Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

ŽURNALAS: NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS: Gražina Sviderskytė
DATA: 2014-03

 

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

„Įvairovė“ (angl. diversity) težydi? Vis dėlto paranormalios dokumentikos kūrimas suteikia papildomų akstinų aktyviai viešinti normalius istorijos faktus. Akivaizdu, lotyniškasis documentum nūnai vartojamas bent dviem prasmėmis: kaip bet kõkios (popieriuje, piešinyje, nuotraukoje, kino juostoje) užfiksuotos žinios ir kaip kieno nors raštiškas paliudijimas, įrodymas. Tad įkvėpti kino ir pavasario, išklosime pastarojo pobūdžio dokumentiką, susitelkdami į 1933 m. vidurvasarį: kas, kada, kaip vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Lietuvoje?

Atrodo paprasta: „kas, kur, kada, kaip“ turėtų būti minimumas, trumpa žinotina kronika kiekvienam, kuris prabyla apie tikras ar menamas „Lituanicos“ paslaptis¹! Turėtų, bet nėra. Gausioje bibliografijoje, juolab kinematografijoje nepavyko užtikti dokumentais grįstos chronologijos, nuoseklaus įvykių išdėstymo. Atminties tradicijoje vietoje faktografijos veši heroika: žiū, kaip organiškai 1983 m. režisieriaus Roberto Verbos dokumentiniame filme „Lituanikos“ sparnai susilydė 1933 m. „Lituanicos“ nuolaužos, 1922 m. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis „Margi sakalai“ ir pagal jį Vytauto Kernagio sukurtas 1978 m. hitas. „Lituanica“ tapo simboliniu vaizdiniu, labiau jaudrinančiu kūrėjų vaizduotę negu tyrėjų protą (tik organikos kūryboje mąžta). Jau esame pateikę pavyzdžių², kaip nepažinumo apmarinta, anapusybėn gramzdinama istorija atgyja, nagrinėjama konkrečioje erdvėje ir laike, atsikračius mitų ir dvasių. Čia pirmąkart pateiksime atkuriamos chronologijos fragmentą, kuris, tikimės, leis įvertinti „Lituanicos“ paslapties istorinį prasmenį ir pasitarnaus intelektinei įvairovei.

Sutikriname laikrodžius, apibrėžiame erdvę

Su „Lituanica“ susijusių įvykių sankaupą erdvėje ir laike galėtume įsivaizduoti kaip didžiulį kubą. Šiuo rašiniu atrieksime stačiakampį gretasienį, kurio ilgoji briauna yra erdvė, trumpoji – laikas.

Nagrinėsime savaitę iki katastrofos: nuo 1933 m. liepos 10 d., pirmadienio, iki kito pirmadienio, liepos 17 d. imtinai. 8 dienos labai turtingos įvykių, o juk „Lituanicos“ žygiui intensyviai ruoštasi visus metus, atomazgos nusidriekė dešimtmečius! Laiką griežtai apribojame, bet erdvės siaurinti negalime, nes svarbūs įvykiai klostėsi daugelyje vietų.

JAV buvo lakūnų namai, ten gyveno bendražygiai, rėmėjai, artimieji³; veikė organizacinė būstinė – Čikagoje 1932 m. liepos 11 d. įsteigtas „Pirmojo Amerikos lietuvių skridimo per Atlantiko vandenyną Fondas“; atlikus modifikuoto lėktuvo techninius bandymus⁴, pasiruošta startui (lakūnai apsistoję Niujorke, lėktuvas – municipaliniame aerodrome Floyd Bennet Field); vyko skridimui būtinos teisinės procedūros (susirašinėjimas su Valstybės departamentu Vašingtone, šio sąveika su Prekybos departamentu); kerojo bičiulystė su Lietuvos diplomatais JAV (padėjusi gauti Lietuvos, Vokietijos vizas, įforminti pašto gabenimą); šie informavo vietos lietuvių spaudą ir oficialųjį Kauną⁵. Darius ir Girėnas de jure skrido kaip natūralizuoti JAV piliečiai, su JAV lakūnų licencijomis, JAV registruotu lėktuvu, tad tiesioginių ryšių su Lietuvos valdžia nepalaikė. Tokią nuostatą rėmė Lietuvos aeroklubas⁶.

