Nuolat norisi patikrini save

ŽURNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Jubiliejus
AUTORIUS: Vaida Urbietytė-Urmonienė
DATA: 2014-02

Lauryno Vakario Lopo kūrybinės veiklos 45-mečio renginiai

Gruodžio 6 dieną nuaidėjo Lauryno Vakario Lopo kūrybinės veiklos 45-mečiui paminėti skirto paskutinio renginio garsai. Trijuose koncertuose girdėjome maestro mėgstamų autorių opusų, jo paties kompozicijų, galėjome pasidžiaugti naujausio kūrinio „Te Deum“ premjera. Renginius būtų galima pavadinti dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo kūrybinę veiklą apibendrinančiais darbais.

Laurynas Vakaris Lopas neketino savo gyvenimo susieti su muzika – planavo studijuoti architektūrą, vėliau norėjo mokytis kvantinės fizikos, bet likimas susklostė kitaip ir, laimei, jis pasirinko muziko kelią. Kompozitorius kuria įvairių žanrų muziką: simfoninę, kamerinę instrumentinę, vokalinę, rašo teatrui, vaikams. Kūryboje naudoja lietuvių liaudies muzikos lobius, jie įkvepia naujas idėjas.

Jaunystėje, kompozitorius buvo susidomėjęs estradine muzika, vėliau susižavėjo serijine muzika. Pats prisipažino, kad mėgdavo naktį įlįsti į Kompozicijos katedros spintą ir pavartyti Schönbergo vadovėlį, nes tai buvo uždraustas vaisius. Didelę L. V. Lopo kūrinių įvairovę lemia užsakymai parašyti muziką įvairių sudėčių ansambliams.

Kaip pedagogas L. V. Lopas yra išugdęs ne vieną dešimtį atlikėjų. Prieš penkerius metus jis surengė dvi vasaros stovyklas, simfoninio orkestro vasaros akademijas. Su stovyklų dalyviais glaudžius ryšius ir dabar palaikantis L. V. Lopas džiaugiasi, kad mokiniai ateina patarimo ar pagalbos.

Pirmasis kompozitoriaus kūrybinės veiklos sukakčiai skirtas koncertas įvyko spalio mėnesį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jame grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas Egidijaus Ališausko. Šiame orkestre yra ir ne vienas L. V. Lopo auklėtinis (turbūt nėra kolektyvo, kuriame jų nebūtų). Su orkestru maestro sieja seni ir glaudūs ryšiai. Koncerte skambėjo Giuseppe Verdi, Vincenzo Bellini, Phillipo Sparkeʼo, Edwardo Gregsono, Karelo Husos ir Eduardo Balso kūriniai. Pirmoje koncerto dalyje klausytojai išgirdo G. Verdi operos „Likimo galia“ uvertiūrą. Maestro prisipažino, kad šis kūrinys buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes rengiantis jį atlikti likimas nuolatos iškrečia pokštų. Prieš penkiolika metų namie buvo palikęs batutą, o šį kartą pamiršo akinius…

Publiką sužavėjo retai atliekamas V. Bellini koncertas obojui ir orkestrui, solisto Roberto Beinario meistriškumas. Britų kompozitoriaus ir muzikanto Phillipo Sparkeʼo kūrinys „Sferų muzika“ efektingai užbaigė koncerto pirmąją dalį. Paslapties, mistikos kupina muzika buvo atlikta profesionaliai.

Antrojoje koncerto dalyje skambėjo dar trys kompozicijos. E. Gregsono „Festivo“ – labai veržlus ir linksmas kūrinys, jį, kaip sakė pats maestro L. V. Lopas, buvo labai įdomu atlikti. Čekų kompozitoriaus K. Husos kūrinys „Musc for Prague“ sukurtas Prahos įvykiams atminti. Kompoziciją sudaro keturios programinės dalys, kupinos simbolių ir aliuzijų.

Vakaro pabaigoje skambėjo lietuvių kompozitoriaus E. Balsio Habanera ir Galopas iš operos „Kelionė į Tilžę“. Šio autoriaus muzika buvo pasirinkta neatsitiktinai – L. V. Lopas baigė kompozicijos studijas pas prof. E. Balsį ir perėmė iš jo daug žinių bei gyvenimiškos patirties. Profesorius jam buvo tarsi kelrodė žvaigždė, ugdė kūrybos lietuviškumą, kurio šiuo metu labai stinga lietuvių kompozitorių muzikoje, dėl to trūksta savitumo, kitoniškumo. Nors tam tikrų priemonių naudojimas kūryboje padeda greičiau integruotis į bendrą pasaulinį kontekstą, bet be tautiškumo galima labai greitai ištirpti ir suvienodėti.

