Kūryba žurnalistikoje: nuo kūrybinio konkurso iki Garliavos

Linksniuoti kūrybą – beveik nepadoru, kaip mitinguoti šventoriuje. Bet ką daryti, jei esi susijęs su „kūrybine“ profesija, žurnalistika? Beje, nesvarbu, kaip susijęs: tiesiogiai ar ne. Žurnalistika smelkiasi kasdienybėn, net jei jos niekada nestudijavai ir nepraktikavai. Akivaizdu: ji yra, ji mus veikia. Bet kiek ir, ypač, kodėl ji kūrybinė? Didžiuma skaitytojų, klausytojų, žiūrovų, taip pat ir pačių profesionalų nesuprastų klausimo, bet juk žurnalistika taip vadinama. Už ką? Nors dvidešimtmetė praktika nuskaidrino daugybę profesijos aspektų, šis taip ir liko mistifikuotas – tarsi tiesa „X failų“ seriale, kuri „glūdi kažkur anapus“. Linksniuoti kūrybą – beveik nepadoru, kaip mitinguoti šventoriuje. Bet ką daryti, jei esi susijęs su „kūrybine“ profesija, žurnalistika? Beje, nesvarbu, kaip susijęs: tiesiogiai ar ne. Žurnalistika smelkiasi kasdienybėn, net jei jos niekada nestudijavai ir nepraktikavai. Akivaizdu: ji yra, ji mus veikia. Bet kiek ir, ypač, kodėl ji kūrybinė? Didžiuma skaitytojų, klausytojų, žiūrovų, taip pat ir pačių profesionalų nesuprastų klausimo, bet juk žurnalistika taip vadinama. Už ką? Nors dvidešimtmetė praktika nuskaidrino daugybę profesijos aspektų, šis taip ir liko mistifikuotas – tarsi tiesa „X failų“ seriale, kuri „glūdi kažkur anapus“.
Skaityti daugiau

Ideologija neturi pabaigos

Danielis Chirot yra vienas iškiliausių sociologų komparatyvistų, tyrinėjančių tarptautinius santykius, Vašingtono universiteto Sietle (JAV) profesorius, paskelbęs nemažai tarptautiniu mastu pagarsėjusių monografijų ir studijų, apibendrinančių visuomenių kaitos tyrimus. Jo plunksnai priklauso tokie veikalai kaip „Socialinė periferinės visuomenės kaita “ (1976), „Socialinė kaita dvidešimtajame amžiuje“ (1977), „Socialinė kaita moderniojoje epochoje“ (1987), „Modernieji tironai“ (1994), „Masinių politinių žudynių logika ir prevencija“ (2006). Jis yra sudaręs ne vieną plataus atgarsio sulaukusį straipsnių rinkinį: „Rytų Europos atsilikimo šaknys“ (1989), „Leninizmo krizė ir kairiųjų žlugimas“ (1991), „Etnopolitinis karas“ (2001) ir kt. Įsteigė ir redagavo tarptautinį akademinių tyrimų žurnalą Eastern European Politics and Societies.Danielis Chirot yra vienas iškiliausių sociologų komparatyvistų, tyrinėjančių tarptautinius santykius, Vašingtono universiteto Sietle (JAV) profesorius, paskelbęs nemažai tarptautiniu mastu pagarsėjusių monografijų ir studijų, apibendrinančių visuomenių kaitos tyrimus. Jo plunksnai priklauso tokie veikalai kaip „Socialinė periferinės visuomenės kaita “ (1976), „Socialinė kaita dvidešimtajame amžiuje“ (1977), „Socialinė kaita moderniojoje epochoje“ (1987), „Modernieji tironai“ (1994), „Masinių politinių žudynių logika ir prevencija“ (2006). Jis yra sudaręs ne vieną plataus atgarsio sulaukusį straipsnių rinkinį: „Rytų Europos atsilikimo šaknys“ (1989), „Leninizmo krizė ir kairiųjų žlugimas“ (1991), „Etnopolitinis karas“ (2001) ir kt. Įsteigė ir redagavo tarptautinį akademinių tyrimų žurnalą Eastern European Politics and Societies.
Skaityti daugiau

Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudžiamosios teisės kryptis, santykį su kalba ir ėmiausi „genijaus (Sigito Gedos) bylos“. O dabar paanalizuokime, kaip teisė sprendžia teisingumo problemą. Dar romėnai buvo įsitikinę, kad geriau valstybę statyti iš smėlio negu be teisingumo, kuris yra valstybės pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmę supranta jau maži vaikai socializacijos procese: tu man – aš tau, „kaip šauksi, taip atsilieps“. Būtent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinės santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta į baudžiamąją teisę taliono pavidalu: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiajam („akis už akį, dantis už dantį“). Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudžiamosios teisės kryptis, santykį su kalba ir ėmiausi „genijaus (Sigito Gedos) bylos“. O dabar paanalizuokime, kaip teisė sprendžia teisingumo problemą. Dar romėnai buvo įsitikinę, kad geriau valstybę statyti iš smėlio negu be teisingumo, kuris yra valstybės pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmę supranta jau maži vaikai socializacijos procese: tu man – aš tau, „kaip šauksi, taip atsilieps“. Būtent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinės santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta į baudžiamąją teisę taliono pavidalu: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiajam („akis už akį, dantis už dantį“).
Skaityti daugiau

Ar ilgaamžiai „Ar abiškos nakties“ kerai?

Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią debiutą apdovanotas spektaklis „Arabiška naktis“ pagal Rolando Schimmelpfennigio pjesę Die arabische Nacht (2001), kurį Naujosios dramos akcijoje 2003-iųjų pavasarį suvaidino magistro studijas bebaigiantys Muzikos ir teatro akademijos studentai, režisieriaus Cezario Graužinio suburti į Cezario grupę, vėliau buvo rodomas Vilniaus jaunimo teatre, privačiame Domino teatre, o šį pavasarį – Menų spaustuvėje. Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią debiutą apdovanotas spektaklis „Arabiška naktis“ pagal Rolando Schimmelpfennigio pjesę Die arabische Nacht (2001), kurį Naujosios dramos akcijoje 2003-iųjų pavasarį suvaidino magistro studijas bebaigiantys Muzikos ir teatro akademijos studentai, režisieriaus Cezario Graužinio suburti į Cezario grupę, vėliau buvo rodomas Vilniaus jaunimo teatre, privačiame Domino teatre, o šį pavasarį – Menų spaustuvėje.
Skaityti daugiau

Tiesos sakymo būdai: grynasis ir su priemaišomis

„Grynoji istorija dabar niekam neįdomi“, – apgailestavo viena kolegė rusė, su kuria teko kalbėtis 2011 m. vasarį Maskvoje. Savo ruožtu ji tiesiog persakė mintį, įstrigusią, bendraujant su vokiečių istorikais. Mintis įdomi, tačiau suformuluota labai jau kategoriškai ir reikalauja paaiškinimo. „Grynoji istorija dabar niekam neįdomi“, – apgailestavo viena kolegė rusė, su kuria teko kalbėtis 2011 m. vasarį Maskvoje. Savo ruožtu ji tiesiog persakė mintį, įstrigusią, bendraujant su vokiečių istorikais. Mintis įdomi, tačiau suformuluota labai jau kategoriškai ir reikalauja paaiškinimo.
Skaityti daugiau

Prigimtinė kultūra ir prigimtinės vietos

Pačioje pavasario pradžioje, dar žiemiškai atrodant Galvės ežero ledui, nusėtam ekečių su šalia ramiai sėdinčiais žvejais, pakvietė renginys Užutrakio dvare. Akademiškai pavadintas prigimtinės kultūros seminaru, jis buvo skirtas tiems kultūros klodams, kurie tarsi ežero vanduo snaudžia po ledu – tai mūsų senoji, paveldėtoji kultūra, kurios blyksniai kartkartėmis suspindi lyg iš vandens iššokusios žuvies žvynai saulėje. Pačioje pavasario pradžioje, dar žiemiškai atrodant Galvės ežero ledui, nusėtam ekečių su šalia ramiai sėdinčiais žvejais, pakvietė renginys Užutrakio dvare. Akademiškai pavadintas prigimtinės kultūros seminaru, jis buvo skirtas tiems kultūros klodams, kurie tarsi ežero vanduo snaudžia po ledu – tai mūsų senoji, paveldėtoji kultūra, kurios blyksniai kartkartėmis suspindi lyg iš vandens iššokusios žuvies žvynai saulėje.
Skaityti daugiau

Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines. Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012). Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines. Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012). Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.
Skaityti daugiau