Kaune lakūnų skrydžio laukė Jaunutė Darienė su Nijole Dariūte (Dariaus žmona su dukra), iš JAV atvykę Petras Girėnas, Laura Nalson, na, ir visa Lietuva. Praktiškai lakūnų labui daugiausiai nuveikė Lietuvos aeroklubas (LAK): nuo 1933 m. sausio konsultavo lakūnus dėl oro navigacijos specifikos Vokietijoje, nuo gegužės visuomeniniu lygiu organizavo iškilmingas sutiktuves. Formaliai skrydžiu domėjosi URM: Protokolo skyrius derino leidimus užsieniečiams skristi per Lietuvos oro erdvę, be to, dar gegužės 19 d. įpareigojo pasiuntinybes Londone, Stokholme, generalinius konsulatus Osle, Vienoje, Ciuriche žinią apie planuojamą skrydį „kuo plačiausiai sunaudoti vietos spaudoje“. Po katastrofos į įvykių sūkurį valdžios institucijos supuolė urmu. Tiesa, prezidentas Antanas Smetona toliau ramiai sau atostogavo Palangoje.

Vokietijoje iki liepos 17 d. tepaminėtini bendri įvykiai. Sprendžiant iš JAV Prekybos ir Valstybės departamentų, Lietuvos URM, Karo aviacijos, LAK korespondencijos, apie planuojamą skrydį Berlyne formaliai pranešta nebent Lietuvos pasiuntinybei⁷. Liepos 17 d. katastrofa tiesiogiai įtraukė eilę vietos įstaigų, bet dėl nacionalsocialistų vykdyto partinio valymo, valdymo pertvarkos⁸ dar tikslintinos jų funkcijos, struktūra, pavaldumas. Aiškesni duomenys iš JAV ir Lietuvos diplomatinių atstovybių Berlyne, LAK atstovų pranešimų iš Soldinen Stadt Forst ir pan.

Aptariami įvykiai klostėsi trijose laiko juostose. Kaune ir Berlyne galiojo Vidurio Europos laikas (Central European Time, toliau – CET; GMT+1). Niujorke, Vašingtone – Rytų standartinis vasaros laikas (GMT-5+1). Čikagoje – Centrinis standartinis vasaros laikas (GMT-6+1). Aiškumo dėlei vietos laiką gretinsime su Lietuvos, pvz.: jei Kaune ir Berlyne vidurdienis, tai Niujorke, Vašingtone – 7 val., Čikagoje – 6 val. ryto (CET 12:00).

Paskutinė savaitė

Pirmadienis, liepos 10 d. Niujorkas. „Nedoda geresnių žinių. Siunčiu telegramą į Waschingtoną“, – rašė Darius dienoraštyje⁹ (kalba netaisyta). Girėnas užrašų knygelėje papildė¹⁰ (veikiausiai versta iš anglų k., nes ja Girėnas rašė laiškus Dariui): „Abu buvom oro stotyje, atradom Willi Post – jis irgi pasiruošęs skristi. Jau pavargom belaukdami oro“.

Kaunas. URM Protokolo skyrius Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiojo štabo II skyriui persiunčia JAV laikinojo reikalų patikėtinio Kaune Maurice’o L. Staffordo liepos 8 d. prašymą laikinai einančiam užsienio reikalų ministro pareigas ministrui pirmininkui Juozui Tūbeliui (Dovas Zaunius išvykęs bent iki liepos 22 d., liepos 15–20 d. lankosi Tripolyje, Romoje) – išduoti leidimus skristi per Lietuvos teritoriją JAV lakūnams Stephen Darius ir Stanley T. Girch¹¹. URM referentas užklausą persiunčia Susisiekimo ministerijai.

Berlynas. JAV pasiuntinybės Charge d’affairs ad interim George’as A. Gordonas valstybės sekretoriui praneša apie paskutinės tradicinės Vokietijos centro partijos sutriuškinimą, generalinis konsulas George’as S. Messersmithas nacių hegemonijos ir brutalaus SA valymo kontekste daro išvadą, kad „pastangoms puoselėti JAV interesus ir eksporto rinką Vokietijoje atėjo galas“¹². Be skrupulų šalies viduje ir užsienio politikoje tvirtinamas strateginis prioritetas – aviacijos ir oro gynybos plėtra. Dar švieži įspūdžiai po birželio 26 d. propagandinės akcijos – menamo naktinio oro reido, kai miestas prabudo apmėtytas skrajutėmis. JAV generalinis konsulatas Štutgarte praneša apie aviacinių švyturių statybas galimai kariniams tikslams¹³. Pietvakariuose 1933 m. vasarą gausiai fiksuojama panašių Versalio sutartimi draudžiamos industrijos, infrastruktūros židinių. Šiaurės rytuose panaši veika „apsišvietė“ tik po kelerių metų.

Antradienis, liepos 11 d. Niujorkas. Darius rašė: „Pasiunčiu telegramą į Waschingtoną. Vakare gaunami atsakymą“. Telegramoje Prekybos departamento Aeronautikos biuro prašyta pasiteirauti apie poslinkius dėl leidimų Valstybės departamente¹⁴, atsakymas neišliko. Dėl leidimų išgyvenęs Girėnas užrašuose nutylėjo: „Nieko naujo – oras mums priešingas, bet atrodo ant pagerėjimo“.

