Mūsų įžymybės

ŽURNALAS: NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI
TEMA: Lietuvos dabartis
AUTORIUS: Tomas Daugirdas
DATA: 2012-09

Mūsų įžymybės

Tomas Daugirdas

Kaip įvyko, kad šiuolaikinės įžymybės, ypač šiuolaikinės įžymybės Lietuvoje, visai nėra asmenybės ar šiaip įdomūs žmonės, nors pritraukia gausybės žmonių dėmesį ir tarsi domina? Gausiai žiūrimi šokių projektai, padaugėjusių stiliaus tipo laidų skaičiai, dideli gyvenimo stiliaus, būdo žurnalų tiražai atskleidžia, kad mums reikia žmonių, kurių jausmus, išgyvenimus, sėk­mes ir nesėkmes stebėtume bei juos aptarinėtume. Rinkimams besirengianti viena didžiausių Lietuvos partijų neatsitiktinai reklaminiam leidiniui apie savo lyderius pasirinko būtent gyvenimo stiliaus žurnalo formatą. Jame atrandame garsius politikus nestandartinėse ir neįprastose situacijose. Jie kaip visuomenės lyderiai yra įsprausti į visiems įprastą stiliaus įžymybių formatą. Nors žurnalas neabejotinai yra sėkmingas pokštas, tačiau jis atskleidžia, kad negalime tikėtis, jog vien nuopelnais ar profesiniais pasiekimais žmogus gali įsibrauti į įžymybių pasaulį. Jis turi atitikti tam tikrą standartą, prie kurio visuomenė yra pripratusi ir kurį atpažįsta. Tai reiškia, kad būti profesionalu, lyderiu, kelti sau aukštus tikslus yra nepatrauklu. Publika jau pripratusi prie greitai vartojamų ir lengvai „virškinamų“ įžymybių, o pilietinė visuomenė yra praradusi troškimą turėti lyderių.

Kaip mus moko istorija, įžymybėmis būdavo tampama atlikus didelį žygį, pasižymėjus išskirtiniais talentais ar drąsa. Įžymybės, apie kurias skaitome istoriniuose aprašymuose ar romanuose, yra būtent tokie žmonės, ar bent jau taip apie juos galvojame. Nemažai jų pašventė savo gyvenimus tam tik­rai misijai, atrado naujus pasaulius, ar padėjo galvą už savo įsitikinimus. Šiuolaikinės įžymybės randasi tarsi iš nieko, ir greit išnyksta tarsi į niekur. Jos ieško atsakų visai kitokiems iššūkiams: būti ir likti matomiems komunikaciniame paviršiuje. Tai gali nesunkiai pavykti ir vidutinės asmenybės turėtojui.

Pastaraisiais metais komunikacinė erdvė išsiplėtė ir modifikavosi į įvairiausius pavidalus, tad ir norintiems būti įžymybėmis atsiranda daug galimybių patekti į šią erdvę ir joje išsilaikyti. Žmogaus žinomumas, jo patekimas į metraštininkų ar kitų įvykių fiksuotojų akiratį ankstesnėse epochose priklausė nuo turtų, titulų ar žygių. Šiandien įvykius galime fiksuoti ir apie juos papasakoti kiekvienas iš mūsų. Komunikacinės erdvės padeda įžymybes sukurti iš nieko ar beveik nieko. Jos leidžia kiekvienam iš mūsų save kurti kaip įžymybes.

Todėl nieko nuostabaus, kad įžymybių, tai yra dažniausiai viešai minimų ir pasirodančių personų, olimpą beveik visiškai užvaldė vienadienės personalijos. Įžymybėms nekeliami jokie reikalavimai būti asmeniniais pavyzdžiais jokioje gyvenimo srityje, jos neturi būti niekuo išsiskiriančios. Lietuvoje įžymybių mašina veikia ne blogiau nei kitose šalyse. Vien kartkartėmis užmetus į Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje esančias „Gyvenimo būdo“, „Įžymybių“ ar kitas rubrikas, galime aptikti įžymybių paveikslo ataudų. Štai po niekuo neišsiskiriančios merginos nuotrauka aptinkame komentarą: „vakarėlyje apsilankė įsimintino grožio blondinė“, antraštė skelbia: „Elito damos vakarojo itin bohemiškoje aplinkoje“. Įžymybių pasaulyje veikia tokių profesijų ir veiklų įžymybės: verslininkės, meno galerijų savininkės, modeliai, dizainerės, menininkės, TV ar radijo laidų vedėjos, „pavyzdingos mamos“, aktorės.

