Aktualūs įrašai – Puslapis 76 – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 2012, arba Rinkiminių kampanijų atvaizdai

Seimo rinkimai, kaip ir bet kurie kiti, yra proga atsirasti atvaizdams viešosiose erdvėse, per kuriuos stebintieji pažįsta vieną ar kitą personaliją arba politinę jėgą. Tokie plačiai pasklindantys bei per neregėtai trumpą laiką „ikoniniais“ pavirstantys atvaizdai tampa integralia rinkimų kampanijos dalimi, net jos neišvengiamybe. Tokį atvaizdą išvydęs gali iškart pasakyti: „O, žinau šitą!“ Seimo rinkimai, kaip ir bet kurie kiti, yra proga atsirasti atvaizdams viešosiose erdvėse, per kuriuos stebintieji pažįsta vieną ar kitą personaliją arba politinę jėgą. Tokie plačiai pasklindantys bei per neregėtai trumpą laiką „ikoniniais“ pavirstantys atvaizdai tampa integralia rinkimų kampanijos dalimi, net jos neišvengiamybe. Tokį atvaizdą išvydęs gali iškart pasakyti: „O, žinau šitą!“

Skaityti daugiau

„Dingę“ LITUANICOS katastrofos tyrimo Akto priedai

Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą. Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą.

Skaityti daugiau

Skausmingos skyrybos: litwiny – lenkai ir ietuviai

Pradėsiu nuo dviejų skirtingo tipo citatų. Pirmosios citatos autorius – žymusis vilnietis Adomas Kirkoras – pademonstruoja klasikinį senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečio mąstymo pavyzdį, būdingą XIX a. viduriui. Kaip matome iš antrosios citatos, kurios autorė (s należnym szacunkiem Litwinka pasirašiusi) S. Wojniłowiczowa, XIX–XX a. sandūra tokiam mąstymui buvusi negailestinga: lietuviškasis ir lenkiškasis nacionalizmai nepaliko jam nei politinės, nei kultūrinės erdvės. Jos laiškas liudija vykus skausmingą skyrybų procesą ir iš to kilusį poreikį naujai apibrėžti savo tapatybę.Pradėsiu nuo dviejų skirtingo tipo citatų. Pirmosios citatos autorius – žymusis vilnietis Adomas Kirkoras – pademonstruoja klasikinį senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečio mąstymo pavyzdį, būdingą XIX a. viduriui. Kaip matome iš antrosios citatos, kurios autorė (s należnym szacunkiem Litwinka pasirašiusi) S. Wojniłowiczowa, XIX–XX a. sandūra tokiam mąstymui buvusi negailestinga: lietuviškasis ir lenkiškasis nacionalizmai nepaliko jam nei politinės, nei kultūrinės erdvės. Jos laiškas liudija vykus skausmingą skyrybų procesą ir iš to kilusį poreikį naujai apibrėžti savo tapatybę.

Skaityti daugiau

Literatūros kritika šiuolaikinėje Lietuvoje: institucijos refleksija

Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo. Lietuvos kultūriniame gyvenime perėjimas iš totalitarinio režimo į nepriklausomos valstybės demokratinę tvarką sukėlė didelių sukrėtimų ir lūžių, kuriuos dar tik pradedame įvardyti, nagrinėti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinės, bet ir ekonominės bei socialinės, taip pat sunkiau apčiuopiamos visuomenės mentaliteto bei atskirų jos bendruomenių nuostatų. Suprantama, kad beveik visose viešojo gyvenimo srityse teko iš naujo permąstyti savo paskirtį, vaidmenį ir veiklos sąlygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatūros gyvenimo.

Skaityti daugiau

Perkūno šventykla Vilniuje

Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylėtojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie ją intensyviai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių tradicija ruseno ir vėliau, o bene stipriausiai subujojo sovietmečiu. Šią romantinę tradiciją reprezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino keletą gyvybingų vizijų. Pirmoji jų susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą, o antroji teigia, kad po Mindaugo žūties ši katedra buvusi paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kai vietoj pagonių šventyklos čia iškilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, į nuo seno mokslui žinomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat į naujesnių archeologinių tyrimų duomenis. Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylėtojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie ją intensyviai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių tradicija ruseno ir vėliau, o bene stipriausiai subujojo sovietmečiu. Šią romantinę tradiciją reprezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino keletą gyvybingų vizijų. Pirmoji jų susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą, o antroji teigia, kad po Mindaugo žūties ši katedra buvusi paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kai vietoj pagonių šventyklos čia iškilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, į nuo seno mokslui žinomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat į naujesnių archeologinių tyrimų duomenis.

Skaityti daugiau

Vertėjas Jonas Zdanys: „Poezija man yra dialogas“

A�iuolaikinA�s lietuviA? literatA�ros vertA�jas A? anglA? kalbA� Jonas Zdanys gyvena JAV, pats kuria eilA�raA?A?ius, Konektikuto A�ventosios A�irdies universitete dA�sto anglA? kalbA�. J. Zdanys pasakoja apie vertimo malonumA�, savo santykA? su kA�rA�jais, lietuvybA� Amerikoje. SusiraA?inA�jo DeimantA� DaugintytA�. A�iuolaikinA�s lietuviA? literatA�ros vertA�jas A? anglA? kalbA� Jonas Zdanys gyvena JAV, pats kuria eilA�raA?A?ius, Konektikuto A�ventosios A�irdies universitete dA�sto anglA? kalbA�. J. Zdanys pasakoja apie vertimo malonumA�, savo santykA? su kA�rA�jais, lietuvybA� Amerikoje. SusiraA?inA�jo DeimantA� DaugintytA�.

Skaityti daugiau

Interviu su Vidu Mačiuliu. 45-eri metai su žurnalistika

Vidas MaA?iulis a�� televizijos A?urnalistas, Lietuvos A?urnalistA? sA�jungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. Apie dalyvavimA� projekte AKIM, jo ilgametA� veiklA� A?iniasklaidoje, dabartinA�s A?urnalistikos padA�tA? domA�josi DeimantA� DaugintytA�. Vidas MaA?iulis a�� televizijos A?urnalistas, Lietuvos A?urnalistA? sA�jungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. Apie dalyvavimA� projekte AKIM, jo ilgametA� veiklA� A?iniasklaidoje, dabartinA�s A?urnalistikos padA�tA? domA�josi DeimantA� DaugintytA�.

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

ECA´s ANNUAL CONFERENCE | 2012

ECA´s ANNUAL CONFERENCE | 2012 Art as a Bridge Builder Cultural Diversity in European Communities 10-11 November | Vilnius – Lithuania ECA´s ANNUAL CONFERENCE | 2012 Art as a Bridge Builder Cultural Diversity in European Communities 10-11 November | Vilnius – Lithuania

Skaityti daugiau

Čia gyventa prelato Maironio-Mačiulio. Tęsinys

Ekskursiją po Maironio butą mums maloniai praveda Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės pavaduotoja RAMINTA ANTANAITIENĖ ir Senosios literatūros skyriaus vedėja REGINA MAŽUKĖLIENĖ. Praveriame duris, ant kurių kabo lentelė „Prelatas Maironis-Mačiulis“.Ekskursiją po Maironio butą mums maloniai praveda Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės pavaduotoja RAMINTA ANTANAITIENĖ ir Senosios literatūros skyriaus vedėja REGINA MAŽUKĖLIENĖ. Praveriame duris, ant kurių kabo lentelė „Prelatas Maironis-Mačiulis“.

Skaityti daugiau