Balandžio 15 d., sekmadienį, Vilniuje bus minima Pasaulinė kultūros diena. Jos istorija prasidėjo 1935 m., kai balandžio 15-ąją Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų saugojimo. Šios dienos idėja – paskatinti saugoti žmonijos kultūrines vertybes, kurias nuolat naikina karai.
Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų apsaugos inicijavo rusų mąstytojas Nikolajus Rerichas (1874–1947). Keliaudamas po įvairias šalis jis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė nuostabių meno paminklų, kuriuos būtina išsaugoti ateinančioms kartoms tiek taikos, tiek karų metu.1929 m. N. Rerichas kreipėsi į daugelio šalių valstybės ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą, todėl šiandien dailininko inicijuotas paktas dažnai ir vadinamas jo vardu, kurio moto būtų galima nusakyti: „Per kultūrą į taiką”. Dailininkas manė, kad kultūros paminklus, negailestingai niokojamus per karus, galėtų apsaugoti iškelta ir Taikos vėliava. Tokiai minčiai išreikšti buvo pasirinktas simbolis, kuriame užkoduotos kelios prasmės: raudoname apskritime baltas fonas su trimis raudonais taškais. Ši simbolinė triada gali būti suvokiama kaip mokslo-religijos-kultūros arba meilės-grožio-išminties, arba praeities- dabarties-ateities simbolis.
Šiais metais Vilniaus savivaldybė su dviem kūrėjų asociacijomis (Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos dailininkų sąjunga) inicijuoja išskirtinę Pasaulinės kultūros dienos paminėjimo šventę. Šešiose Vilniaus bažnyčiose sekmadienį skirtingu laiku bus galima pasiklausyti lietuvių ir užsienio muzikos kūrinių. Svarbu tai, kad kiekvienoje bažnyčioje skambės po vieną lietuvišką premjerą, sukurtą specialiai šiai progai arba konkrečiai bažnyčiai (kompozitoriaus Alvido Remesos parafrazė „Victimae paschali laudes” skambės Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Šventojo Bernardino Sieniečio kalbėjimas” – Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, Algirdo Bružo „Giesmė šv. Ignotui” – Šv. Ignoto bažnyčioje). Šventinės dienos muzikai atlikti numatyti įvairūs atlikėjai – nuo solistų iki choro, vargonų, klarnetų ansamblio bei pučiamųjų orkestro. Koncertams pasirinkti skirtingų konfesijų (katalikų, stačiatikių ir protestantų) maldos namai Vilniuje. Lietuvos dailininkų sąjunga tą pačią dieną, sujungusi Vilniaus ir Kauno tapytojus, sostinės gyventojus ir svečius pakvies į parodos „Kelionė: peizažai ir miražai” atidarymą.
Parengta pagal www.day.lt ir LKS informaciją