Tai yra pasaulis, kuriame nuolat vyksta „prašmatnūs vakarėliai“, į kuriuos susirenka „šėlstančios moterys ir vyrai“. „Lietuvos įžymybės“, kaip yra įvardijama, patenka į konfliktus, apie kurių smulkmenas tuoj pat sužino visi ir kiekvienas, jei verkia, gailisi, apgailestauja, kad sumušė savo žmoną, pažada amžiną meilę ir ištikimybę, susitinka draugus ar drauges, išsiskiria, detaliai pasakoja apie savo išgyvenimus ir pasirinkimus, pomėgius ir pan.

Viešosiomis įžymybėmis netampama dėl darbo ar profesijos pasiekimų, net jei profesijos neretai paminimos kaip jų atributai. Jos apskritai nesiejamos su jokiais asmeniniais pasiekimais, nes joms nereikia nieko ir niekam įrodyti. Viešų įžymybių gyvenimas traukia ne tuo, kad jos būtų kuo nors įdomios ir patrauklios, kad jos kažką veiktų pasaulyje, o tuo, jog jos tarsi nesusijusios su pasauliu, su kasdien iškylančiomis problemomis ir pastangomis pasiekti norimų tikslų. Jos yra nerūpestingos, profesiškai indi­ferentiškos, gerai nusiteikusios ir geranoriškos. Jų gyvenimas yra tarsi kont­rastas mūsų pasauliui, ku­riame esame pavargę nuo darbų, kur susiduriame su agresija, kartkartėm esam nepatenkinti ir nekantrūs. Įžymybės elgiasi ir gyvena taip, tarsi šios problemos neegzistuotų, būtų antrinės ir nesvarbios, jos susitelkia ties rankinės naujumu ar batų spalva.

Negalima nepripažinti, kad ir Lietuvoje sukelia susidomėjimą olimpinius medalius ar kitus apdovanojimus iškovoję sportininkai, verslininkai ar menininkai. Vien jų pasiekimų nepakanka, kad jie ilgiau išliktų dėmesio centre. Visi stebėjome, kai tereikėjo plaukikei Rūtai iškovoti medalį, ir į ją atsikreipė įžymybių gaminimo akys. Sužinojome apie ją ir jos gyvenimą viską, net ir tai, ko nenorėtume žinoti, ir tai, ko gal nežinome apie savo artimiausius draugus. Kitų olimpiečių gyvenimai taip pat neliko paslaptis, o patys sporto pasiekimai tapo pretekstu į viešąjį matymą ir aptarimą įtraukti jų gyvenimus, buities detales ir visa tai, kas ir būdinga įžymybei. Kaip esame girdėję, jie net buvo kalbinti dalyvauti šokių ir, neabejotina, kituose projektuose.

Populiariais ir patraukliais nėra tapę nei eiliniai žmonės, tokie kaip mes, kurie kasdien eina į darbą ir gyvena visai normalų gyvenimą, nei profesiniai herojai, o stilingieji, kurių gyvenimo būdas daugeliui mūsų ne pagal kišenę, o pasilinksminimų mastas – ne pagal sveikatą. Stebėdami jų atskleidžiamą gyvenimo būdą svajojame ne apie didžius žygius ir žygdarbius, savęs išbandymą ir trukdžių įveiką, o apie gražų, nerūpestingą ir beprasmišką rojų, kuriame žygdarbiais ir išskirtinumu paverčiami saikingai ekscent­riški poelgiai ir norai.

Woody Allenas naujajame filme Į Romą su meile iki absurdo priveda šias šiuolaikinio pasaulio realijas ir įžymybių gaminimo mašinas. Tačiau jo filme įžymybės „pagaminamos“ iš visai eilinių žmonių, nei labai stilingų, gražių ar brangiai besirengiančių. Antai eilinis klerkas ryte išeina į gat­vę ir suvokia, kad yra įžymybė, nes jį apsupa minia žurnalistų, kurie ima klausinėti pačių elementariausių dalykų apie jo gyvenimą, galiausiai jis yra nutempiamas į televizijos studiją, kur pasidalija patirtimi apie tai, ką valgė pusryčiams, sulaukdamas ypatingo įvertinimo ir pagyrų. Kiekviename žingsnyje persekiojamas žurnalistų ir jo išskirtinumu įtikėjusių bendrapiliečių, apipiltas išskirtinėmis privilegijomis, jis taip ir lieka kiek pasimetęs, nes nesugeba suprasti, iš kur ant jo pečių nukrito ta nelaimė būti įžymybe. Galiausiai įžymybių produkuotojai taip pat netikėtai jį palieka, pasigavę kitą auką. Kitą įžymybę filme sukuria prodiuseris iš laidotuvių namų savininko, mėgstančio dainuoti duše. Vienam ir kitam įžymybės vaidmuo patinka ir traukia, tačiau nė vienas jų netampa tikru vakarėlių liūtu ir išlaiko neadekvatumo jausmą.

