Aktualūs įrašai – Puslapis 68 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Ekonomika, geopolitika ir pasaulio sisteminė krizė

Profesorius Immanuelis Wallersteinas yra vienas iškiliausių socialinių mąstytojų, pasaulio sistemų analizės paradigmų kūrėjas. Baigęs Kolumbijos universitetą, studijavo Meksikos ir Prancūzijos universitetuose, tyrinėjo Afrikos socialines struktūras. Išleido daugiau kaip trisdešimt stambios apimties veikalų, padariusių įtaką sociologijai, politinei ekonomikai, kitiems socialiniams mokslams. Tarp jų – fundamentalus keturių tomų veikalas „Moderniosios pasaulio sistemos“ (1974, 1980, 1989, 2011), rengia dar 2 tomus, „Modernioji pasaulio sistema ilgalaikėje perspektyvoje“, „Kapitalistinė pasaulio ekonomika“, „Istorinis kapitalizmas“, „Geopolitika ir geokultūra“, „Europinis universalumas: galios retorika“, „Utopistika“ ir kt., paskelbė daugybę straipsnių viso pasaulio žurnaluose. Profesorius Immanuelis Wallersteinas yra vienas iškiliausių socialinių mąstytojų, pasaulio sistemų analizės paradigmų kūrėjas. Baigęs Kolumbijos universitetą, studijavo Meksikos ir Prancūzijos universitetuose, tyrinėjo Afrikos socialines struktūras. Išleido daugiau kaip trisdešimt stambios apimties veikalų, padariusių įtaką sociologijai, politinei ekonomikai, kitiems socialiniams mokslams. Tarp jų – fundamentalus keturių tomų veikalas „Moderniosios pasaulio sistemos“ (1974, 1980, 1989, 2011), rengia dar 2 tomus, „Modernioji pasaulio sistema ilgalaikėje perspektyvoje“, „Kapitalistinė pasaulio ekonomika“, „Istorinis kapitalizmas“, „Geopolitika ir geokultūra“, „Europinis universalumas: galios retorika“, „Utopistika“ ir kt., paskelbė daugybę straipsnių viso pasaulio žurnaluose.

Skaityti daugiau

Klausimai be adresato „Katedros“ tema

Natūralu, kad Oskaro Koršunovo naujausio spektaklio pagal Justino Marcinkevičiaus „Katedrą“, iš anksto pasmerkto tapti teatriniu metų įvykiu, premjera sukėlė nemažai tiek viešų, tiek „užkulisinių“ diskusijų. Pati žinia, kad būtent Koršunovas režisuoja Marcinkevičiaus „Katedrą“, daugeliui sukėlė ir nuostabą, ir nemenkų lūkesčių. Po lapkričio pabaigoje įvykusios premjeros, pasigirdo palengvėjimo atodūsiai, kad tai ne „veikalo parodija, satyra, groteskas“, o kartu kilo daugybė įvairių klausimų. Įdomu, kad ir nemažos dalies recenzijų antraštės formuluojamos kaip klausimai. Antai Gražina Mareckaitė klausia: „Po maišto – atgaila?“, Andrius Jevsejevas – „Kodėl reikia atstatyti Katedrą?“, Karolina Remeikaitė – „Ką gi reiškia toji Katedra?“, Ramūnas Gerbutavičius – „Kodėl gi ne?“ Šis Koršunovo spektaklis iš tikrųjų pritvinkęs klausimų ir šykštus atsakymų. Natūralu, kad Oskaro Koršunovo naujausio spektaklio pagal Justino Marcinkevičiaus „Katedrą“, iš anksto pasmerkto tapti teatriniu metų įvykiu, premjera sukėlė nemažai tiek viešų, tiek „užkulisinių“ diskusijų. Pati žinia, kad būtent Koršunovas režisuoja Marcinkevičiaus „Katedrą“, daugeliui sukėlė ir nuostabą, ir nemenkų lūkesčių. Po lapkričio pabaigoje įvykusios premjeros, pasigirdo palengvėjimo atodūsiai, kad tai ne „veikalo parodija, satyra, groteskas“, o kartu kilo daugybė įvairių klausimų. Įdomu, kad ir nemažos dalies recenzijų antraštės formuluojamos kaip klausimai. Antai Gražina Mareckaitė klausia: „Po maišto – atgaila?“, Andrius Jevsejevas – „Kodėl reikia atstatyti Katedrą?“, Karolina Remeikaitė – „Ką gi reiškia toji Katedra?“, Ramūnas Gerbutavičius – „Kodėl gi ne?“ Šis Koršunovo spektaklis iš tikrųjų pritvinkęs klausimų ir šykštus atsakymų.

