ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija Šiauliuose
AUTORIUS: Ričardas Dailidė
DATA: 2013-12
Dar tarpukariu, 1932 m., Šiauliuose kultūros darbuotojų iniciatyva tautinei savimonei ugdyti sukurta „Putpelės“ draugija. Jau po metų ji sukvietė fotografus iš visos Lietuvos į pirmąją su užmoju surengtą fotografijos parodą. Autorių pateikti kūriniai vos sutilpo Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Šios parodos dalyviai – šiandien plačiai žinomos Lietuvos fotografijos istorinės asmenybės: P. Ločeris, J. Dvariškis, J. Kinčinas, K. Laucius, J. Daubaras, S. Kolupaila, K. Vitkauskas ir daugelis kitų. Klemenso Vitkausko pavardę miniu neatsitiktinai. Kai „Eltos“ fotokorespondentas Antanas Dilys 1966 m. prie Šiaulių Kultūros namų įkūrė fotoklubą, jo užsiėmimus kartu su šurmuliuojančiu jaunimu ėmė lankyti pagyvenęs vyriškis. Tik vėliau sužinojome, kad tai buvo legendinės „Putpelės“ organizuotos fotografijos parodos autorius Klemensas Vitkauskas. Dalyvaudamas pirmose fotoklubo parodose ir spausdamas jaunuoliams ranką, jis simbolizavo nenutrūkstamą tradicijų tęstinumą. Atmintis būtų daug ko neišsaugojusi, laimei fotoklubo parodų ir veiklos istoriją primena bukletai, katalogai, programėlės. Apie pirmąją parodą pasakoja keli kuklūs lapeliai su autorių pavardėmis ir darbų pavadinimais (16 autorių, 130 fotografijos).
Daugeliui besilankančiųjų fotoklube įsiminė Romualdas Gedminas. Kauno politechnikos institute studijavęs statybų inžineriją, prieš tai mokęsis Šiaulių Janonio vidurinę mokyklą, kur didelę įtaką padarė garsus dailininkas Gerardas Bagdonavičius, pamokose daug dėmesio skyręs fotografijai. Jei ne tos pamokos, Romualdas, studijuodamas Kaune, vargu ar būtų pradėjęs lankyti Povilo Karpavičiaus „universitetus“. R. Gedminas savo kūrybos parodą surengė dar iki Šiaulių fotoklubo įsikūrimo. O studijų metais dalyvavo tarptautiniuose vernisažuose Varšuvoje, Prahoje, Paryžiuje, Berlyne, pelnė apdovanojimų. Lenkų žurnalas „Fotografija“, kurio puslapiuose buvo pristatomi pasaulinių klasikų Avedono, Steicheno, Henri-Cartier Bressono, Stieglitzo, Gende-Rote darbai, 1959 m. Nr. 10 išspausdino R. Gedmino fotografiją „Dviese“! Tuomet daugelis Lietuvos fotografų apie tai galėjo tik pasvajoti. R. Gedminas, P. Karpavičiaus mokinys ir pasekėjas, išmanė visas įmanomas izohelijos, pseudosoliarizacijos, kitas fotografijų apdorojimo technikas. Klube jis buvo nepakeičiamas: skatino, konsultavo kitus. Neveltui jis buvo išrinktas klubo meno tarybos pirmininku.
Po metų, 1967 m., surengtos antrosios klubo parodos kataloge be pirmojoje dalyvavusių gydytojo K. Juškevičiaus, fotografų A. Dilio, V. Radavičiaus, architektų šeimyninio dueto Apolonijos ir Vytauto Nistelių, inžinieriaus-konstruktoriaus pasaulio aviamodelių sporto čempiono P. Motiekaičio, mokytojo A. Musneckio (iki šiol vieno aktyviausių, Šiauliuose surengusio daugiausiai parodų) randame ir R. Pociaus, A. Daukšio, V. Černiausko, V. Oginto pavardes. Išspausdintos ir 8 fotografijos. Šiauliečių fotoklubo parodas matė ne tik miesto gyventojai, jos keliavo ir į kitus Lietuvos miestus. Buvo rengiami kūrybos vakarai, disputai, parodų aptarimai, kuriuose dalyvavo latvis Gunārs Binde, estas Kalju Suuras, mūsiškiai Marius Baranauskas, Povilas Karpavičius.
1968-69 m. ypač aktyvūs klubo veikloje. Antano Dilio, idėjų generatoriaus, galvoje, subrandintas ir įgyvendintas ne vienas projektas. Pagausėjo narių ratas – prisijungė A. Kantauskas, A. Narbutas, A. Marcišauskas, A. Bačianska. Surengta trečioji klubo paroda, kurios kataloge jau 14 fotografijų. Suorganizuota įsimintina šiauliečių paroda Panevėžyje, kurią lydėjo puiki Liongino Skrebės recenzija „Panevėžio tiesoje“. Didelio dėmesio visuomenėje sulaukė „Fotosavaitės“ renginiai: susitikimai, pokalbiai, seminarai meninės kūrybos, fototechnikos klausimais; svečiavosi ir patarimus dalijo R. Rakauskas ir V. Jasinevičius. 1968 m. į Šiaulius atkeliavo rygiečių organizuota pirmoji Pabaltijo meninės fotografijos paroda „Gintaro kraštas“. Atidarymo metu kuluaruose gimusi idėja antrąją pabaltijiečių parodą surengti Šiauliuose realizuota 1971 m. Joje dalyvavo gausus būrys šiauliečių autorių, o A. Dilys pelnė bronzos medalį, Vaclovas Adomavičius – parodos diplomą. Sėkmė paskatino A. Dilį organizuoti visos Lietuvos fotoklubų parodą. Septynių fotoklubų 125 fotografijų ekspozicija „Aušros“ muziejaus salėse paliko neišdildomą įspūdį.
A. Dilys neapsiribojo fotoklubo veiklos rūpesčiais. Jis buvo ir kuriamos Lietuvos fotomenininkų draugijos organizacinio komiteto narys, o jai 1969 m. pradėjus veikti – šios kūrybinės organizacijos valdybos narys. Sukurta Fotomenininkų draugija nenustelbė fotoklubų veiklos. Jie ir toliau egzistavo ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, dažnai buvo ruošiami bendri renginiai, parodos, kur greta kabėjo ir draugijos narių, ir fotomėgėjų darbai.
1970 m. Šiaulių laikraštyje pasirodė A. Dilio publikacija apie Šiauliuose kuriamą Fotografijos muziejų. Toli nueita nuo A. Dilio fotoklubo įsteigimo iki fotografijos festivalio Šiauliuose, grandiozinių „Amžininko portreto“, „Kolegų“ parodų, mokslinių konferencijų… Prieš 40 metų Šiauliuose įkurtas Fotografijos muziejus po baigiamos rekonstrukcijos bus vienas moderniausių šios srities muziejų Europoje. O fotoklubų veikla neužgeso. Ir šiandien jaunimas kūrybingai darbuojasi, reprezentuoja Šiaulius įvairiose parodose.
ŽURNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija Šiauliuose
AUTORIUS: Ričardas Dailidė
DATA: 2013-12
Dar tarpukariu, 1932 m., Šiauliuose kultūros darbuotojų iniciatyva tautinei savimonei ugdyti sukurta „Putpelės“ draugija. Jau po metų ji sukvietė fotografus iš visos Lietuvos į pirmąją su užmoju surengtą fotografijos parodą. Autorių pateikti kūriniai vos sutilpo Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Šios parodos dalyviai – šiandien plačiai žinomos Lietuvos fotografijos istorinės asmenybės: P. Ločeris, J. Dvariškis, J. Kinčinas, K. Laucius, J. Daubaras, S. Kolupaila, K. Vitkauskas ir daugelis kitų. Klemenso Vitkausko pavardę miniu neatsitiktinai. Kai „Eltos“ fotokorespondentas Antanas Dilys 1966 m. prie Šiaulių Kultūros namų įkūrė fotoklubą, jo užsiėmimus kartu su šurmuliuojančiu jaunimu ėmė lankyti pagyvenęs vyriškis. Tik vėliau sužinojome, kad tai buvo legendinės „Putpelės“ organizuotos fotografijos parodos autorius Klemensas Vitkauskas. Dalyvaudamas pirmose fotoklubo parodose ir spausdamas jaunuoliams ranką, jis simbolizavo nenutrūkstamą tradicijų tęstinumą. Atmintis būtų daug ko neišsaugojusi, laimei fotoklubo parodų ir veiklos istoriją primena bukletai, katalogai, programėlės. Apie pirmąją parodą pasakoja keli kuklūs lapeliai su autorių pavardėmis ir darbų pavadinimais (16 autorių, 130 fotografijos).