Šiuolaikinės komunikacinės priemonės pateikia dar platesnes galimybes save eksponuoti ir perkelti į erdves, kuriose gali tapti įžymybe nepriklausomai nuo asmeninių siekių, atliktų darbų ir pripažinimo, negu žurnalai ar laidos. Socialinių tinklų išplitimas suteikia visiškai iki tol nežinotas galimybes tapti elitu ar įžymybe. Nebūtina lankytis vakarėliuose ir sulaukti žurnalistų dėmesio. Pakanka įsiregist­ruoti į socialinį tinklą, prisikviesti draugų, ir ten sužibėti pirmo ryškumo žvaigžde nuolat aktyviai veikiant: komentuojant, įkeliant nuotraukas ir vaizdus, reaguojant į kitų pareiškimus, reiškiant nuomones ir požiūrius. Neužilgo iš mažai kam žinomo žmogaus galima tapti įžymybe.

Konkrečios profesijos, jų atstovų pasiekimai suteikia ne vieną galimybę svajoti ir lygiuotis. Ypač atlikti gyvenimo žygiai, atradimai ir išradimai (kad ir vaistai nuo vėžio, kosmoso tyrimai), kurie naudingi ir svarbūs ne kam vienam, o kitiems žmonėms ir visuomenei, atlikti iš meilės ar pareigos. Reikšmingų rezultatų profesinėje veik­loje pasiekę asmenys gali būti įvertinti kaip kontr-­įžymybės ar kontr-­lyderiai, nes jų veikla ir pasiekimai atskleidžia gyvenimo sudėtingumą ir sunkumą, o kaip asmenybės jie gali būti ne visada malonūs ir gerai nusiteikę, neretai konfliktiški. Tad jiems sunku būtų ne vien patekti, bet ir išsilaikyti dėmesio centre.

Dalis kultūrininkų kaip grėsmingą yra įvardiję situaciją, kai niveliuojasi elitai, o į viešo matomumo ir gerbimo sceną įžengia vidutinybės. Tačiau ar šiandien galime kalbėti apie „tikrąsias“ įžymybes, ir kaip galėtume jas identifikuoti? Neabejotina, kad ir kitose epochose nugirstos ar papasakotos dvarų intrigos sukeldavo didesnį platesnės publikos susidomėjimą nei kolumbų žygiai. Visais laikais, neabejotina, veikia panašūs žmonių pomėgių ir troškimų raiškos dėsningumai, nors šiais laikais į tai įtraukiama nemaža dalis visuomenės, o ne sauja diduomenės. Vienadienių įžymybių ar garsenybių kūrimui nereikia jokios pastangos, tai vyksta savaime, vedant natūraliausių žmogiškų troškimų. Šį procesą generuoja įvairūs pagalbininkai, kurie gali būti skirtingai vadinami ir skirtingai veiktų, nelygu epocha. Nenatūralus ir pastangų reikalaujantis dalykas yra išskirti asmenybes, lyderius ir jiems suteikti išskirtinumą. Per jų asmenybes reiškiasi vertybės, kurios ir gali būti kelrodžiu visai visuomenei, kad ši natūraliai nenugrimztų į tuštybės, vidutinybės ir nerūpestingumo gilumas bei neišsižadėtų to, kas reikalauja pastangų ir pasišventimo.

Vykstant rinkimų kampanijai ar inicijuojant kitas akcijas, aiškiai matome, kad didžioji dalis kandidatų, kurie neilgai trukus planuoja tapti lyderiais, labai aktyviai gyvena internetiniuose socia­liniuose tinkluose, nė dienos neleisdami pamiršti apie savo egzistavimą. Tačiau daugeliu atvejų tie priminimai yra panašios vertės kaip ir žinios apie valgytus pusryčius ar naują šukuoseną. Tačiau juo didesnė atsakomybė tų, kurie suvokia įžymybių pasaulio lėkštumą ir kitokių gyvenimo būdų propagavimą. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės suteikia didesnes galimybes nei anksčiau išplisti ydoms ir pernelyg žmogiškiems polinkiams. Tačiau drauge jos yra puiki galimybė skleisti kitą žinią, apie tuos, kuriuos ateityje įvertintume kaip kolumbus ar kopernikus.