Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Muzika niekada nenustos skambėjusi

Kaip rašė Anapilin išėjęs Skirmantas Valiulis, „vakarėlių su šokiais televizijoje vis gausėja. Viskas dabar televizijoje atitinka dainą: „Šoka lapė, šoka kiškis, šoka visi žvėrys…“ Taip įpratome prie šokio siautulio, kad nebejaučiame kitokio tempo, kitokio polėkio… Rusų pianisto (Maskvos konservatorijos prof. Jakovo Fliero klasė), kompozitoriaus (prof. Jurijaus Šaporino klasė), pedagogo Rodiono Ščedrino 80-mečio paminėjimas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje priminė tą vaikišką dainelę: linksma, greita, garsu, lengvabūdiška. Vasario 2 d. koncerte skambėjo Sergejaus Prokofjevo Septintoji simfonija, bet svarbiausias akcentas buvo Rodiono Ščedrino kūryba. Kaip rašė Anapilin išėjęs Skirmantas Valiulis, „vakarėlių su šokiais televizijoje vis gausėja. Viskas dabar televizijoje atitinka dainą: „Šoka lapė, šoka kiškis, šoka visi žvėrys…“ Taip įpratome prie šokio siautulio, kad nebejaučiame kitokio tempo, kitokio polėkio… Rusų pianisto (Maskvos konservatorijos prof. Jakovo Fliero klasė), kompozitoriaus (prof. Jurijaus Šaporino klasė), pedagogo Rodiono Ščedrino 80-mečio paminėjimas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje priminė tą vaikišką dainelę: linksma, greita, garsu, lengvabūdiška. Vasario 2 d. koncerte skambėjo Sergejaus Prokofjevo Septintoji simfonija, bet svarbiausias akcentas buvo Rodiono Ščedrino kūryba.
Skaityti daugiau
0
0
0

Džiazuojantis žemaitis iš Žemaitijos Versalio

Jau 15 metų gyvuojančiame „Dūdų kampe“ lankėsi ne viena dešimtis garsių pūtikų, tačiau Lietuvos džiazo korifėjus Petras Vyšniauskas mus vis kažkaip aplenkdavo, matyt, būdavo išvykęs į gastroles po pasaulį. Šiandien, kai profesorius tapo valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ meno vadovu, ryžomės pakalbėti ne apie naujas pareigas, o apie tai, kas jam miela ir kas nepriimtina…Jau 15 metų gyvuojančiame „Dūdų kampe“ lankėsi ne viena dešimtis garsių pūtikų, tačiau Lietuvos džiazo korifėjus Petras Vyšniauskas mus vis kažkaip aplenkdavo, matyt, būdavo išvykęs į gastroles po pasaulį. Šiandien, kai profesorius tapo valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ meno vadovu, ryžomės pakalbėti ne apie naujas pareigas, o apie tai, kas jam miela ir kas nepriimtina…
Skaityti daugiau
0
0
0

Už kiekvieno kalno viršūnės slypi dar aukštesnis kalnas…

Kupini kūrybinio entuziazmo, naujų idėjų ir noro muzikuoti būtent savo šalyje du jauni perspektyvūs Lietuvos gitaristai Jonas Kublickas (klasikinę gitarą ir liutnią studijuojantis Austrijoje) ir Andrius Masilionis (flamenko gitaros meno besimokantis Ispanijoje) šiemet žada naują projektą „Confero de Música“. įvairių Lietuvos miestų klausytojus jie ketina ne tik nustebinti nauju, negirdėtu flamenko gitaros bei liutnios deriniu, bet ir pateikti visiškai savitą baroko muzikos interpretaciją. su atlikėjais kalbamės apie muziką, naująjį projektą, studijas užsienyje.Kupini kūrybinio entuziazmo, naujų idėjų ir noro muzikuoti būtent savo šalyje du jauni perspektyvūs Lietuvos gitaristai Jonas Kublickas (klasikinę gitarą ir liutnią studijuojantis Austrijoje) ir Andrius Masilionis (flamenko gitaros meno besimokantis Ispanijoje) šiemet žada naują projektą „Confero de Música“. įvairių Lietuvos miestų klausytojus jie ketina ne tik nustebinti nauju, negirdėtu flamenko gitaros bei liutnios deriniu, bet ir pateikti visiškai savitą baroko muzikos interpretaciją. su atlikėjais kalbamės apie muziką, naująjį projektą, studijas užsienyje.
Skaityti daugiau
0
0
0

Pasitikome naują Jūratės Viliūtės knygą

Pirkdama Jūratės Vyliūtės knygą „Gyvenimas – simfonija…“ džiaugiausi. Muzikos istorikė, ilgametė LRT muzikos redaktorė, parengusi per 400 laidų, paskelbusi nemažai straipsnių periodikoje ir mokslinių įžvalgų rinkiniuose, išleidusi monografijų apie žymius mūsų dainininkus Ireną Jasiūnaitę, Eleną Čiudakovą, Valentiną Adamkevičių, egzodo muzikus, šį kartą prakalbo apie kompozitorių Justiną Bašinską (1923–2003).Pirkdama Jūratės Vyliūtės knygą „Gyvenimas – simfonija…“ džiaugiausi. Muzikos istorikė, ilgametė LRT muzikos redaktorė, parengusi per 400 laidų, paskelbusi nemažai straipsnių periodikoje ir mokslinių įžvalgų rinkiniuose, išleidusi monografijų apie žymius mūsų dainininkus Ireną Jasiūnaitę, Eleną Čiudakovą, Valentiną Adamkevičių, egzodo muzikus, šį kartą prakalbo apie kompozitorių Justiną Bašinską (1923–2003).
Skaityti daugiau
0
0
0

Petras Bingelis: „Scenoje, kaip ir meilėje, reikia būti atviram“

Sausio 3 dieną Kauno valstybinio choro meno vadovui ir dirigentui, VDU Muzikos akademijos profesoriui, aktyviam visuomenės veikėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui sukako 70 metų. Visada energingas ir puikiai nusiteikęs Maestro nemano, kad jubiliejus yra proga atsipalaiduoti. Darbas gena darbą, taigi net ir trumpas stabtelėjimas būtų prabanga. Daugelį metų ugdyta valia ir darbštumas padeda vieną po kito įgyvendinti drąsius kūrybinius sumanymus.Sausio 3 dieną Kauno valstybinio choro meno vadovui ir dirigentui, VDU Muzikos akademijos profesoriui, aktyviam visuomenės veikėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui sukako 70 metų. Visada energingas ir puikiai nusiteikęs Maestro nemano, kad jubiliejus yra proga atsipalaiduoti. Darbas gena darbą, taigi net ir trumpas stabtelėjimas būtų prabanga. Daugelį metų ugdyta valia ir darbštumas padeda vieną po kito įgyvendinti drąsius kūrybinius sumanymus.
Skaityti daugiau
0
0
0

Balsai iš Europos Rytų ir Vidurio

“Pokalbių apie Rytų Vidurio Europą“ dalyviai (bulgarų kultūros antropologas Ivaylo Ditchevas, rusų politikos filosofas, Jeilio universiteto profesorius Borisas Kapustinas, tyrinėtoja iš Tartu universiteto Maria Mälksoo, Bukarešto universiteto politinių mokslų katedros profesorius, buvęs Rumunijos prezidento patarėjas Catalinas Avramescu, Amsterdamo universiteto profesorė Anette Freyberg Inan, keletą metų gyvenusi Rumunijoje ir studijavusi tos šalies politinį klimatą, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Gintautas Mažeikis, Varšuvos Tarptautinės kino dokumentikos akademijos direktorė Dorota Roszkowska, Norvegijos meno fondo „3,14“ tarybos pirmininkas Gøranas A. Ohldieckas) su knygos sudarytoju Tomu Kavaliausku aptaria platų temų spektrą, kuris pradedamas nuo geopolitinių paralelių tarp Balkanų ir Baltijos regionų, o baigiamas šiuolaikinės dokumentikos aktualijomis. “Pokalbių apie Rytų Vidurio Europą“ dalyviai (bulgarų kultūros antropologas Ivaylo Ditchevas, rusų politikos filosofas, Jeilio universiteto profesorius Borisas Kapustinas, tyrinėtoja iš Tartu universiteto Maria Mälksoo, Bukarešto universiteto politinių mokslų katedros profesorius, buvęs Rumunijos prezidento patarėjas Catalinas Avramescu, Amsterdamo universiteto profesorė Anette Freyberg Inan, keletą metų gyvenusi Rumunijoje ir studijavusi tos šalies politinį klimatą, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Gintautas Mažeikis, Varšuvos Tarptautinės kino dokumentikos akademijos direktorė Dorota Roszkowska, Norvegijos meno fondo „3,14“ tarybos pirmininkas Gøranas A. Ohldieckas) su knygos sudarytoju Tomu Kavaliausku aptaria platų temų spektrą, kuris pradedamas nuo geopolitinių paralelių tarp Balkanų ir Baltijos regionų, o baigiamas šiuolaikinės dokumentikos aktualijomis.
Skaityti daugiau
0
0
0

Išnykusio proto ieškojimas

Būtų tikrai keista, jei kultūra kaip vertybė Lietuvoje netikėtai įgautų neginčijamą svorį tarp kitų svarių sričių. Kol kas daugiau esama veidmainiavimo ir apsimestinio susirūpinimo, vis padejuojant „dėl tokios neteisybės“. Pats kultūros ministras stebisi, kaip čia gali būti, kad jo kuruojama sritis atsidūrusi užribyje, tarsi anapus visuomenės interesų. O mes stebėsime, ką reikšmingo jis padarys, kad kitam ministrui nebereikėtų lieti nuostabos dėl tų pačių dalykų… Gal naujasis kultūros gyvenimo vairininkas neapsiribos tuo, kad pakeis vieną kitą iškabą, pavyzdžiui, Kultūros ir meno tarybą jau greitai pakeis (gal papildys?) Kultūros taryba, sako, nusižiūrėta nuo švedų… Matysime, ar lietuviška „kopija“ veiks taip skaidriai kaip švediškas originalas.Būtų tikrai keista, jei kultūra kaip vertybė Lietuvoje netikėtai įgautų neginčijamą svorį tarp kitų svarių sričių. Kol kas daugiau esama veidmainiavimo ir apsimestinio susirūpinimo, vis padejuojant „dėl tokios neteisybės“. Pats kultūros ministras stebisi, kaip čia gali būti, kad jo kuruojama sritis atsidūrusi užribyje, tarsi anapus visuomenės interesų. O mes stebėsime, ką reikšmingo jis padarys, kad kitam ministrui nebereikėtų lieti nuostabos dėl tų pačių dalykų… Gal naujasis kultūros gyvenimo vairininkas neapsiribos tuo, kad pakeis vieną kitą iškabą, pavyzdžiui, Kultūros ir meno tarybą jau greitai pakeis (gal papildys?) Kultūros taryba, sako, nusižiūrėta nuo švedų… Matysime, ar lietuviška „kopija“ veiks taip skaidriai kaip švediškas originalas.
Skaityti daugiau
0
0
0