Skaityti daugiau

Vertimas kaip tarpkultūrinė saviprata

Kartą budistų vienuolis stebėjo, kaip indų mokslinčiai tarpusavyje kivirčijosi, protarpiais net apsikuldami, dėl to, ar pasaulis yra amžinas, ar ne; ar begalinis, ar vis dėlto baigtinis; ar kūnas ir siela yra vienis, ar veikiau atskirybės… Suglumęs vienuolis apie ginčą papasakojo Gautamai Budai, o šis atsikirto palyginimu: Gyveno sykį toks karalius, kuris vienądien iš apylinkių susikvietė visus, kurie nuo gimimo buvo akli. Jiems susirinkus, karalius atvesdino dramblį ir liepė vieniems liesti gyvūno galvą, kitiems – ausį, tretiems – iltį, ketvirtiems – straublį, o paskutiniams – uodegą. Tada paprašė, kad neregiai dramblį apibūdintų. Lietusieji galvą sakė: „Dramblys yra kaip puodynė.“ Lietusieji ausį porino: „Dramblys yra kaip rėtis.“ Lietusieji iltį aiškino: „Dramblys yra kaip noragas.“ Lietusieji straublį teigė: „Dramblys yra kaip plūgo stovas.“ Lietusieji uodegą tvirtino: „Dramblys yra kaip šluota.“ Tarp neregių kilo didelis sąmyšis. Vieni dramblį lygino su vienu, kiti – su kitu daiktu. Vieni tvirtino: „Jis yra toks.“ Kiti prieštaravo: „Ne, jis yra kitoks.“ Neregiai taip įsismarkavo, kad vienas kitą ėmė kumščiuoti, o karalius smagiai juokėsi. Kartą budistų vienuolis stebėjo, kaip indų mokslinčiai tarpusavyje kivirčijosi, protarpiais net apsikuldami, dėl to, ar pasaulis yra amžinas, ar ne; ar begalinis, ar vis dėlto baigtinis; ar kūnas ir siela yra vienis, ar veikiau atskirybės… Suglumęs vienuolis apie ginčą papasakojo Gautamai Budai, o šis atsikirto palyginimu: Gyveno sykį toks karalius, kuris vienądien iš apylinkių susikvietė visus, kurie nuo gimimo buvo akli. Jiems susirinkus, karalius atvesdino dramblį ir liepė vieniems liesti gyvūno galvą, kitiems – ausį, tretiems – iltį, ketvirtiems – straublį, o paskutiniams – uodegą. Tada paprašė, kad neregiai dramblį apibūdintų. Lietusieji galvą sakė: „Dramblys yra kaip puodynė.“ Lietusieji ausį porino: „Dramblys yra kaip rėtis.“ Lietusieji iltį aiškino: „Dramblys yra kaip noragas.“ Lietusieji straublį teigė: „Dramblys yra kaip plūgo stovas.“ Lietusieji uodegą tvirtino: „Dramblys yra kaip šluota.“ Tarp neregių kilo didelis sąmyšis. Vieni dramblį lygino su vienu, kiti – su kitu daiktu. Vieni tvirtino: „Jis yra toks.“ Kiti prieštaravo: „Ne, jis yra kitoks.“ Neregiai taip įsismarkavo, kad vienas kitą ėmė kumščiuoti, o karalius smagiai juokėsi.

Skaityti daugiau

Amžiaus dvasią pažinau būtent čia

Žymus scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustratorius Mstislavas Dobužinskis (1875–1957), gimęs tais pačiais metais kaip ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, yra dar deramai neįvertinta viena iškiliausių XX a. pirmos pusės ne tik rusų, bet ir Lietuvos dailės figūrų. Šis garbingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės palikuonis, kaip ir jo bičiulis poetas Jurgis Baltrušaitis, matomas tarp intelektualiausių mūsų menininkų.Žymus scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustratorius Mstislavas Dobužinskis (1875–1957), gimęs tais pačiais metais kaip ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, yra dar deramai neįvertinta viena iškiliausių XX a. pirmos pusės ne tik rusų, bet ir Lietuvos dailės figūrų. Šis garbingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės palikuonis, kaip ir jo bičiulis poetas Jurgis Baltrušaitis, matomas tarp intelektualiausių mūsų menininkų.

Skaityti daugiau

Kvėpavimo posūkio poetika

Paulis Celanas, rašęs daugiareikšmę, intertekstualią poeziją, kurios dalis mūsų skaitytojams pažįstama iš Sigito Gedos, Vytauto Karaliaus, Arvydo Makštučio vertimų, yra palikęs ir keletą literatūrinių manifestų. Juose ryškėja jo kūrybinė savimonė, estetinės nuostatos, poezijos samprata. Šio pobūdžio tekstyną sudaro kelios kalbos, esė, laiškai leidėjams. „Meridianas“ („Der Meridian“) – bene svarbiausias tokių tekstų ir vienas tiksliausių raktų P. Celano poezijai atverti. Jis rašytas kaip kalba, kurią poetas perskaitė Darmštate 1960 metų spalio 22 dieną Georgo Büchnerio premijos gavimo proga ir 1961 m. išleido atskira knyga S. Fischerio leidykloje.Paulis Celanas, rašęs daugiareikšmę, intertekstualią poeziją, kurios dalis mūsų skaitytojams pažįstama iš Sigito Gedos, Vytauto Karaliaus, Arvydo Makštučio vertimų, yra palikęs ir keletą literatūrinių manifestų. Juose ryškėja jo kūrybinė savimonė, estetinės nuostatos, poezijos samprata. Šio pobūdžio tekstyną sudaro kelios kalbos, esė, laiškai leidėjams. „Meridianas“ („Der Meridian“) – bene svarbiausias tokių tekstų ir vienas tiksliausių raktų P. Celano poezijai atverti. Jis rašytas kaip kalba, kurią poetas perskaitė Darmštate 1960 metų spalio 22 dieną Georgo Büchnerio premijos gavimo proga ir 1961 m. išleido atskira knyga S. Fischerio leidykloje.

Skaityti daugiau

Skaičiau viską, ką rasdavau

Marius Burokas (g. 1977) – poetas, vertėjas. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 2001 m. dalyvavo tarptautinėje rašymo programoje, kurią organizuoja Ajovos universitetas (JAV). Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ideogramos“ (1999), 2005 m. pasirodė antroji poezijos knyga „Būsenos“; trečioji – „Išmokau nebūti“ (2011). Iš anglų kalbos vertė Charleso Bukowskio, Alleno Ginsbergo, Johno Updike’o, Philipo Rotho ir kitų žymių rašytojų kūrinius. Skaitančioji visuomenė įsidėmėjo internete publikuojamas M. Buroko „Užkietėjusio skaitytojo kronikas“, skirtas pasaulio literatūros naujienoms ir įdomybėms apžvelgti. Poetą, vertėją Marių Buroką kalbina Antanas ŠimkusMarius Burokas (g. 1977) – poetas, vertėjas. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 2001 m. dalyvavo tarptautinėje rašymo programoje, kurią organizuoja Ajovos universitetas (JAV). Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ideogramos“ (1999), 2005 m. pasirodė antroji poezijos knyga „Būsenos“; trečioji – „Išmokau nebūti“ (2011). Iš anglų kalbos vertė Charleso Bukowskio, Alleno Ginsbergo, Johno Updike’o, Philipo Rotho ir kitų žymių rašytojų kūrinius. Skaitančioji visuomenė įsidėmėjo internete publikuojamas M. Buroko „Užkietėjusio skaitytojo kronikas“, skirtas pasaulio literatūros naujienoms ir įdomybėms apžvelgti. Poetą, vertėją Marių Buroką kalbina Antanas Šimkus

Skaityti daugiau

Alberto Zalatoriaus novatoriškumas lietuvių literatūrologijoje

Bet kad tie kūriniai taptų iš tiesų kūriniais, turi „realizuotis“, juos privalo žmonės suvokti, įsisavinti, žodžiu, jie turi „subjektyvizuotis“. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, ką Albertui Zalatoriui reiškė šis programiškai išsakytas kūrinio „subjektyvizavimasis“, turintis fenomenologinius atitikmenis „konkretizavimasis“ ar „realizavimasis“, kokie buvo jo kritikos metodologiniai pagrindai ir kokį perversmą jis atliko lietuvių literatūros moksle ir kritikoje.Bet kad tie kūriniai taptų iš tiesų kūriniais, turi „realizuotis“, juos privalo žmonės suvokti, įsisavinti, žodžiu, jie turi „subjektyvizuotis“. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, ką Albertui Zalatoriui reiškė šis programiškai išsakytas kūrinio „subjektyvizavimasis“, turintis fenomenologinius atitikmenis „konkretizavimasis“ ar „realizavimasis“, kokie buvo jo kritikos metodologiniai pagrindai ir kokį perversmą jis atliko lietuvių literatūros moksle ir kritikoje.

Skaityti daugiau

„Metų“ anketa. Kristijonui Donelaičiui – 300

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje. Rengdamiesi pasitikti šį išskirtinį mūsų kultūros įvykį, kviečiame rašytojus, kultūros žmones, skaitytojus atsakyti į „Metų“ anketos klausimus.Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje. Rengdamiesi pasitikti šį išskirtinį mūsų kultūros įvykį, kviečiame rašytojus, kultūros žmones, skaitytojus atsakyti į „Metų“ anketos klausimus.

Skaityti daugiau

Vladislovas Žilius: savitos kūrybos atodangos

Apie dailininką Vladislovą Žilių (1939–2012) esu rašiusi keletą kartų įvairiais ir svarbiais jo kūrybos tarpsniais. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, jau driekiasi visas jo gyvenimo kelias – nuo numylėto Žemaitijos kaimo iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Tai ir kūrybos kelias – su ryškiais stilistiniais posūkiais, atkakliais dailininko individualybę atliepiančios meninės raiškos ieškojimais bei atradimais. Tai – kelias žūtbūtinio pasipriešinimo asmens ir kūrėjo laisvę trypiančiam režimui, nubloškusiam dailininką į tolimą svetimą žemę.Apie dailininką Vladislovą Žilių (1939–2012) esu rašiusi keletą kartų įvairiais ir svarbiais jo kūrybos tarpsniais. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, jau driekiasi visas jo gyvenimo kelias – nuo numylėto Žemaitijos kaimo iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Tai ir kūrybos kelias – su ryškiais stilistiniais posūkiais, atkakliais dailininko individualybę atliepiančios meninės raiškos ieškojimais bei atradimais. Tai – kelias žūtbūtinio pasipriešinimo asmens ir kūrėjo laisvę trypiančiam režimui, nubloškusiam dailininką į tolimą svetimą žemę.

Skaityti daugiau