Mitologija mokinių žvilgsniu

ŽURNALAS: TAUTODAILĖSMETRAŠTIS
TEMA: Mitologija
AUTORIUS: Genia Vaičikauskienė

DATA: 2012-07

Mitologija mokinių žvilgsniu

Genia Vaičikauskienė

Mūsų protėviai į mitologiją įdėjo paslapties kodą, kurį kiekviena kartą bandome vienaip ar kitaip įspėti. Senoji lietuvių mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Nors per tūkstantmečius keitėsi stilistiniai meno įvaizdžiai, bet pagrindiniai simboliai, svarbiausi dievai ir dievybės išliko tie patys. Tai sudievinta ir sudvasinta gamta (medžiai, žalčiai, gyvuliai, paukščiai), dangaus kūnų kultas ir visatos (kosmoso) modelis. Simbolių magija pasako daugiau negu žodis. Tai protėvių kalba, turinti maginę reikšmę. Liaudies kūryba savyje talpina visa, kas neišnyko iš sakmių, legendų, padavimų. Išsamiai susipažinę ir apmąstę kūrybinę temą, mokiniai kuria laisvai interpretuodami, improvizuodami pagal baltų mitologiją. Atgimdami dabartinės kartos kūrybinėje veikloje simboliai ir žodiniai bei plastiniai vaizdiniai, palaikys dvasios ryšį su senuoju pasaulio vaizdavimu, senąja baltų kultūra.

            Jaunesniojo amžiaus mokiniai įdomių mitologinių faktų išgirsta iš tautosakos, skaitydami pasakas, sakmes, legendas. Ypač daug senojo, pagoniškojo lietuvių tikėjimo yra mitologinėse sakmėse ir stebuklinėse pasakose. Tautosakai būdingas fantastinis pasaulio suvokimas, daug mitologijos ženklų: minimos laumės, velniai, aitvarai, dažnai kartojasi magiški skaičiai. Ir baltų mitologija, ir lietuvių tautosaka – tai du šaltiniai, iš kurių mes galime geriau pažinti savo tautą, jos kultūrą. Bendrų dalykų galime rasti ir tautosakoje, ir mitologijoje. Žodinėje kūryboje išliko nemaža mitų apie šventikalnius, akmenis, paslaptingas giraites, milžinus. Mituose išreikšti fantastiniai elementai siejami su muzika, šokiais, vaidyba, daile, taip pat su gamtos ir aplinkos pažinimu. Daugelis mitų apsupti magijos, tikėjimo ir antgamtinių būtybių veiklos. Dažniausias mokinio piešinys – tai iliustracija skaitytam ir nagrinėtam kūriniui. Iliustracijos sąlygiškos, stilizuoti piešiniai primena primityvią raišką. Sukurti veikėjų personažai atskleidžia charakterį: piktas-geras, stiprus-silpnas, gudrus-kvailas. Taip pat mokiniams yra labai svarbi linksma kalendorinė šventė – Užgavėnės. Jie daro Užgavėnių personažų kaukes (populiariausios raganos ir velniai), linksmai atlieka apeigas, varančias žiemos demonus.

Ką byloja senieji radiniai? Mokiniams pasakojama, kad tai senieji dailės kūriniai, galintys papasakoti apie tai, ko mes niekada nepamatysime. Akmens amžiaus amuletai padeda suprasti, kaip gyveno žmogus, kokius dievus garbino ir kokie daiktai bei meno dirbiniai puošė jo būstą ir jį patį. Įprasmindami senovės žmogaus meninę veiklą, mokiniai iš molio kuria amuletą sau. Šis daiktas, tariamai turintis magiškos galios, saugantis nuo blogio, mokinių kūryboje pavirsta į mažus žmogaus siluetus, pakabučių formas, subtiliai papuoštas įvairiais ženklais.

Kokie senovėje buvo lipdiniai, rodo koklių apdaila. Koklių ornamentika skirstoma pagal taškų, linijų, tinklelių, apskritimų, rombų, augalinių ir gyvulinių motyvų buvimą. Koklių kompozicijoje dažniausiai vyrauja simetrinė kompozicija, todėl mokinių reljefiniai lipdiniai ant keturkampių plokštelių panašūs į Pasaulio medžio įvaizdį, kuriame gausu ornamentikos ir dominuoja mitologinių būtybių siluetai.

