Aktualūs įrašai – Puslapis 42 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Po-mirtinė po-komunistinių šalių literatūra

Prieš metus vertėjas ir kritikas Laimantas Jonušys atkreipė dėmesį į literatūros vertimų iš Vidurio Europos kalbų stygių: „Jos vertimai reti, čia didelė spraga. Mat madinga žiūrėti į Vakarus, į didžiąsias literatūras“. (Plg.: 2011 m. Lietuvoje išleisti 608 vertimai iš anglų kalbos, 1 iš čekų, 1 iš kroatų3.) Tad Mate‘s Matišićiaus dramų knyga – neignoruotinas įvykis tiek literatūros vertimų geografijos išplėtimo, tiek bendrąja šiuolaikinių dramų populiarinimo prasme, mat jau pirmu knygos puslapiu (pa)brėžiamas probleminis šiuolaikinės dramaturgijos ir teatro repertuarų santykis. „Teatro režisierius jaučiasi padaręs didį darbą, jei pastato vieną naują pjesę tarp šešių Williamo Shakespeare‘o, Antono Čechovo, Pierre‘o de Marivaux ar Bertoldo Brechto pjesių. Tai paprasčiausiai yra neteisinga, kad rašytojai, mirę prieš šimtą, du ar tris šimtus metų, pasakoja istorijas apie dabartį“ (p. 8), – byloja Bernardo-Marie Koltиso epigrafas knygos pradžioje.

Skaityti daugiau

Apie sovietmečio architektūros (ne)galias

Man, kaip eilinio Žirmūnų chruščiovinio daugiabučio gyventojai, besidžiaugiančiai artumu „centrui“, tačiau už tai priverstai taikstytis su gana nepatogiu kambarių ir pagalbinių patalpų išplanavimu, kaimynystės garsus (ir kvapus) praleidžiančiomis sienomis ir nuo aplinkinės pilkumos niekaip neskubančios ateiti ir išvaduoti renovacijos laukimu, knyga apie sovietmečio architektūrą sukėlė ne tik profesinį ar asmeninį susidomėjimą (mat, kad ir trumpai, teko bendrauti su visais jos autoriais, o Marija Drėmaitė yra mano kolegė ir bičiulė VU Istorijos fakultete).

Skaityti daugiau

Tikrovės nuotykiai

Rašyti šį tekstą, nors ir akivaizdžiai netobulą, paskatino įspūdis, kurį buvo galima susidaryti sekant gausybę šią knygą lydėjusių atgarsių. Filosofas ir filosofija Lietuvoje beveik niekada nesulaukia rimto klausimo. Nei iš visuomenės narių, kurie tam tiesiog nėra pasiruošę, nei iš pačios filosofijos. Bet kokį filosofinį veikalą palydi, viena vertus, krebždesys, retai kada pakylantis virš to, ką Martinas Heideggeris pavadintų „šnekalais“, lygio, ir, kita vertus, visiško vakuumo, greičiau ar lėčiau nutildančio bet kokią drąsią filosofinę mintį. Ir daugybės liaupsių. Štai kodėl šio teksto autorius mano, kad bent jau pastanga adekvačiau sureaguoti į monografiją yra pareiga.

Skaityti daugiau

Kadras: Vilnius. Žaidimų aikštelė

Naująją Kristinos Sabaliauskaitės knygą Danielius Dalba & kitos istorijos norėtųsi aptarti atsiribojus nuo autorės, tačiau ši rašytoja taip lengvai savo kūrinio iš rankų paleisti neketina. Interviu žurnalui Moteris ji pabrėžia: „Visos tos trumpos istorijos netiesiogiai susipynusios tarpusavyje. Skaitytojas turės progą pažaisti, atpažinti, kurie motyvai atsikartoja kituose kontekstuose ir kaip tai padaryta“. Šis kišimasis į kūrinio ir skaitytojo santykį sukuria didžiąją dalį kūrinio vertinimo problemų – vien prierašas: „Nenorminės, neteiktinos ir netaisyklingos kalbos formos kūrinyje vartojamos kaip autorės stilistinės priemonės.

Skaityti daugiau

Tolerancijos poreikis – reakcija į Antrojo pasaulinio karo smūgį

Liepos pabaigoje vykusias Baltic Pride eitynes lydėjo ne tik diskusijos apie toleranciją, bet ir ta proga surengta konferencija, šiuolaikinio meno parodos, kino filmų programa, kiti renginiai. Režisierius Gintaras Varnas teatro scenoje ne kartą yra narstęs homoseksualumo temą, svarstęs apie tolerancijos ribas ir perspektyvas. Su Gintaru Varnu kalbasi Monika Meilutytė ir Ugnė Kačkauskaitė.Liepos pabaigoje vykusias Baltic Pride eitynes lydėjo ne tik diskusijos apie toleranciją, bet ir ta proga surengta konferencija, šiuolaikinio meno parodos, kino filmų programa, kiti renginiai. Režisierius Gintaras Varnas teatro scenoje ne kartą yra narstęs homoseksualumo temą, svarstęs apie tolerancijos ribas ir perspektyvas. Su Gintaru Varnu kalbasi Monika Meilutytė ir Ugnė Kačkauskaitė.

Skaityti daugiau

…politinio korektiškumo rojuje*

Gali susidaryti įspūdis, kad pranešimo pavadinimas semantiškai prasilenkia su tuo, kas bus dėstoma. Teksto gamintojas taip nemano, jis tiesiog bandys politinį korektiškumą aptarti funkcionalumo kontekste, nes linkęs daryti išvadą, kad visi, taigi ir politiniai, naratyvai yra sumaniai konstruojami pagal rinkodaros jau išbandytą ir įtvirtintą metodiką. Įsigali (nemanau, kad čia tiktų žodis „įsitvirtina“) globalus „bepasaulis“ kapitalizmas, kurio drausminantis ir organizuojantis instrumentas yra politinis korektiškumas, pagrįstas rinkodaros naratyvu. Jei vis dėlto kils įtarimų, ar šio termino interpretacija pagrįsta, siūlyčiau situaciją vertinti kaip dar vieną „sąvokos privatizavimo“ precedentą – tokių jau netrūksta ir vis daugėja.Gali susidaryti įspūdis, kad pranešimo pavadinimas semantiškai prasilenkia su tuo, kas bus dėstoma. Teksto gamintojas taip nemano, jis tiesiog bandys politinį korektiškumą aptarti funkcionalumo kontekste, nes linkęs daryti išvadą, kad visi, taigi ir politiniai, naratyvai yra sumaniai konstruojami pagal rinkodaros jau išbandytą ir įtvirtintą metodiką. Įsigali (nemanau, kad čia tiktų žodis „įsitvirtina“) globalus „bepasaulis“ kapitalizmas, kurio drausminantis ir organizuojantis instrumentas yra politinis korektiškumas, pagrįstas rinkodaros naratyvu. Jei vis dėlto kils įtarimų, ar šio termino interpretacija pagrįsta, siūlyčiau situaciją vertinti kaip dar vieną „sąvokos privatizavimo“ precedentą – tokių jau netrūksta ir vis daugėja.

Skaityti daugiau

Liepos skaitymai

Neslėpsiu: įsivaizdavau, jog vasarinę apžvalgą pavyks pradėti pagraudenimu, jog šiuo metų laiku kultūriniai leidiniai ilsisi nuo literatūros, – todėl ir mes esą galėtume ramia sąžine nuo jų pailsėti. Vis dėlto paaiškėjo, kad yra ne visai taip – liepos mėnesį būta šiek tiek įdomių grožinės literatūros tekstų, nors pačios vertingiausios, kaip ir tikėjausi, buvo ne literatūrinės publikacijos, o straipsniai, kritikos tekstai, skaitytojų priekaištai ir t. t.; čia geras pavyzdys būtų mėnraštis „Metai” – jo literatūrinė dalis, išskyrus nebent Aido Marčėno bei Nerijaus Cibulsko publikacijas, tikrai neįspūdinga (vien ko verta Virgilijaus Veršulio pjesė „Karalius Akūbas”, kurios stilius ir humoras yra tokie apgailėtini, jog perskaičius vietą, kur jaunieji gėjai progiesmiu kažką suokia rožiniais apatiniais mūvinčiam pagrindiniam herojui, susuka pilvą), o štai kiti tekstai – tiesiog puikūsNeslėpsiu: įsivaizdavau, jog vasarinę apžvalgą pavyks pradėti pagraudenimu, jog šiuo metų laiku kultūriniai leidiniai ilsisi nuo literatūros, – todėl ir mes esą galėtume ramia sąžine nuo jų pailsėti. Vis dėlto paaiškėjo, kad yra ne visai taip – liepos mėnesį būta šiek tiek įdomių grožinės literatūros tekstų, nors pačios vertingiausios, kaip ir tikėjausi, buvo ne literatūrinės publikacijos, o straipsniai, kritikos tekstai, skaitytojų priekaištai ir t. t.; čia geras pavyzdys būtų mėnraštis „Metai” – jo literatūrinė dalis, išskyrus nebent Aido Marčėno bei Nerijaus Cibulsko publikacijas, tikrai neįspūdinga (vien ko verta Virgilijaus Veršulio pjesė „Karalius Akūbas”, kurios stilius ir humoras yra tokie apgailėtini, jog perskaičius vietą, kur jaunieji gėjai progiesmiu kažką suokia rožiniais apatiniais mūvinčiam pagrindiniam herojui, susuka pilvą), o štai kiti tekstai – tiesiog puikūs

Skaityti daugiau

Žiniasklaidos kuriama Lietuva

Dešimtąjį kartą vykstančiame Šiaurės vasaros forume pranešimą skaitau pirmąkart. Pradėsiu Benderio fraze iš „Dvylikos kėdžių”: „Debiutas, broliai, tai kvazi uno fantazija.” Brangakmenių ieškosiu ne kėdėse, tačiau garsiosios knygos ir pranešimo perlai tie patys – tai frazės, citatos, teiginiai, pelnytai virstantys aforizmais. Jie atskleidžia kai kurių žurnalistų ir žiniasklaidos žmonių kompleksus, aroganciją, interesus, subjektyvumą, prastą skonį, mąstymą klišėmis ir požiūrį į savo valstybę. Tokia žurnalistika neabejotinai turi grįžtamąjį poveikį – žiniasklaida formuoja ne tik skaitytojų nuomonę, bet ir savimonę.Dešimtąjį kartą vykstančiame Šiaurės vasaros forume pranešimą skaitau pirmąkart. Pradėsiu Benderio fraze iš „Dvylikos kėdžių”: „Debiutas, broliai, tai kvazi uno fantazija.” Brangakmenių ieškosiu ne kėdėse, tačiau garsiosios knygos ir pranešimo perlai tie patys – tai frazės, citatos, teiginiai, pelnytai virstantys aforizmais. Jie atskleidžia kai kurių žurnalistų ir žiniasklaidos žmonių kompleksus, aroganciją, interesus, subjektyvumą, prastą skonį, mąstymą klišėmis ir požiūrį į savo valstybę. Tokia žurnalistika neabejotinai turi grįžtamąjį poveikį – žiniasklaida formuoja ne tik skaitytojų nuomonę, bet ir savimonę.

Skaityti daugiau

Ugdymas laisvei: Meilės Lukšienės programa

Prieš šimtmetį, 1913 m. rugpjūčio 20 d., Vienoje gimė Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, politikė, švietėja. Kartu su UNESCO minėdami dr. M. Lukšienės šimtąsias gimimo metines, siūlome jos idėjoms skirtą Dariaus Kuolio straipsnį.Prieš šimtmetį, 1913 m. rugpjūčio 20 d., Vienoje gimė Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, politikė, švietėja. Kartu su UNESCO minėdami dr. M. Lukšienės šimtąsias gimimo metines, siūlome jos idėjoms skirtą Dariaus Kuolio straipsnį.

Skaityti daugiau