Daugeliui besilankančiųjų fotoklube įsiminė Romualdas Gedminas. Kauno politechnikos institute studijavęs statybų inžineriją, prieš tai mokęsis Šiaulių Janonio vidurinę mokyklą, kur didelę įtaką padarė garsus dailininkas Gerardas Bagdonavičius, pamokose daug dėmesio skyręs fotografijai. Jei ne tos pamokos, Romualdas, studijuodamas Kaune, vargu ar būtų pradėjęs lankyti Povilo Karpavičiaus „universitetus“. R. Gedminas savo kūrybos parodą surengė dar iki Šiaulių fotoklubo įsikūrimo. O studijų metais dalyvavo tarptautiniuose vernisažuose Varšuvoje, Prahoje, Paryžiuje, Berlyne, pelnė apdovanojimų. Lenkų žurnalas „Fotografija“, kurio puslapiuose buvo pristatomi pasaulinių klasikų Avedono, Steicheno, Henri-Cartier Bressono, Stieglitzo, Gende-Rote darbai, 1959 m. Nr. 10 išspausdino R. Gedmino fotografiją „Dviese“! Tuomet daugelis Lietuvos fotografų apie tai galėjo tik pasvajoti. R. Gedminas, P. Karpavičiaus mokinys ir pasekėjas, išmanė visas įmanomas izohelijos, pseudosoliarizacijos, kitas fotografijų apdorojimo technikas. Klube jis buvo nepakeičiamas: skatino, konsultavo kitus. Neveltui jis buvo išrinktas klubo meno tarybos pirmininku.
Po metų, 1967 m., surengtos antrosios klubo parodos kataloge be pirmojoje dalyvavusių gydytojo K. Juškevičiaus, fotografų A. Dilio, V. Radavičiaus, architektų šeimyninio dueto Apolonijos ir Vytauto Nistelių, inžinieriaus-konstruktoriaus pasaulio aviamodelių sporto čempiono P. Motiekaičio, mokytojo A. Musneckio (iki šiol vieno aktyviausių, Šiauliuose surengusio daugiausiai parodų) randame ir R. Pociaus, A. Daukšio, V. Černiausko, V. Oginto pavardes. Išspausdintos ir 8 fotografijos. Šiauliečių fotoklubo parodas matė ne tik miesto gyventojai, jos keliavo ir į kitus Lietuvos miestus. Buvo rengiami kūrybos vakarai, disputai, parodų aptarimai, kuriuose dalyvavo latvis Gunārs Binde, estas Kalju Suuras, mūsiškiai Marius Baranauskas, Povilas Karpavičius.
1968-69 m. ypač aktyvūs klubo veikloje. Antano Dilio, idėjų generatoriaus, galvoje, subrandintas ir įgyvendintas ne vienas projektas. Pagausėjo narių ratas – prisijungė A. Kantauskas, A. Narbutas, A. Marcišauskas, A. Bačianska. Surengta trečioji klubo paroda, kurios kataloge jau 14 fotografijų. Suorganizuota įsimintina šiauliečių paroda Panevėžyje, kurią lydėjo puiki Liongino Skrebės recenzija „Panevėžio tiesoje“. Didelio dėmesio visuomenėje sulaukė „Fotosavaitės“ renginiai: susitikimai, pokalbiai, seminarai meninės kūrybos, fototechnikos klausimais; svečiavosi ir patarimus dalijo R. Rakauskas ir V. Jasinevičius. 1968 m. į Šiaulius atkeliavo rygiečių organizuota pirmoji Pabaltijo meninės fotografijos paroda „Gintaro kraštas“. Atidarymo metu kuluaruose gimusi idėja antrąją pabaltijiečių parodą surengti Šiauliuose realizuota 1971 m. Joje dalyvavo gausus būrys šiauliečių autorių, o A. Dilys pelnė bronzos medalį, Vaclovas Adomavičius – parodos diplomą. Sėkmė paskatino A. Dilį organizuoti visos Lietuvos fotoklubų parodą. Septynių fotoklubų 125 fotografijų ekspozicija „Aušros“ muziejaus salėse paliko neišdildomą įspūdį.
A. Dilys neapsiribojo fotoklubo veiklos rūpesčiais. Jis buvo ir kuriamos Lietuvos fotomenininkų draugijos organizacinio komiteto narys, o jai 1969 m. pradėjus veikti – šios kūrybinės organizacijos valdybos narys. Sukurta Fotomenininkų draugija nenustelbė fotoklubų veiklos. Jie ir toliau egzistavo ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, dažnai buvo ruošiami bendri renginiai, parodos, kur greta kabėjo ir draugijos narių, ir fotomėgėjų darbai.
1970 m. Šiaulių laikraštyje pasirodė A. Dilio publikacija apie Šiauliuose kuriamą Fotografijos muziejų. Toli nueita nuo A. Dilio fotoklubo įsteigimo iki fotografijos festivalio Šiauliuose, grandiozinių „Amžininko portreto“, „Kolegų“ parodų, mokslinių konferencijų… Prieš 40 metų Šiauliuose įkurtas Fotografijos muziejus po baigiamos rekonstrukcijos bus vienas moderniausių šios srities muziejų Europoje. O fotoklubų veikla neužgeso. Ir šiandien jaunimas kūrybingai darbuojasi, reprezentuoja Šiaulius įvairiose parodose.