Formuodamiesi abstraktaus, grafinio ir dekoratyvaus piešimo įgūdžius, mokiniai kuria savo Pasaulio medį. Remiantis iliustracijomis, aptariama, kad Pasaulio medis jungia tris pasaulius. Paaiškinus Pasaulio medžio struktūrą baltų ir kitų tautų mitologijoje, atskiriami dangaus simboliai. Medžio viršūnė-šakos, Saulė, Mėnulis, žvaigždės, paukščiai. Žemę simbolizuoja kamienas, prie kurio vaizduojami gyvūnai. Požemio pasaulis-šaknys. Prie jų požemio dievybės: gyvatės, žalčiai, šventi šaltiniai. Mokiniams paaiškinama, kad Pasaulio medžio simbolika pasitaiko tautodailės žanruose: keramikos, metalo, medžio dirbinių puošyboje prieverpsčių ornamentuose, išpieštuose skrynių elementuose. Jaunesniojo amžiaus mokiniams sunku sukurti apibendrintą Pasaulio medžio variantą, todėl kuria realistiškiau, konkrečiau perteikdami savo mintis apie įsivaizduojamą dangų, žemę, pragarą. Aiškinantis, kokiais simboliais senovės baltai vaizdavo dangaus šviesulius ir ką jie reiškė jų pasaulėžiūroje, mokiniai sužino, kad šviesuliai buvo vaizduojami geometriniais simboliais, kad juos simbolizavo žirgai, paukščiai, žalčiai ir kita. Dangaus skliautą ir žvaigždynus vaizdavo lyg žiūrėdami iš paukščio skrydžio. Pateikiami pavyzdžiai, kurie savo forma atitinka kosminio pasaulio įvaizdį: kryžių viršūnės, šiaudiniai sodai, margučiai. Siūloma mokiniams patiems sukurti, kaip jie įsivaizduoja kosmosą, visatą, savo Pasaulio medį.

Mituose, liaudies mene atsiranda vaizdinių, jungiančių dangų su žeme, sukuriamos legendos ir pasakojimai apie dievybes, dvasias. Mitologinės būtybės siekia ne tik pakenkti žmogui, bet ir jam padėti. Jų gali būti visur. Senovės lietuviai tuo buvo giliai įsitikinę. Visa juos supanti aplinka turėjo šiek tiek antgamtiškumo. Kiekviename medyje, akmenyje, net žolės stiebelyje jie įžiūrėjo kažką keisto, nesuprantamo, nežemiško. Todėl visai natūralu, kad ir savo išminties bei nesenstančių tiesų rinkinį, tautosaką, jie pridengė mitologijos šydu.

Vyresnėse klasėse Europos senųjų civilizacijų mitologija gretinama su baltų dievybėmis. Visa, kas buvo ant žemės ir virš jos, buvo šventa ir garbinama. Daug išlikusių pasakojimų apie šventus medžius, šventus ežerus, šventus šaltinius, šventus akmenis. Buvo garbinami žemės vaisingumo ir gyvybės tęstinumo simboliai. Mokiniai, remdamiesi pasakojimais apie baltų dievus ir deives, bando juos pavaizduoti, dažniausiai sužmogindami, šalia pavaizduodami jų globojamą sritį, daiktą, aplinką, panaudodami ženklus ir simbolius. Dažniausiai vaizduojami Perkūnas, Austėja, Gabija, Saulė, Žemyna, aitvarai, žalčiai. Piešimo procese mokinių darbuose susimaišo siaubo elementai, dažnai norisi pavaizduoti nemėgstamą personažą. Mokiniams patinka nežmogiškos savybės: sparnai, deformuoti veidai, trys galvos. Giltinė – vienas iš mėgstamiausių motyvų. Ją vaizduoja, kaip griaučius su dalgiu, bjauriu veidu, tamsiomis spalvomis, tuo perteikdami siaubą, mirtį. Mokinių piešiniuose laumės yra populiariausios lietuvių deivės. Jos būna geros ir blogos, gyvena prie vandens, pelkėse, giriose, namuose. Išanalizavus mitinius veikėjus, dievus ir deives, mokiniai kuria sparnuotas Austėjas, turtingą, žemės gėrybėmis pasipuošusią Žemyną, ugnies mergele pavirtusią Gabiją, ratais važinėjančią Saulę, žaibais besisvaidantį Perkūną.

Analizuojant baltų mitologiją mokykloje remiamasi mitologų M. Gimbutienės, N. Vėliaus ir istorikų, archeologų darbais. Studijuojami tautodailės pavyzdžiai artima mokiniams M. K. Čiurlionio piešinių simbolika.

Laumės buvo, laumės yra, laumės bus

„Laumės buvo, laumės yra, laumės bus“ – tvirtino Kupiškio rajono Subačiaus gimnazistai vaidindami poetinėje kompozicijoje, kurią paruošė režisierė Violeta Mičiulienė. Taip prasidėjo tarptautinio mokinių kūrybinio konkurso-parodos „Mitologija mano žvilgsniu“ baigiamasis renginys. Konkursu buvo siekiama skatinti vaikus ir jaunimą domėtis lietuvių etninės raidos savitumu, kultūra, sudaryti sąlygas kūrybiškai perteikti mintis ir požiūrį į savo šalies dievus, mitines būtybes, padavimus, legendas, simbolius.