Antrasis koncertas vyko klausytojų pilnoje Šv. Kazimiero bažnyčioje. Tą vakarą skambėjo vien L. V. Lopo kompozicijos. Paklaustas, ką autoriui duoda tokie proginiai koncertai, kompozitorius nedvejodamas atsakė, kad reikia parodyti tai, ką nuveikei, kiek pasistūmėjai, o gal nusmukai arba sustojai vietoje. Norisi patikrinti save.

Klausytojams buvo pateikta naujausia kompozicija „Te Deum“ vyrų ansambliui, variniams pučiamiesiems, mušamiesiems instrumentams ir vargonams. Šio kūrinio idėja autoriui kilo gana seniai, bet nebuvo tokio kolektyvo, kuris galėtų jį atlikti. Kai tik atsirado vyrų ansamblis „Quorum“ (vienas jo narių yra buvęs L. V. Lopo mokinys), kompozitorius ėmėsi įgyvendinti savo idėją. Naująjį kūrinį atliko Vilniaus miesto savivaldybės mišrusis choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas), Vilniaus kultūros centro vaikų choras (meno vadovė ir dirigentė Regina Maleckaitė), vargonininkai Renata Marcinkutė-Lesieur ir Balys Vaitkus, vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“ (meno vadovas Vitalijus Neugasimovas) ir Lietuvos kariuomenės orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų grupė.

Koncertas sakralinėje erdvėje buvo padėka Dievui už tai, kad maestro nepasuko kitu keliu ir visą gyvenimą liko su muzika. Nedažnam atitenka tokios Dievo dovanos, tokie talentai. Kompozitorius papasakojo apie keletą sutapimų, susijusių su Šv. Kazimiero bažnyčia. Kadaise joje veikusiame ateizmo muziejuje su choru „Cantemus“ buvo atliktas pirmasis koncertas, čia vyko ir jo mokytojo E. Balsio autorinis vakaras, prie kurio nemažai teko prisidėti. Toks jau tas likimas – čia įvyko ir paties L. V. Lopo autorinis vakaras. Kūrinio „Te Deum“ pabaigoje skamba liaudies daina „Teka bėga vakarinė žvaigždelė“. Dėliojant kūrinį autoriui skambėjo būtent ši daina, kurios tekste yra žodis „viltis“.

Kompozitorius prisipažino, kad turėjo labai mažai repeticijų, nes koncerto erdvė netikėtai pasikeitė, kartu pakeisdama ir programą. Vis dėlto koncertas pavyko, net labai. Susirinko gausybė žmonių, kuriems buvo įdomu, ką kompozitorius sukūrė per daugiau nei keturis dešimtmečius.

Koncertų ciklą vainikavo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choro grupės (ansamblio vadovas Robertas Katinskas, meno vadovas Giedrius Svilainis) pasirodymas. Programoje buvo vien lietuvių autorių kūriniai. Tiesa, profesionalumu pasižymintis kolektyvas koncerte nustebino intonaciniais netikslumais, kai kurie kūriniai pasirodė šiek tiek per sudėtingi, bet viską atpirko ansamblio sukurta gera nuotaika. Programa buvo pasirinkta labai įvairi: nuo linksmų ir vėjavaikiškų Jono Tamulionio „Keiksmažodžių siuitos“ ir Algimanto Bražinsko „Karčemos“ iki labai sudėtingos Stasio Šimkaus dainos „Nakties tylumoje“. Programa nebuvo atsitiktinė, kiekvienas kūrinys turi sąsajų su kompozitoriaus gyvenimu, veikla, kūryba. Prieš kiekvieną kūrinį kompozitorius šmaikščiai atsakinėjo į klausimus.

Po šių trijų koncertų galima drąsiai sakyti, kad kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas nestovi vietoje, nuolat pateikia ką nors nauja ir gyvena su muzika. Kiekvienam kūrėjui tokie renginiai labai svarbūs, ypač kai sugalvotas idėjas padeda realizuoti buvę mokiniai, studentai. Viename interviu L. V. Lopas man sakė: „… juk galima gyventi nerašant muzikos? Galima. Bet taip būna, kad kai negali rašyti, labai labai skauda. To skausmo negali kitam paaiškinti, bet pats jį jauti. Čia turbūt tokia liga, aš nežinau.“ Belieka maestro palinkėti kūrybinės sėkmės ir naujų idėjų – kad neskaudėtų.

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau