LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2018 METAIS
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2018 metus
2019-04-18, LMKA konferencija, Vilnius.
Priminsiu, kad 2018 metų konferenciją surengėme kovo 21 d. 2018 metais įvyko 5 LMKA tarybos posėdžiai ir 3 pasitarimai. Finansinių metų pabaigoje Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudarė 12 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. Asociacijoje dirbo 2 darbuotojai: prezidentas ir finansininkė. 2019-01-01 meno kūrėjo statusą turėjo 4554 asmenys, iš jų 1825 pensininkai. Tad į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą gali pretenduoti 2729 asmenys.
Į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, numatančią 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, 2018 metais paremti 63 (2017 – 73) menininkai, jiems išmokėta 74.572 € (sumažėjo 20%) Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė apie 1,6 mln. eurų (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 2516), privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sudarė per 383 tūkst. eurų (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 1318). Lyginant su 2017 m., valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sumažėjo 13%, privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma didėjo 32 %, t. y. socialiai apsaugotų asmenų skaičius didėjo. Šie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad meno kūrėjų pajamos šiek tiek padidėjo.
Sodros duomenimis (nežinau, kiek jie tikslūs) 2017 metais (apie 2018 žinosime gegužės mėnesį) 2062 meno kūrėjų dirbo pagal darbo sutartis, 749 iš jų lygiagrečiai naudojosi ir kitomis veiklos formomis. Jų vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 791,50 eurų. Darbo sutarčių neturėjo 1133 meno kūrėjai. Vidutinės MK, dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, pajamos sudarė 254 eurų per mėnesį, pagal autorines sutartis – 157, pagal verslo liudijimus – 39 eurus. Kaip išgyveno tie, kurių pajamos buvo lygios vidurkiui ar žemiau jo, neaišku. Vidutinė MK pensija, turint būtinąjį darbo stažą 2018 m. buvo 337,48 eurų.
2018 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2018-12-15 tarybos posėdyje paskirta tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui ir menotyrininkei Julijai Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir vykdant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“.
2018-04-27 Vilniuje priėmėme Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos delegaciją. Konferencijoje aptarėme Lietuvos ir Latvijos menininkų teisinę, socialinę, mokestinę aplinką ir valstybių paramą meninei kūrybai. Straipsnį apie Latvijos menininkų padėtį paskelbiau žurnale „Literatūra ir menas“ bei mūsų interneto svetainėje. Tokius susitikimus sutarėme rengti dažniau. Šių metų birželio pradžioje planuojame konferenciją Rygoje, kur bandysime prisikviesti ir Estijos kolegas.
2018 metais LMKA iš LKT programos „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimas” skirta 20.000 eurų. Kaip ir kasmet atkreipėme Kultūros ministerijos dėmesį, kad programa turi būti padidinama, suteikus meno kūrėjų organizacijos statusą naujai organizacijai, bent jau minimalia 20 000 eurų suma.
Lietuvos kultūros ir meno tarybą 2017-03-20 LMKA taryba buvo delegavusi mane, Joną Rudzinską ir Audronę Žigaitytę-Nekrošienę. Ji kaip ir 2017 metais nesvarstė strateginių kultūros politikos klausimų, o tik rinko žmones į premijų skirstymo ar kitokias darbo grupes ar pati jas skirstė. Išsakėme savo nuomonę dėl tarybų ir komisijų prie Kultūros ministerijos pertvarkos projekto siūlydami įsteigti Meno kūrėjų tarybą ir jai pavesti nagrinėti prašymus suteikti meno kūrėjų statusą asmenims bei organizacijoms. Mūsų patarimo taip pat norėta reformuojant Kultūros ministerijos premijų sistemą. Buvo sudaryta darbo grupė, į ją buvome deleguoti Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir aš. Mane lyg ir išrinko jos pirmininku. Darbo grupė buvo nusiteikusi reformatoriškai, tačiau pirmininkas laikėsi nuomonės, kad reformos šioje srityje įmanomos tik kosmetinės, atsistatydino ministrė, ir diskusijos nutrūko.
Į Spaudos, radijo ir televizijos fondo tarybą 2018-02-02 buvau deleguotas aš ir nepraleidau nė vieno tarybos posėdžio. Seimo Kultūros komitetas ir Kultūros ministerija. Nutarė vietoje šio fondo įsteigti Lietuvos žiniasklaidos tarybą ar fondą ir teikti paramą tik per jį. Dalyvavome KM ir tebedalyvaujame KK darbo grupės darbe. LMKA taryba yra pritarusi SRTRF reformai, o ne naujo fondo steigimui ir toliau laikosi šios pozicijos. Jos laikausi ir aš, nors nesu įsitikinęs, kad šiuo etapu elgiamės racionaliai ir ar mūsų veiksmai duos naudos mums patiems.
Taip pat mūsų tarybos deleguotas toliau dalyvavau Lietuvos radijo ir televizijos tarybos darbe. Ten tebevadovauju Redakcinės politikos darbo grupei, turinčiai formuluoti bendrą nuomonę su LRT turiniu susijusiais klausimais. Ten taip pat nesu praleidęs nė vieno posėdžio. 2018-01-12 Seimas priėmė nutarimą „Dėl LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“. Seimo opozicija apskundė šį nutarimą Konstituciniam teismui, bet nelaukdamas jo sprendimo Kultūros komitetas minėtos komisijos išvadų pagrindu jau pateikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma keisti LRT valdymo struktūrą ir LRT tarybos formavimo principus. LRT taryba šiuose veiksmuose mato pastangas reguliuoti nacionalinio transliuotojo kuriamą turinį.
Darbo grupė su smulkaus verslo apmokestinimu susijusiems klausimams nagrinėti prie LR Finansų ministerijos oficialiai veiklos nenutraukė, bet 2018 metais nebuvo nė vieno posėdžio. Individuli veikla pagal pažymą būtų daugiau ar mažiau tinkama veiklos forma mažas pajamas gaunantiems meno kūrėjams, bet ja užsiimantis menininkas negali pilnai naudotis Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos parama ir turi iš anksto mokėti PSD. Tai daugelį menininkų neskatina imtis individualios veiklos. Finansų ministerija lyg ir pritartų kad mokestis būtų sumokamas, pasibaigus metams, tačiau Sveikatos ministerija pasiūlė pakeisti atitinkamą įstatymą, tačiau būtent šios pataisos Seimas nepriėmė. Kultūros ministerija ketina toliau dirbti šia kryptimi, bet geriausiu atveju rezultatų galėtume sulaukti kitų metų liepą.
Tai ir dar keletas dalykų savaime išsispręstų, mokesčius nuo autorinių sutarčių prilyginus individualios veiklos mokesčiams. Kadangi menininkams pagal autorines sutartis atlyginimus moka juridiniai asmenys, būtų visai nesunku įpareigoti juos išmokant atlyginimą autoriui nuskaityti priklausančius mokesčius ir iš karto sumokėti VMI ir Sodrai (skaičiuoklės internete pateiktos). Taip valstybė iš karto gautų, kas jai priklauso, o menininkui nebereikėtų slėpti po intelektualinėmis paslaugomis, gaišti laiką ir švaistyti energiją buhalterijai. Tik jei menininko pajamos iš autorinės veiklos pasiektų 20 000 eurų per metus, jis privalėtų jas deklaruoti. Metų pabaigoje Seimo SRDK į šį klausimą žiūrėjo palankiai, bet neseniai gavau raštą, kad nustojo tai daryti.
2018 metais keitėsi darbo ir autorinių sutarčių apmokestinimo tarifai. Pavyko pasiekti, kad sumažėjus įmokų tarifams nuo autorinių sutarčių, mokesčiai meno kūrėjams vis tiek būtų skaičiuojami nuo pusės pajamų. Taip autorinės sutartys tapo kur kas patrauklesnės meno kūrėjams, tačiau vis dar lieka labiau apmokestintos už individualią veiklą.