 

Turtas – mitologija 

Apžvelgdama šią parodą, galvoju, kad mitologija, gal neįprasta tema mokinių kūrybinei raiškai, mažiau dominuoja pamokų temose, bet įpareigoja vaikus domėtis tautos praeitimi, legendomis, mitais, prisiminti, kokia turtinga Lietuva dievų, mitinių būtybių, neatsiliekanti nuo Antikos dievybių gausumo. Konkurso nuostatuose buvo siūloma, susipažįstant su dievybėmis, atkreipti dėmėsį į sąsajas su literatūra, savo šalies kūrybos išskirtinumu ir unikalumu. Panaudoti spalvinę gamą, lyrizmą, mistikos motyvus, gamtos sąsajas su liaudies menu. Pakvietus į konkursą-parodą, gavome daugiau nei 400 mokinių kūrybinių darbų. Atsiųsti darbai buvo eksponuojami parodoje, kurioje buvo gausu įvairiomis technikomis atliktų piešinių, daug keramikos darbų. Dalyvavo neformaliojo švietimo įstaigos, menų mokyklos, gimnazijos, vidurinės ir pagrindinės mokyklos iš Respublikos ir iš 2 užsienio šalių – Latvijos, Slovakijos.

Mokinių darbuose mitologija atsivėrė savo kūrybiškumu, traukė kūrėją ir žiūrovą praeities paslaptimis ir žavesiu. Ji susieta su Lietuvos tautosaka, tradicijomis, papročiais, jos žmonėmis ir gamta. Kartu galėjome pamatyti daug fantazijos, originalios kūrybinės išraiškos. Piešiniuose dominavo dangaus kūnai, segmentinės saulutės, žalčiai. Mokiniai iliustravo mitologinius pasakojimus, atskleidė pagarbą medžiams, paukščiams, vandeniui, ugniai. Kūryba paremta skaitytais kūriniais, pasidomėta pagoniška religija, tuo parodant, kad žmogus priartėja prie gamtos, giliau išgyvena ryšį su ja. Kūryboje dažniausiai minimas velnias ir raganos, todėl šių personažų parodoje buvo gausiausia. Originaliai pavaizduoti dangaus kūnai ir ženklai atsispindėjo spalvinguose karpytuose vitražiniuose darbuose. Vizuali mokinių kūryba buvo perteikta įvairiomis technikomis tapyboje, grafikoje, pasirinktos mišrios technikos, popieriaus plastika, karpiniai. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos mokytojos I. Staknienė ir A. Mikalkevičienė pristatė integruotą lietuvių kalbos ir dailės projektą „Sakmių knyga“, kurį vykdė penktos klasės mokiniai. Vykdant tokius projektus mokiniai suvokia, ko mes turtingi, kuo esame įdomūs.

Parodoje buvo eksponuojama daug keramikos darbų. Šiuose kūriniuose svarbią vietą užėmė mitologinių būtybių, kurios buvo papuoštos baltų mitologiniais simboliais, vaizdavimas. Vieni mokiniai molio lipdiniuose pateikė savo sukurtą fantastinę būtybę, kiti kūrė pasinaudodami mitologiniais šaltiniais. Akį džiugino iš akmens masės sukurtos skulptūriškos formos, spalvingos glazūruotos figūrėlės, įspausti ir išpiešti ženklai.

Gretindami užsienio šalių ir Lietuvos mokinių darbus, matėme daug panašumo. Slovakai, pateikdami parodai lino raižinius, vaizdavo kalendorines šventes. Raižiniai atlikti labai kruopščiai, dominavo ornamentas, linijų ir dėmių darna. Latvijos mokinių tapytuose kūrinėliuose atsispindėjo tautinis kostiumas, bendri ženklai baltų kūryboje ir pasakojimas apie gamtos galybę.

Vertintojo, vadovo, mokinio žvilgsnis

Baigiamąjį renginį sudarė darbų tema „Mitologija mano žvilgsniu“, paroda, jos atidarymas, darbų vertinimas ir veikla kūrybinėse dirbtuvėse, kur savo gebėjimų paieškoti ar turimus išbandyti galėjo Subačiaus gimnazijos mokiniai ir svečiai. Kūrybinėms dirbtuvėms vadovavo būrys tautodailininkų ir dailės mokytojų. Dirbtuvių veikloje taip pat dominavo mitologijos tema. Kūrėjai pasinaudodami mokytojų patarimais piešė simbolius, lipdė senovinius puodus, pynė advento vainikus, juostas, turėjo galimybę palikti ženklus margučiuose ir akmenyje.

Kol dirbo vertinimo komisija, dailės ir lietuvių kalbos mokytojai bendravo su projekto autorėmis, mokinius linksmino Subačiaus gimnazijos meno kolektyvai: gitaristų ansamblis ir etnografinis ansamblis „Kumponiukas“.

Vertinimo komisija turėjo daug darbo atrinkdama temą atitinkančius ir originaliai bei tradicinėmis priemonėmis pateiktus mokinių kūrinius. Svarbus buvo parodos vertintojos Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistės Aukštaitijos regionui Vitalijos Vasiliauskaitės apibendrinamasis žodis. Specialistė pasidžiaugė, kad mokyklose yra organizuojami tokie renginiai, kad šioje parodoje skleidžiasi liaudies kūryba, kad mokiniai interpretuodami originaliai perteikia mitologinius vaizdinius. Svarbiausia, kad mokiniai yra susipažinę su senąja baltų mitologija, akcentuoja jos bruožus. Parodą-konkursą įvertino kaip akivaizdžiai reikšmingą kultūros išraišką.

Išrinkti geriausieji darbai, išdalinti apdovanojimai, tačiau veikla tuo nesibaigė. Paroda dalimis keliauja į kitas mokymo įstaigas, kad kuo daugiau mokinių galėtų į mitologiją pažvelgti ne tik kitų, bet ir savo žvilgsniu, kad paskatintų domėjimąsi mitologija, etnine kultūra, kad paslėptą kodą įmintų savaip.

Parodoje aktyviausiai dalyvavo kūrėjai iš Aukštaitijos regiono: Biržų „Saulės“ gimnazijos, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriaus, Pasvalio „Lėvens“ pagrindinės mokyklos, Pasvalio muzikos mokyklos dailės skyriaus, Panevėžio r. Ramygalos gimnazijos, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos dailės skyriaus, Rokiškio r. Panemunėlio vidurinės mokyklos, Kupiškio menų mokyklos ir kitų ugdymo įstaigų.

Kūrybinės dirbtuvės

Įdomu apžiūrinėti parodos eksponatus, bet dar įdomiau patiems ką nors išbandyti, todėl buvo organizuota dvylika dirbtuvių. Mokiniai rinkosi tai, kas jiems labiausiai patinka. O pasirinkti tikrai buvo iš ko. Tapybos glaistu dirbtuvėms vadovavo Kupiškio menų mokyklos mokytojos Rita Laskauskienė, Rima Kalinkienė. Jos mokė mokinius pažinti senovinius ženklus ir simbolius. Koliažo technika Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos dailės mokytojos Lena Šakarnytė, Lina Riaubienė ženklais perteikė artėjančių šv. Kalėdų nuotaiką. Linksmąjį suvenyrą kūrė jaunesnieji mokiniai, padarydami linksmus minkštus velniukus. Jiems vadovavo Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Audronė Užtupienė. Pynimo iš odos juostelių paslapčių mokė Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos technologijų mokytojas Eimutis Sarsevičius. Keramikos induose palikti senuosius pėdsakus ėmėsi mokyti Panevėžio r. Raguvėlės pagrindinės mokyklos keramikų būrelio vadovas Audrius Gokas. Apie margučių marginimą ir užkoduotus ženklus mokiniai aiškinosi su Kupiškio etnografinio muziejaus specialiste Kristina Varnauskaite. Pynimas iš vytelių teko tautodailininkei Irenai Vapšienei. Akmenkalystės amatu sužavėtiems vaikinams gebėjimus demonstravo tautodailininkas Vytautas Jasinskas. Ženklus medžio drožyboje padėjo atpažinti Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojas, tautodailininkas Jonas Šmigelskis. Advento vainikus norintieji pynė su Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos mokytoja dailininke Jūrate Pranciliauskiene. Juostų pynimo mokė Subačiaus gimnazijos muzikos mokytoja Vilma Aleknienė, o pinikų – Subačiaus gimnazijos technologijų mokytoja Rita Brazauskienė. Gražu buvo stebėti betriūsiančius mokinius, besistengiančius perimti vienokią ar kitokią paslaptį. Ne visi suspėjo baigti savo kūrinius, bet juk labai svarbu ir darbo mokymasis, ir pažintis su nauja raiška, tradicijomis ir mūsų šalies paveldu.

Projektas „Mitologija mano žvilgsniu“ padėjo mokiniams susipažinti su baltų dievų panteonu, apibūdinti jų veiklą, išvaizdą. Gausi informacija leis mokiniams laisvai kurti, interpretuoti, suprasti, koks glaudus yra lietuvių motologijos ir liaudies kultūros ryšys.

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau