Diplomatija, valstybės iždas ir tėvynės ilgesys. Pokalbis su Ramune ŠMIGELSKYTE-STUKIENE apie Mykolą Kleopą Oginskį

Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) vardas daugeliui lietuvių pirmiausia siejasi su garsiuoju polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“. Po šimtmečio – Rietavas, kito giminės atstovo, Bogdano Oginskio, įsteigta muzikos mokykla, Čiurlionis… Taip, visa tai buvo, bet buvo ir gerokai daugiau! Apie tą „daugiau“ kalbamės su istorike, humanitarinių mokslų daktare RAMUNE ŠMIGELSKYTE-STUKIENE, visai neseniai išleidusia knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ (Lietuvos edukologijos universiteto leidykla).
Skaityti daugiau

Keletas pastabų apie lietuvių tarmes ir joms skirtus metus

Baigėsi 2013-ieji metai, skirti mūsų gyvosios kalbos atšakoms, tarmėms, prisiminti. Per radiją, televiziją buvo šiek tiek tarmiškai pašnekama, padeklamuojama, padainuojama. Tai gražu ir prasminga, nes amžių būvyje susidariusios mūsų tarmės, patarmės, šnektos bei pašnektės dabar, kaip ir viskas, nepaprastai greit kinta, nyksta. Nenoriu būti pranašas, bet manau, kad lietuvių lūpose po kelių dešimtmečių retai kada suskambės tarmiškas žodis ar posakis.
Skaityti daugiau

Gegužės albumai

Nuo pat starto 2009-aisiais „Silence Music” įkūrėjas Vidmantas Čepkauskas-Vidis ir komanda nustatė deramą tiek muzikos turinio, tiek jo pateikimo kartelę ir lig šiol ją preciziškai išlaiko. Didžiulis dėmesys vizualiniam leidinių apipavidalinimui (griežtai tik juoda ir balta spalvos, minimalistinis dizainas), muzikos sklaida tarptautiniu mastu, bendradarbiavimas su bendraminčiais iš kitų šalių – greta vietos kūrėjų, kurių daugelis muzikos rinkoje jaučiasi kaip naktį miške palikti be kompaso, „Silence” atrodo ramūs vilkai, žinantys, ką daro.
Skaityti daugiau

Londono muzikinis savaitgalis Vilniuje

Šie metai, ko gero, pirmi tokie, kai į Vilnių koncertuoti ne festivalių pretekstu atvyksta (ir dar ketina atvykti) ilgas tradicijas išugdę ir aukštą tarptautinę poziciją turintys simfoniniai orkestrai, kurių koncertai reikšmingai formuoja mūsų simfoninių koncertų sezoną. Kad šie vakarai paprastai vyksta Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, savaip verčia priprasti prie teatro kaip koncertinės erdvės, kuri, regis, iš tikrųjų akustiniu požiūriu palankesnė simfoniniams koncertams nei operos spektakliams.
Skaityti daugiau

Lietuviški intakai į Urugvajaus meną

Urugvajaus menas už Pietų Amerikos ribų mažai kam žinomas. Ši šalis ir į naujienų skiltis retai kada patenka. Galbūt dėl blankokų demografinių ir finansinių rodiklių: šalies gyventojų skaičius (3,52 mln.) prilygsta kaimyninių valstybių didmiesčiams, o laikus, kai ji buvo vadinama Pietų Amerikos Šveicarija, šiandien primena tik gausybė puošnių art deco stiliaus pastatų. Be to, tai viena saugiausių ir stabiliausių regiono valstybių, todėl ir vietinei žiniasklaidai tenka nemenkai paplušėti, kad iššniukštinėtų kokią sensaciją. Vis dėlto žinia apie Urugvajaus sprendimą legalizuoti marihuanos pardavimą ir vartojimą akimirksniu nuvilnijo per viso pasaulio žiniasklaidą.
Skaityti daugiau

Apie kultūros vertybes, prioritetus ir kitus pasirinkimus

Dabarties paklaidžiojimai po praeitį ir pažvilgčiojimai į ateitį turi gundantį sąlygiškumo prieskonį… 1992 m. ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, įsipareigojo siekti Europos Tarybos narių didesnės vienybės „apsaugant ir įgyvendinant, be kitų tikslų, idealus ir principus, kurie yra visų bendras paveldas“, taip pat vykdant bendrų veiksmų politiką, užtikrinsiančią ir skatinsiančią Europos kultūros plėtrą.1 Ši konvencija, parengta prieš šešis dešimtmečius, numatė, kad kultūra sieks politinio bendrumo, padėsiančio išvengti klaidžiojimų pavieniui tamsiame pasirinkimų miške, puoselėti vienybę, ieškant tiesiausių kelių šiame informacinio triukšmo, nesiliaujančių karų ir socialinių aklaviečių pasaulyje.
Skaityti daugiau

Branda įpareigoja ir nuvilia?

Naujasis Baltijos šokis’14 šiemet tapo pilnametis. Anotacinėse žinutėse mirgėjo žodis „aštuonioliktasis“, publika nekantriai laukė, ką gi pasiūlys socialinės brandos pasiekęs tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis. O jis, nors nepaprastai spalvingas, buvo keistai blausus. Organizatoriai tarsi per valstybinį brandos egzaminą vengė rizikuoti, todėl žiūrovams, lyg vertinimo komisijos nariams, išklojo viską, ką žinojo.
Skaityti daugiau

Savaitgalis Kijeve, arba grėsmė pasaulio tvarkai

Gegužei persiritus į antrą pusę, orui įkaitus iki vasariškos temperatūros, savaitgalio kelionė į Kijevą kitomis aplinkybėmis galėtų atrodyti viliojanti, romantiška iškyla. Tačiau gegužės 15–19 dienomis ten surengtas tarptautinis susitikimas tikrai nebuvo pramoga – jautėme aplink tvyrantį nerimą, nė kiek neslūgstančią karo grėsmę. Tolesnė įvykių raida buvo (ir tebėra) visiškai nenuspėjama, nors atrodė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje teka įprastine vaga: gatvėse, bulvaruose, parkuose gausu žmonių, veikia parduotuvės, restoranai, kavinės… Vis dėlto įtampa, keliama šalies Rytuose nevaržomai siautėjančių ginkluotų smogikų, grobiančių ir žudančių žmones, nesisklaidė, karinis konfliktas vis gilėjo.
Skaityti daugiau

Mūsų miestų medžiai

Lietuvos miestai žali, atrodo, medžių netrūksta, bet ši tema vis tiek aktuali. Per pastarąją pusę amžiaus mokslininkai parengė apie 10 įvairių asortimentų, sąrašų, rekomendacijų, ką sodinti, tačiau ar jie yra taikomi? Pereito amžiaus pabaigoje Vilniaus apželdinimo tresto medelynas augino beveik 100 pavadinimų medžius, krūmus, vijoklius. Šiandien elitiniams projektams stambūs medžiai perkami iš kitų šalių medelynų, nes jiems išauginti reikia specialios technikos, technologijų ir keleto metų kryptingo darbo.
Skaityti daugiau