LR kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius atliko auditą „Rizikų, susijusių su meno kūrėjo statuso suteikimu (netekimu) bei meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimu, valdymo vertinimas“ LMKA taryba susipažino su ataskaita, kurioje netrūko keistokų išvadų, ir su KM atsakingais darbuotojais aptarė audito rekomendacijų įgyvendinimo priemones.
Dalyvavau LR I ir II laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe.
Dalyvavau Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimo komisijos prie Kultūros ministerijos darbe.
Galima pripažinti, kad 2018 metais socialinė menininkų aplinka truputį pagerėjo. Tačiau dar daug lieka nuveikti. Dėkoju visiems už bendrą darbą.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS METINĖS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA Nr. 1
DĖL INDIVIDUALIĄ VEIKLĄ VYKDANČIŲ MENO KŪRĖJŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO
Vilnius, 2019-04-18
Dalis meno kūrėjų vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Tačiau daugelį kitų nuo jos atgraso tai, kad įregistravę šią veiklą ir dalyvaudami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje jie privalo kitaip nei dirbantieji pagal autorines sutartis iš anksto mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai sukuria jiems nevienodas sąlygas ir pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Sveikatos apsaugos ministerija bandė suteikti galimybę valstybės biudžeto asignavimų valdytojams sumokėti PSD įmokas už draudžiamuosius pasibaigus metams, jei šie negauna šiomis įmokomis pakankamų pajamų – 1 MMA, Tačiau LR Seimas, tvirtindamas 2019 metų PSDF biudžeto rodiklius, tokios pataisos nepriėmė.
Mūsų siūlymas išspręsti šią problemą meno kūrėjų mokesčius nuo autorinių sutarčių prilyginant individualios veiklos mokesčiams ir juos išskaičiuoti išmokant autorinį atlyginimą taip pat buvo atmestas, Finansų ministerijai pareiškus, kad individuali veikla puikiausiai tinka visiems atvejams. Tebemanome, kad priėmus mūsų pasiūlymą valstybė nenukentėtų – iš karto gautų jai priklausančius mokesčius, sistema taptų lengviau, tad ir pigiau administruojama, visi meno kūrėjai taptų vienodai traktuojami, o mokestinė socialinio ir sveikatos draudimo bazė padidėtų, nes menininkams ir jų kūrybos užsakovams nebereikėtų ieškoti kitų atsiskaitymo būdų.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS METINĖS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA Nr.2
DĖL PARAMOS KULTŪROS IR ŠVIEČIAMIESIEMS PROJEKTAMS ŽINIASKLAIDOJE
Vilnius 2019-04-18
Daugiau kaip dvidešimt metų pagal Visuomenės informavimo įstatymą veikia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (toliau-Fondas). Jo pagrindinis tikslas – remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje. Fondas veikia kaip nepriklausoma savitvarkos institucija, tarp kurios dalininkų yra žiniasklaidos asociacijų atstovai, kultūros ir meno organizacijos. Tai užtikrina fondo valdymo nepriklausomumą. Šiuo metu darbo grupėje prie Seimo Kultūros komiteto svarstomas naujas paramos žiniasklaidai modelis ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas. Lietuvos meno kūrėjų asociacija remia idėją didinti ir skaidrinti valstybės paramą kokybiškiems kultūros ir šviečiamiesiems projektams, taip pat pritaria naujų programų su adekvačiu finansavimu sukūrimui. Tačiau esame įsitikinę, kad visas valstybės remiamas programas efektyviai gali administruoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS METINĖS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA Nr. 3
DĖL PRIVALOMO SKYRIMO MENO KŪRINIAMS 1 – 2 % NUO
VALSTYBINIŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ STATYBOS SĄMATŲ
Vilnius, 2019-04-18
Asmenybės ir visuomenės brandai didžiulę įtaką daro aplinka. Viešosios erdvės formuoja mūsų estetinį jausmą, lavina intelektą, plėtoja šalies kultūrinę atmintį, ugdo vertybes, didina visuomenės sąmoningumą. Atkreipiame dėmesį, jog viešosiose erdvėse, ypač valstybiniuose ir visuomeniniuose pastatuose, itin svarbią misiją atlieka meno kūriniai. Estetizuota aplinka veikia kultūros raidos procesus, atlieka istorinės komunikacijos funkciją, perduoda materialinę bei dvasinę kultūrinę patirtį, taip pat smarkiai didina pastatų ekonominę vertę.
