LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGA
Pirmoji Lietuvos kino organizacija, pavadinimu Lietuvos kinematografijos mėgėjų sąjunga, buvo įkurta 1931 m. gegužės 2 d. Kaune. Vienas iš jos steigėjų ir pirmasis pirmininkas – kino operatorius Stepas Uzdonas.
Nuo 1958 m. Sąjunga veikė kaip TSRS Kinematografininkų sąjungos padalinys. Iki 1963 m. jai vadovavo Organizacinis biuras (pirmininkas – Juozas Baltušis), nuo 1963 m. – Valdyba. Pirmieji sekretoriai: Jonas Gricius (1963–1968), Raimondas Vabalas (1968–1974). Valdybos pirmininkai: Jonas Gricius (1981–1988), Skirmantas Valiulis (1988–1991).
1990 m. gegužės 29 d. Visuotinis sąjungos narių susirinkimas paskelbė, kad įkuriama visuomeninė organizacija – savarankiška ir nepriklausoma Lietuvos kinematografininkų sąjunga, vienijanti visų sričių kino darbuotojus profesionalus. 1992 m. liepos 2 d. ji įregistruota kaip profesinė-kūrybinė sąjunga. 2005 m. gegužės 20 d. Sąjungai buvo suteiktas asociacijos – Meno kūrėjų organizacijos – juridinis statusas, o jos nariams – Meno kūrėjo statusas.
Sąjungoje veikia 10 gildijų, kurioms vadovauja gildijų susirinkimuose išrinkti patikėtiniai. Aukščiausia valdymo institucija – Visuotinis narių susirinkimas. Tarp susirinkimų Sąjungos veiklai vadovauja Patikėtinių taryba ir Pirmininkas.
Sąjungos tikslai:
Kūrybinės programos
Remti kino kūrėjų – Sąjungos narių – dalyvavimą tarptautiniuose kino festivaliuose, organizuoti premjeras, autorinius vakarus ir peržiūras, inicijuoti, skatinti ir remti spaudos leidinių apie kino meną parengimą ir leidybą, vykdyti edukacines kino švietimo programas.
Sąjungos narių teisės
Ginti autorines, gretutines bei socialines Sąjungos narių teises, atstovauti jų interesams įvairiose valstybinėse institucijose.
Kino politika
Rūpintis kino politikos formavimu ir integravimu į bendrą Lietuvos kultūros politikos kontekstą, aktualių kino visuomenės problemų viešinimu, Lietuvos įstatymų, susijusių su kinu, inicijavimu.
Kino sklaida
Skelbti ir platinti informaciją apie Lietuvos kino kūrėjus bei jų filmus elektroniniu paštu bei interneto svetainėje www.kinosajunga.lt, užmegzti ir palaikyti kontaktus tarp kino kūrėjų ir tarptautinių festivalių organizatorių, Lietuvos ir užsienio kino vertintojų, platintojų bei žiūrovų.
Narystė
Lietuvos kinematografininkų sąjunga yra Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos, Kinematografininkų sąjungų konfederacijos, Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.
PARTNERIAI
Lietuvos kinematografininkų sąjunga (LKS) partneriškai bendrauja su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Vilniaus universitetu (VU), Vilniaus dailės akademija (VDA), Nacionaline dailės galerija, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Lietuvos radiju ir televizija (LRT) ir visomis Meno kūrėjų asociacijos organizacijomis. LKS tematiškai giminingos organizacijos yra Lietuvos kultūros ministerija bei neseniai įsikūręs Lietuvos kino centras. Taip pat Lietuvos kinematografininkų sąjunga palaiko bendradarbiavimo ryšius su užsienio šalių ambasadomis, įvairių miestų bei rajonų bibliotekomis, kultūros centrais, mokyklomis, kuriuose rengia įvairius kūrybinius susitikimus, lietuviškų filmų pristatymus.
INFRASTRUKTŪRA LKS rezidencijų neturi.
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
Manau, kad LKS bendradarbiavimas su tolimesnių užsienio ir kaimyninių šalių kolegomis nėra labai intensyvus, tačiau vis dėlto pastoviai, nenutrūkstančiai vykstantis. Kiekvienais metais LKS vienaip ar kitaip prisideda (remia, organizuoja ir kt.) prie kurios nors užsienio šalies (Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Kazachstano, Ispanijos, Portugalijos, Danijos, Baltarusijos, Airijos) filmų programos pristatymo Lietuvoje: kino teatruose ir LKS būstinėje esančioje kino salėje, bei atskirų seansų, kūrybos vakarų organizavimo taip pat LKS salėje.
LKS, bendradarbiausdamas su Latvijos bei Estijos ambasadomis, rengia Baltijos šalių kino festivalį „Baltijos banga“, kuris jau penkti metai iš eilės vyksta Nidoje, rugpjūčio mėnesį. Šis festivalis – reta galimybė pamatyti kaimyninių Baltijos šalių naujausius filmus, pabendrauti su kolegomis, aptarti susikaupusias aktualias problemas: nacionalinio kino finansavimo, edukacijos, sklaidos ir kt. Įkurta rezidencija leistų kino žmonėms nuosekliau ir išsamiau pasidomėti kitų šalių kinematografijos patirrtimi, specifika, problematika.
Interneto svetainė: www.kinosajunga.lt
Pirmininkas: Arūnas Matelis