Naršote kategorijoje

Aktualūs įrašai

1011 įrašų

Laukta, bet netikėta kančios ir šviesos knyga

Prisipažinsiu. Apgailestaudamas. Nebuvau skaitęs Vlado Kalvaičio kūrybos. Pavardė prasprūsdavo pro akis ir ausis literatūrinės ir kitokios informacijos sraute. Nors nemenką kalvelę tremtinių atsiminimų, taip pat skaudžia atmintimi pagrįstos literatūros teko perskaityti aiškinantis, kaip keitėsi lietuvių istorinė atmintis, mūsų pačių biografinis pasakojimas, laisvinantis ir išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos. Kokius naujus savasties veidrodžius stengėmės susikurti „tikrajam“, nuo tarsi atsitiktinių apnašų apvalytam pavidalui įžiūrėti? Geidžiame drąsesnio, ryžtingesnio, kilnesnio, doresnio, nesudarkyto sąžinės spyglių. Prisipažinsiu. Apgailestaudamas. Nebuvau skaitęs Vlado Kalvaičio kūrybos. Pavardė prasprūsdavo pro akis ir ausis literatūrinės ir kitokios informacijos sraute. Nors nemenką kalvelę tremtinių atsiminimų, taip pat skaudžia atmintimi pagrįstos literatūros teko perskaityti aiškinantis, kaip keitėsi lietuvių istorinė atmintis, mūsų pačių biografinis pasakojimas, laisvinantis ir išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos. Kokius naujus savasties veidrodžius stengėmės susikurti „tikrajam“, nuo tarsi atsitiktinių apnašų apvalytam pavidalui įžiūrėti? Geidžiame drąsesnio, ryžtingesnio, kilnesnio, doresnio, nesudarkyto sąžinės spyglių.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kriterijai: apie dvasių skyrimą

Hans urs von Balthasar (1905–1988) – šveicaras, iškilusis katalikų teologas, sukūręs vieną originaliausių XX a. teologinių sistemų (apie ją plačiau žr. NŽ, 1991, Nr. 7; NŽ-A, 1992, Nr. 7–8; tekstai prieinami www.nzidinys.lt). Skelbiamą tekstą, publikuotą kaip pirmoji iš dešimties esė nedidelėje knygelėje Klarstellungen: Zur Prüfung der Geister (Johannes Verlag, 1971), iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius.Hans urs von Balthasar (1905–1988) – šveicaras, iškilusis katalikų teologas, sukūręs vieną originaliausių XX a. teologinių sistemų (apie ją plačiau žr. NŽ, 1991, Nr. 7; NŽ-A, 1992, Nr. 7–8; tekstai prieinami www.nzidinys.lt). Skelbiamą tekstą, publikuotą kaip pirmoji iš dešimties esė nedidelėje knygelėje Klarstellungen: Zur Prüfung der Geister (Johannes Verlag, 1971), iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius.
Skaityti daugiau
0
0
0

Pirmoji ir vienintelė

Sausio 22 d. Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko diskusija Lietuvos kultūra Mindaugo laikais (XIII a.) – faktai, tekstai, problemos: perskaičius Algimanto Bučio knygas „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha. Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija“; „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Sausio 22 d. Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko diskusija Lietuvos kultūra Mindaugo laikais (XIII a.) – faktai, tekstai, problemos: perskaičius Algimanto Bučio knygas „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha. Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija“; „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“.
Skaityti daugiau
0
0
0

Šventosios Žemaitijos gimimas

Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė – Žemaitija – krikštyti pradėta 1413-aisiais. 1417 metų spalio 23 dieną įkurta Žemaičių vyskupija, jos vyskupu tapo Motiejus Trakiškis. Pradedant švęsti šios svarbios sukakties jubiliejų, siūlome įdėmiau pažvelgti į žemaičių krikšto istorinį kontekstą bei tai, kaip vyko šio krašto christianizacija. Apie visa tai kalbiname istorijos mokslų daktarą, Žemaitijos patriotą Vacį Vaivadą. Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė – Žemaitija – krikštyti pradėta 1413-aisiais. 1417 metų spalio 23 dieną įkurta Žemaičių vyskupija, jos vyskupu tapo Motiejus Trakiškis. Pradedant švęsti šios svarbios sukakties jubiliejų, siūlome įdėmiau pažvelgti į žemaičių krikšto istorinį kontekstą bei tai, kaip vyko šio krašto christianizacija. Apie visa tai kalbiname istorijos mokslų daktarą, Žemaitijos patriotą Vacį Vaivadą.
Skaityti daugiau
0
0
0

Akmenų prieglauda

Mano draugai pas mane neretai užsuka su akmeniu užantyje. O aš nieko prieš – man tai visai patinka. Nors ne, gal yra ne visai taip. Užantyje akmenų šiais laikais niekas nebesinešioja. Atneša akmenų kišenėse. Arba kuprinėse. Rečiau – ištraukia iš automobilių bagažinių. Ir dovanoja man šventai tikėdami, kad aš renku akmenis. Kolekcionuoju kaip pašto ženklus. O gal taip ir yra. Iš šalies geriau matyti. Didelius renku, bet ne mieste; ir šiaip – esu nusistatęs smulkių akmenų nekaupti, bet jei dovanoja mažus, vis tiek apsidžiaugiu.Mano draugai pas mane neretai užsuka su akmeniu užantyje. O aš nieko prieš – man tai visai patinka. Nors ne, gal yra ne visai taip. Užantyje akmenų šiais laikais niekas nebesinešioja. Atneša akmenų kišenėse. Arba kuprinėse. Rečiau – ištraukia iš automobilių bagažinių. Ir dovanoja man šventai tikėdami, kad aš renku akmenis. Kolekcionuoju kaip pašto ženklus. O gal taip ir yra. Iš šalies geriau matyti. Didelius renku, bet ne mieste; ir šiaip – esu nusistatęs smulkių akmenų nekaupti, bet jei dovanoja mažus, vis tiek apsidžiaugiu.
Skaityti daugiau
0
0
0

Kaip gimsta bažnyčia

Architektas Kęstutis Pempė neabejotinai yra vienas didžiausių šios srities specialistų Lietuvoje, savo darbui paskyręs daugiau nei 40 metų. Per šiuos metus suprojektavęs keturis sakralinius statinius – Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos bažnyčią, Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčią, Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčią ir naujausią – Dubingių bažnyčią. 1999-aisiais apdovanotas Nacionaline premija, šiuo metu yra Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, Aplinkos ministerijos visuomeninis patarėjas, Europos architektų tarybos (UIA) LAS atstovas, VDA dėstytojas. Architektas Kęstutis Pempė neabejotinai yra vienas didžiausių šios srities specialistų Lietuvoje, savo darbui paskyręs daugiau nei 40 metų. Per šiuos metus suprojektavęs keturis sakralinius statinius – Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių pagalbos bažnyčią, Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčią, Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčią ir naujausią – Dubingių bažnyčią. 1999-aisiais apdovanotas Nacionaline premija, šiuo metu yra Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, Aplinkos ministerijos visuomeninis patarėjas, Europos architektų tarybos (UIA) LAS atstovas, VDA dėstytojas.
Skaityti daugiau
0
0
0

Tarp formos ir turinio

Tai, su kokiu užsidegimu bei išmanymu apie Žemaitiją, jos istoriją, kultūrą pasakoja Plungėje gimęs režisierius Justinas Lingys, ne tik atskleidžia jo asmeninį santykį su gimtine, tačiau parodo, jog atmintis, jos išsaugojimas ir puoselėjimas visų pirma yra save gerbiančio žmogaus rūpestis bei uždavinys. Tai, su kokiu užsidegimu bei išmanymu apie Žemaitiją, jos istoriją, kultūrą pasakoja Plungėje gimęs režisierius Justinas Lingys, ne tik atskleidžia jo asmeninį santykį su gimtine, tačiau parodo, jog atmintis, jos išsaugojimas ir puoselėjimas visų pirma yra save gerbiančio žmogaus rūpestis bei uždavinys.
Skaityti daugiau
0
0
0

Fotografija kaip meditacija

Vis tobulėjančių naujųjų technologijų pasaulyje nenumaldomais kiekiais gausėja ir tikrovės atvaizdų. Šiandien išties be galo paprasta fotografuoti, tačiau išsiskirti, atrasti savo unikalų regėjimą ir juo pakerėti vaizdų gausos išlepintą žiūrovą yra didelis iššūkis ir talentas. Mindaugas Gabrėnas (g. 1977) savo kūrybinį kelią su fotoaparatu rankose pradėjo vos prieš keletą metų, tačiau jau surengė dvi personalines parodas, o darbai publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių leidiniuose, skirtuose fotografijos menui. Jo nuotraukose užfiksuoti vaizdai traukia žvilgsnį stabtelėti ir įsižiūrėti į šią visiškai nerealią tikrovę, lyg iš kito pasaulio ar sapno. Neatsitiktinai fotografas prisipažįsta mėgstąs apleistas erdves, dykvietes, ypač tas „įkrautas“, kuriose kadaise virė gyvenimas… Gal dėl to praėjusio laiko ir žmogus jo fotografijose šmėkšteli tik kaip siluetas, ženklas, jog čia kažkieno būta, gyventa, kvėpuota…Vis tobulėjančių naujųjų technologijų pasaulyje nenumaldomais kiekiais gausėja ir tikrovės atvaizdų. Šiandien išties be galo paprasta fotografuoti, tačiau išsiskirti, atrasti savo unikalų regėjimą ir juo pakerėti vaizdų gausos išlepintą žiūrovą yra didelis iššūkis ir talentas. Mindaugas Gabrėnas (g. 1977) savo kūrybinį kelią su fotoaparatu rankose pradėjo vos prieš keletą metų, tačiau jau surengė dvi personalines parodas, o darbai publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių leidiniuose, skirtuose fotografijos menui. Jo nuotraukose užfiksuoti vaizdai traukia žvilgsnį stabtelėti ir įsižiūrėti į šią visiškai nerealią tikrovę, lyg iš kito pasaulio ar sapno. Neatsitiktinai fotografas prisipažįsta mėgstąs apleistas erdves, dykvietes, ypač tas „įkrautas“, kuriose kadaise virė gyvenimas… Gal dėl to praėjusio laiko ir žmogus jo fotografijose šmėkšteli tik kaip siluetas, ženklas, jog čia kažkieno būta, gyventa, kvėpuota…
Skaityti daugiau
0
0
0