Daugelyje Europos šalių (tarp jų Estijoje bei, kiek žinome, Kinijoje) taikoma praktika, statant valstybinės reikšmės ir visuomeninius pastatus iš viešųjų lėšų, įstatymu nustatytą statybų sąmatos dalį skirti meno kūriniams įsigyti/ sukurti. Turint omenyje daugybę kitų menininkams nepalankių sąlygų, nustatytos procentinės dalies nuo visuomeninių pastatų statybos skyrimas meno kūriniams įsigyti atgaivintų meno rinką bei suteiktų kūrėjams finansinio stabilumo bei reikšmės visuomenei suvokimo.
Esame įsitikinę, kad įstatymas, įpareigojantis statytojus skirti 1-2 procentus nuo bendros statybų sąmatos vizualiųjų menų įsigijimui/sukūrimui, turėtų būti priimtas ir Lietuvoje. Tai būtų naudinga ne tik statytojams bei menininkams, bet ir tarnautų viešajam interesui.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2010 metus
2011-04-12, LMKA konferencija, Vilnius
Priminsiu, kad 2010 metų konferencija įvyko balandžio 22 d. 2010 metais įvyko 6 LMKA tarybos posėdžiai, o šiemet dar du. Jei praeitai konferencijai teiktoje ataskaitoje 2009-sius ironiškai pavadinau dar intensyvesnės kiek kuklesnių socialinių garantijų paieškos metais, tai 2010-sius jau galima pavadinti šio etapo pabaiga. Pagrindinis praeitų metų įvykis mums buvo Seimo pagaliau priimtas naujos redakcijos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas ir menininkams palankios Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo įstatymų pataisos. Pirmieji du įstatymai įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d., o trečiasis įsigalios nuo 2012 sausio 1 d. Ne viskas MK įstatyme sutampa su mūsų norais ir siūlymais, pavyzdžiui, meno kūrėjų organizacijai įsteigti dabar pakanka 25 narių, tačiau iš esmės jį vertinu teigiamai. Minėtų įstatymų pataisos buvo priimtos po daugybės diskusijų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetuose. Paskutinėje MKiMKO įstatymo priėmimo fazėje dalyvavo nemažai menininkų iš MK statuso neturinčių organizacijų, kurių pastangomis atsirado minėta nuostata.
Viltis, kurias mums žadino įstatymo teiginys, jog valstybė remia MK organizacijų kūrybines programas ir veiklą, sužlugdė LMKA tarybos narių susitikimas su Kultūros ministru šių metų sausio mėnesį. Mums buvo paaiškinta, kad be šios nuostatos legaliai skirti 20% lėšų mūsų projektų administravimui nebūtų įmanoma. O jeigu mūsų kūrybiniai projektai nebūtų remiami „dalinai“, Kultūros ministerijai tektų skelbti konkursus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Pagaliau visus šiuos reikalus tvarko ne Kultūros ministerija, o Finansų ir Valstybės auditas. Taigi šioje srityje jokio progreso nepasiekta.
Pagal naująjį MK įstatymą šiais metais meno kūrėjo statusą turintys asmenys mokės valstybinio socialinio draudimo mokestį nuo pusės iš savo autorinių atlyginimų gaunamų pajamų. Žinoma, jie turės mokėti 15% pajamų bei 9% privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, tad bendra mokesčių suma bus apie 37%. Menininkams, įregistravusiems individualią veiklą (o tam nė MK statuso turėti nereikia) ir nusiteikusiems vesti buhalteriją bei deklaruoti pajamas, kaip visiems smulkiesiems verslininkams, mokestinė aplinka būtų dar palankesnė: 5% gyventojų pajamų mokesčio su teise 30% pajamų automatiškai nusirašyti į sąnaudas, taigi faktiškai – apie 3,5% ir jau minėti valstybinio socialinio bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai, kurie drauge sudarytų apie 26%. Meno kūrėjai kol kas neskuba masiškai naudotis pastarąja galimybe. Ne visiems jiems tinka galimų registruoti veiklų klasifikatorius, tačiau pasiūlymus jį tobulinti kol kas yra pateikusi tik Muzikų sąjunga.
Minėtų įstatymų pataisos taip pat numato įsteigti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, kuri padės menininkams, kurių pajamų nepakanka, idant jie būtų apdrausti nuo minimalios mėnesinės algos, susimokėti trūkstamus valstybinio socialinio (nuo 2011 metų) ir privalomojo sveikatos (nuo 2012 metų) draudimo mokesčius. LR vyriausybė šių metų kovo mėnesį patvirtino Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimo tvarką, kurią, vykdydama MK įstatymą per gana trumpą laiką parengė Kultūros ministerija. Nuo šių metų visi meno kūrėjo statusą turintys asmenys yra apdrausti Valstybiniu socialiniu draudimu. Menininkams, kurių draudžiamųjų pajamų nepakanka, kad iš jų išskaičiuotas mokestis prilygtų mokesčiui nuo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), Sodra padengs trūkstamą sumą. Taigi šie menininkai bus apdrausti, jiems bus skaičiuojamas darbo stažas.
Nuo 2012 metų pradžios menininkai bus draudžiami ir Privalomuoju sveikatos draudimu. Čia logika ta pati: jei menininkas negauna mėnesinių pajamų, prilygstančių 1 MMA, ir nuo jų atskaičiuoto mokesčio nepakanka tam, kad jis būtų apdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu, Sodra padengs trūkstamą sumą. Visas šias operacijas vykdys Sodra, savo duomenų bazėje matanti visų piliečių, taigi ir meno kūrėjų pajamas ir sumokėtus mokesčius. Programą administruojančiai Kultūros ministerijai liks tik pervesti lėšas pagal Sodros paraišką.
Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa numato ir 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas. Ši nuostata atsirado todėl, kad vien tik iš autorinių atlyginimų, taigi tik iš kūrybos gyvenantis menininkas, laikinai nustojęs kurti, negali kreiptis į Darbo biržą paramos, nes niekas jo nebuvo įdarbinęs ir iš jokio darbo neatleido. Meno kūrėjų prašymus skirti kūrybinės prastovos išmokas svarsto Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisija prie Kultūros ministerijos. Į šią komisiją nuo LMKA turėsime deleguoti du asmenis. Kitos išmokos menininkas galėtų kreiptis tik po metų.
Tačiau viltį kūrėjui gauti tokias išmokas bemaž sugriauna šios tvarkos skyrius, numatantis išmokų nutraukimą. Natūralu, jei išmokos nutraukiamos, kūrėjui įsidarbinus ar gavus stipendiją. Tačiau ši tvarka numato jas nutraukti ir kai jis gauna autorinį atlyginimą arba atlyginimą pagal intelektinių paslaugų sutartį, autorinį ar atlikėjo atlyginimą per autorių ar atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas, arba pajamų iš individualios veiklos. Ir visiškai nesvarbu, ar kūrėjas gavo 1, ar 1000 litų. Išvardintos kūrėjų pajamos dažniausiai neviršija 100 litų, jos būna išmokamos už praeityje atliktus darbus, sukurtus kūrinius, jų gavimo akimirkos niekas nuspėti negali. Pagaliau kam naudinga, kad išmoką gaunantis kūrėjas negalėtų atlikti jokio smulkaus darbelio? Kultūros ministerija iš pradžių sutiko su mano pasiūlymu – gavusiam pajamų menininkui, tokiu pat dydžiu sumažinti išmoką ir tą sumažintą sumą išmokėti ketvirtą, o jei reikės, ir penktą mėnesį, tačiau šie siūlymai buvo kitų žinybų „patobulinti“. Tokį jų požiūrį pavadinčiau nelaime, tvyrančia mūsų valstybės tarnautojų galvose. Centas, įkritęs į sąskaitą, jiems jau yra „gautos pajamos“, nors žmogus už tą centą nieko nusipirkti negali. Žmogaus už skaičių ir faktų jie iš viso nemato. Dabartinis „patobulinimas“ priimtinas nebent tiems menininkams, kurie apskritai nieko neveikia, jeigu tokių iš viso esama, o kuriantis žmogus visada gaus pajamėlių, atimsiančių jam teisę į išmoką, kurią, kaip liudija ši tvarka, gauti ne taip jau lengva. Buvau raminamas, kad čia tik pradžiai, kai tai programai teskirta 300 tūkst. Lt, kad paskui viskas bus koreguojama, bet ne kartą galėjome įsitikinti, kad laikini dalykai yra patys pastoviausi.
Gera žinia mūsų pensininkams. Seimas pataisė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Pensijos, darbdavio neturintiems (t.y. pagal darbo sutartį nedirbantiems) pensininkams gavusiems autorinius atlyginimus, nebus mažinamos. Bent jau taip mane patikino buvusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė. Tačiau panašu, kad ne visi Sodros skyriai tą žino. Meno kūrėjai skundžiasi, kad pensijos ir toliau mažinamos. Siūlau tiksliai aprašyti visus tokius atvejus ir siųsti laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
Lapkričio mėnesį menininkus nugąsdino tyliai priimtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias kiekvienas kūrėjas, gavęs kad ir nediduką autorinį atlyginimą užsienyje taptų PVM mokėtoju, ir turėtų mokėti šį mokestį nuo visų savo autorinių atlyginimų Lietuvoje. Tačiau buvo susigriebta laiku, JE Prezidentė paragino Seimą šią klaidą ištaisyti, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas parengė pataisas ir Seimas jas patvirtino, atstatydamas buvusią padėtį: PVM mokėtoju tampama tada, kai pajamos viršija 100 tūkst. Lt. per metus.
Rentų ypatingai nusipelniusiems meno kūrėjams klausimas iš vietos nepajudėjo, nors joms nuo 2010 vasario 9 d. dirbusi Seimo darbo grupė „Dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų projektų ir su jais susijusių kitų teisės aktų projektų parengimo“, neprieštaravo, bet siūlė šį klausimą atidėti ateičiai.
2010 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta poetui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą Urbo kalnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010) ir poezijos knygas vaikams Petriukas debesėlis (Vilnius: Gimtasis žodis, 2009) bei Senojo bokšto gyventojai (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010).
Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2010 lapkričio 5–7 d. Zagrebe. Konferencijos tema – „Meno rėmimas / Menininko laisvė“, kurią vedė latvių kompozitorius Ugis Praulinis. Joje kalbą pasakė Kroatijos Prezidentas kompozitorius Ivo Josipovičius, dalyvavo pranešėjai iš Čekijos, Ispanijos, Kroatijos, Suomijos. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis. Pastarasis išrinktas EMT vykdomojo komiteto nariu trejiems metams. Šių metų konferencija-kongresas vyks lapkričio mėnesį Madride.
Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų ekspertų komisiją delegavome Gintarę Adomaitytę, Algirdą Martinaitį, Arūną Eduardą Paslaitį, Juozą Budraitį, Vytautą Bubnį; į Bronio Savukyno premijos skyrimo komisiją delegavo vertėją, publicistę Rasą Drazdauskienę bei rašytojus Antaną A. Jonyną ir Gintarą Bleizgį; į Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu paskirstymo ir išmokėjimo ataskaitos vertinimo komisiją – Vladą Braziūną. Iš MK organizacijų deleguotų atstovų į Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybą ir savų ekspertų KM pasirinko Julių Andrejevą, Ireną Aleksaitę, Dainių Liškevičių, Eugenijų Nalevaiką, Agnę Narušytę, Liną Vildžiūną ir Vaidą Jauniškį. Girdėjau, jog pastarasis atsisakė, ir KM ieško kito teatro eksperto.
Buvau pakviestas dalyvauti Prezidentės sudarytos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių rengimo darbo grupės darbe. Šis darbas baigtas. Gaires patvirtino Seimas, Vyriausybė parengė jų vykdymo priemonių planą. Man abejonių kelia vienas pagrindinių jų punktų: įsteigti nuo Kultūros ministerijos nepriklausomą kultūros ir meno tarybą ir jai perduoti skirstyti visų biudžetinių fondų pinigus. Nors „rankos atstumo“ finansavimo principas sėkmingai taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių, mano manymu, Lietuva dar nėra tam pribrendusi. Mūsų politikai vis dėlto turi daugiau atsakomybės už lėšų skirstytojų pozicijose įsitvirtinusius kad ir pačius geriausius žmones.
Birželio mėnesį LMKA įstojo į Nacionalinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociaciją (KIKIA). Tikėjomės bendrai veiklai gauti paramą iš Nacionalinės kompleksinės programos, tačiau nepavyko. Šiuo metu vykdomi 2 šios programos projektai, kurių partneriai: LMTA, VGTU, VDU. Šių metų kovo 24 d. vykusiame ataskaitiniame šios organizacijos susirinkime buvau išrinktas į jos valdybą. Jaučiau pareigą kandidatuoti tikėdamasis galėsiąs mūsų asociacijos tarybai teikti daugiau informacijos apie KIKIA veiklą, kurios vienas pagrindinių tikslų – suformuoti labiau kultūrai ir menui tinkančias ES struktūrinės paramos priemones. Mums tai labai svarbu, turint omenyje, kad 2014-2020 ES struktūrinės paramos etapas jau bus paskutinis. Kaip matome, dabartinės priemonės labiau atitinka mokslo poreikius. Tai dažniausiai keitimasis patirtimi bei įvairūs mokymai, kurių mums paprasčiausiai nereikia. Jei ir toliau taikysimės prie mokslo sektoriaus specifiką atitinkančių priemonių, neturėsime jokios naudos, o tegu ir prisitaikę daugeliu atvejų tik tuščiai eikvosime lėšas. Praeitą savaitę KIKIA valdybos pirmininku buvo išrinktas vadybininkas Žilvinas Jančoras. Dabar ši asociacija persigrupuoja ir bando struktūruoti savo veiklą. Kas iš to išeis, pamatysime ateityje.
LMKA pateikė projektą Švietimo ir mokslo ministerijai „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, sutrumpintai – AKIM, ir laimėjo konkursą. Jo esmė – menininkai bei kultūros žurnalai – į mokyklas, apimtis 4 mln. Lt. Kai kurias ypač sėkmingas projekto veiklas bus galima pratęsti. Todėl turime nenuvilti savo partnerių – mokyklų. Numatoma veiklos pradžia žurnalams – rugsėjis, menininkams – spalis. Gavome kvietimą iki 2011 gegužės 5 d. teikti paraišką projektą finansuosiančiai Europos socialinio fondo agentūrai ESFA. Jau pasiskirstėme savo dalyvavimo projekte kvotas. Dabar laukiame kiekvieno projekto dalyvio atsakymo, kiek menininkų ir iš kokių miestų dalyvaus projekte bei kitų reikalingų dokumentų. Tai būtina padaryti dar šią savaitę. Be šių duomenų negalime sukurti tikslaus su ESFA suderinto projekto.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prasidėjo diskusijos dėl Kultūros įstatymo. Esu pakviestas dalyvauti mažojoje darbo grupėje, kuri teiks pasiūlymus didžiajai, į kurią, kaip man pažadėjo Jurgita Bieliūnienė, bus įtraukti ir suinteresuoti mūsų asociacijos nariai Algis Matulionis, Jonas Staselis, Vytautas Tumėnas, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Metai buvo nelengvi, tačiau LMKA taryba dirbo darniai. Už tai dėkoju visiems kolegoms. Ir galiu patikinti, kad šie metai nebus lengvesni.
