasakojimai. Gimimo, augimo, sveikatos simbolis kiaušinis, tapdamas margučiu, įgauna dar stipresnę gyvybės teikimo galią.

Skaityti daugiau

Kariškis menininko siela: Valentino Ylos karininkiško gyvenimo spalvos

Iš Aukštaitijos kilusio vilniečio Valentino Ylos gyvenimas iš tiesų labai spalvingas, kupinas netikėtų posūkių, tokio adrenalino, kokį gali pajusti tik kariškio uniformą kone visą gyvenimą vilkėjęs žmogus. Kai apsilankėme pas jį namuose, ant sienų kabantys paveikslai, daugiausia peizažai ir natiurmortai, o nedideliame kambarėlyje stovintis molbertas ir kvepiantys aliejiniai dažai bylojo, jog čia gyvena dailininkas.

Skaityti daugiau

BALTŲ PAPUOŠALŲ MOTYVAI ŠIUOLAIKINĖJE JUVELYRIKOJE

Meninė juvelyrika – viena iš sparčiausiai šiuo metu besivystančių taikomosios dailės šakų. Nauji techniniai pasiekimai vis plačiau atveria duris sudėtingų meninių idėjų realizavimui. Daugėja privačių studijų, atvirų menininkų dirbtuvių, siūlančių savo paslaugas – užsisakyti juvelyrikos kūrinius, bei susipažinti su įvairiomis metalo apdirbimo technologijomis, iš dalies diktuojančiomis ir šios srities meno tendencijas. Gyvename globalizacijos epochoje, todėl natūralu, kad vis dažniau atsigręžiame į savo baltiškąjį pradą ieškodami išskirtinumo, o baltų žalvario dirbiniai – išties neišsenkantis klodas, aukštu estetiniu lygiu stebinantis šiuolaikinį meno vartotoją.

Skaityti daugiau

Sumaišties fone. 2013 metų Prancūzijos literatūros premijos

Šiandien Prancūzija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas, prancūzų perkamoji galia krito iki 1971 metų lygio, sumažintas Prancūzijos skolinimosi reitingas, šalies prezidentą šiandien teigiamai vertina tik 20 procentų respondentų (François Hollande’as yra prasčiausiai vertinamas šalies vadovas per visą V-osios Respublikos istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1958 metų), juodaodę teisingumo ministrę C. Taubira ne tik vaikai per demonstraciją, bet ir savaitraštis „Minute” išvadino beždžione, atskleisdamas, kad Prancūzijos deklaruojamos moralinės vertybės gali būti bet kada pažeidžiamos (ministrė atsisakė bylinėtis su juo, nenorėdama daryti jam reklamos). Suprantama, kad visa tai tik didina įtampą ir kelia sumaištį šalyje.

Skaityti daugiau

Dar apie Kristijoną Donelaitį

Kristijonas Donelaitis – mūsų kultūros neišsemiamas šulinys: vis pasisemiame, kiek kas galime, kiek kam kada reikia. Kūrėjo didumas ir iš to, ar jis prisišaukia įspūdingesnių tyrėjų, matančių daugiau, labiau rizikuojančių. Liudvikas Rėza – pirmas paskelbė „Metus” (1818), išvertė į vokiečių kalbą, priskyrė prie neoklasikinės kultūros paminklų, lietuvių kalbos paminklų; metai keturiomis giesmėmis. Akcentavo gilų lietuviškumą: „Visame veikale, be to, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterį romi, kūdikiška dvasia, tauri mąstysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tėvynės meilė ir neveidmaininga Dievo baimė, taip kad mes poetą dėl šitų dorybių, dėl jo sielos paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilstame.” Pamilti ir didžiuosius mūsų, mylėti kaip pačius artimiausius. Kur nėra meilės, nėra ir gyvybės.

Skaityti daugiau

Saulius Valius: tarp įmanoma ir neįmanomaSaulius Valius: between the possible and the impossible

Sklandus ir turiningas pokalbis su menininku, ekspozicijų architektu, parodų kuratoriumi, sėkmingai veikiančios įmonės „Ekspobalta“ įkūrėju bei vadovu Sauliumi Valiumi buvo iš anksto garantuotas. Aktyvi veikla kultūros lauke, už kūrybą pelnytas pripažinimas bei pasitikėjimas, įgyvendinti ambicingi meniniai ir ekspozicijų projektai – taigi, išskirtinis mano pašnekovo universalumas a priori programavo keliabriaunį pokalbį. Pilietinėmis, vietomis nostalgiškomis, tačiau optimistinėmis gaidomis paspalvintas pašnekesys sukosi apie parodų kuravimą, ekspozicijų architektūrą, kultūros politiką, o daugiausia – apie šias visas veiklos sritis giliai persmelkusią Sauliaus Valiaus meninę kūrybą.

Skaityti daugiau