Berlynas. JAV pasiuntinybei generalinis konsulatas Štutgarte praneša apie pirmą oro gynybos praktiką Manheime, Badene. Iš anksto paskelbus apie civilines pratybas imituotas antskrydis, panaudojant nuodingas dujas. Į aliarmą reagavo ugniagesiai, policija, Raudonasis kryžius ir gyventojai, o politinis-partinis elitas dalyvius įkvėpė propagandinėmis kalbomis¹⁵.

Trečiadienis, liepos 12 d. Niujorkas. Floyd Bennet aerodrome atidėti trys planuoti transatlantiniai startai: vienviečiu lėktuvu pasaulį apskristi ketinančio amerikiečio Willy Posto, nuotolio rekordo siekiančių prancūzų Paulo Codos ir Maurice’o Rossi bei lietuvių Dariaus ir Girėno¹⁶. Vis dėlto po 23 dienų pertraukos „Lituanica“ tądien pakilo. Dariaus dienoraštis: „Skraidomi navigacijos instrumentų patikrinimo reikalu taip pat noras pasitreniroti bei išjudinti motorą. Sužinau kad induktorinis komposas 16° nuo krypties […]. Diskusijos leidimo reikalo tenka dar kartą pasiginčyti su Stasiu“. Įrašas Dariaus skrydžių knygelėje¹⁷ (anglų k.): „Prietaisų bandymas ore, indukcinio kompaso patikra; 30 min.“ Avia­techniko Viktoro Jesulaičio (amer. Victor Yesulaitis) žyma lėktuvo techniniame pase¹⁸ (anglų. k.): variklis dirba ant žemės 15 min., ore – 1 val. 30 min. Iš Girėno užrašų: „Oras atrodo bus palankus skridimui už kelių dienų, gal pabaigoje savaitės“. Generalinis konsulas Povilas Žadeikis laiške Dariui prašo paskambinti, pranešti išskridimo laiką, ragina jam nesant susisiekti su vicekonsulu, kad būtinai informuotų Londoną ir Kauną¹⁹.

Kaunas. Vyriausiojo štabo maj. Žilys „už II sk. viršininką“ praneša URM, kad lakūnams „perskristi per Lietuvos teritoriją iš Krašto apsaugos ministerijos pusės kliūčių nėra“. Leidimas besąlygiškas, nors JAV patikėtinio prašyme nurodytas ir II sk. rašte atkartotas ketinimas atskristi „per Irlandiją ir Lenkiją“. Paprastai KAM rekomenduodavo apskristi Lenkiją ir nurodydavo „nepaliesti administracinės linijos“.

Berlynas. Lietuvos pasiuntinys Berlyne dr. Jurgis Šaulys gauna URM Politikos departamento direktoriaus Stasio Lozoraičio patvirtinimą, kad liepos 17 d. gali vykti planuoto vizito į Kauną²⁰.

Ketvirtadienis, liepos 13 d. Niujorkas. Dariaus dienoraštis (paskutinis įrašas): „Telefonoju į Wash. State department leidimo reikalu. Sužinau kad iš Newfoundlendo leidimas gauta tikimasi ir kitus greit gauti [oficialiais duomenimis²¹, federalas prasitarė „galbūt, tikėtina, kitus leidimus būsiant kažkada kitą savaitę“ ir įspėjo be jų „nepakilti jokiomis aplinkybėmis“, – G. S.]. Skraidomi ir patikrinami tik ką atreguliotą induktorinį kompasą. Oras dar blogas“. Paskutinis įrašas Dariaus skrydžių knygelėje: „Prietaisų bandymas ore; patikrinti kompaso svyravimą; 20 min.“ Girėnas apie paskutinę techninę korekciją: „Peržiūrėjom kompasą, paskraidėm ir truputį pertaisę sutvarkėm“. 22 val. 31 min. Darius praneša generaliniam konsului Žadeikiui, kad sutvarkė pašto ženklus, telaukia gero oro²².

Kaunas. Susisiekimo ministerijos referentas raštu Nr. 3067 „labai skubiai“ praneša URM, kad lakūnams „perskristi Lietuvos teritoriją Susisiekimo Ministerija kliūčių neturi“. URM antspaudas „gauta“ – liepos 14 d. Starto išvakarės veikiausiai – sutapimas, nes JAV patikėtinio prašyme skrydžio data nurodyta „maždaug rugpjūčio 6 d.“, atsižvelgęs į tai Lietuvos aidas rašė, kad „Lietuvoje lakūnų sulauksime apie rugpjūčio 9 d.“

Penktadienis, liepos 14 d. Niujorkas. Paskutinis Girėno įrašas: „Abudu atvykom pas dr. Kimbalą, oras atrodo gerai“. Generalinis konsulas Niujorke Žadeikis teigia²³ telefonu buvęs iškviestas į Floyd Bennet aerod­romą. Darius su Girėnu valandą vėlavo iš susitikimo su Ūkio departamento Orų biuro meteorologu Jamesu H. Kimballu. Atvykę apie 18 val. (23:00 CET) pareiškė, kad oro prognozės pakenčiamos²⁴, ryte ketina išskristi. „Bene apturėjote ir leidimus iš Vašingtono?“ – pasiteiravo konsulas. „Ne, apsieisime be jų“, – atsakė Darius. Jesulaitis patvirtino, kad lėktuvas paruoštas, bus laiku pakrautas. Žadeikis paėmė iš Dariaus 200 dolerių Jesulaičio „laivakortei“ pirkti, kad šis atvyktų į Lietuvą ruošti lėktuvo skrydžiui atgal į JAV. Vašingtonui ir Kaunui apie sprendimą dar nepranešta. Bent iki 23.30 val. (04:30 CET) viešbutyje Niujorke Darius, Girėnas su talkininku ir viešbučio savininku dar lūkuriavo žinių iš Willy Posto komandos.

Vašingtonas. Pasiuntinys Bronius Kazys Balutis jau buvo pakeliui į Čikagą dalyvauti sekmadienį rengiamoje Lietuvių dienoje Pasaulinėje parodoje. Jis tėviškai rūpinosi lakūnais, gegužę Dariui rašė turįs blogos nuojautos. Deja, apie artėjantį startą nežinojo²⁵.

Šeštadienis, liepos 15 d. Niujorkas. Vidurnaktį (05:00 CET) meteorologas Kimballas Dariaus prašymu per pasiuntinį perdavė naujausius orlapius²⁶. Darius telefonu patvirtino Žadeikiui, kad prašvitus išskris. Lakūnai maždaug 4 val. ilsisi viešbutyje. Aerodrome į lėktuvą kraunama antspauduota pašto siunta, kuras, tepalai, maistas, gėrimai.

Generalinis konsulas Žadeikis su žmona atvyksta į Floyd Bennet Field „saulei dar nepatekėjus“. Anot jo, kai Willy Postas pakyla rekordiniam skrydžiui aplink pasaulį (šaltinių teigimu, 05:10 arba 05:24 EST; 10:10/24 CET), Jesulaitis „baigia pildyti gazoliną“. Angare budi policininkai. Palydėję Postą, kurio oficialiai pranešto starto žiūrėti suplūdo didelė minia, lakūnai sėdasi į „Lituanicą“. Darius aerodromo viršininkui tarsteli, kad tepakils „generalinio bandymo“ (lig tol lėktuvas teišbandytas su 80% apkrova), tą patį iš kabinos sušunka įtariam reporteriui. Iš oficialių asmenų tik Žadeikis ir Nacionalinės aeronautikos asociacijos atstovas²⁷ su lakūnais atsisveikina ilgam. „Lituanica“ pakyla maždaug 06 val. 25 min. (11:25 CET)²⁸. Technikas Jesulaitis, vengdamas klausimų, skubiai išvyksta²⁹.

8:03 val. (13:03 CET) Žadeikis siunčia pasiuntinybei Vašingtone telegramą: „Šįryt palydėjom mūsų lakūnus Kaunan“³⁰. Pasiuntinybės sekretorius perduoda į Čikagą pasiuntiniui Balučiui (kalba netaisyta): „Lakūnai išskrido neturėdami Amvyriausybės leidimo. Užsienmin klausė kodėl. Atsakyta, tai padaryta lakūnų atsakomybe. Šiuo laiku reikalą atitaisyti negalima“³¹. Žadeikis t. p. pranešė Lietuvos pasiuntinybei Londone: „Penktą valandą ryto Darius Girėnas išskrido Kaunan, artimai per trisdešimt valandų pasieks Londoną, suteikit žinią Kaunui, mums“³². Maždaug popiet generalinis konsulas išvyksta į iškilmes Čikagoje.

Meteorologijos biure įvertinus kintančias oro sąlygas, ypač kuro sąnaudas ir psichologinę įtampą didinančius žemų lietingų debesų ruožus virš Atlanto, „liepos 15-osios startus nutarta atidėti“³³.

Vašingtonas. Nūdienos požiūriu, įdomi aplinkybė: šeštadienį federalai dirba. Valstybės departamentas persiunčia Prekybos departamentui dar liepos 5 d. gautą Niufaundlendo leidimą skristi „Lituanicai“ per jo erd­vę (maždaug tuo metu „Lituanica“ ten jau skrido³⁴). Iš Associated Press sužinojęs apie Dariaus ir Girėno išskridimą, Valstybės departamentas užklausia Prekybos departamentą. Šis teigia gavęs inspektoriaus Niujorke patvirtinimą ir svarstąs priemones, kurių imtųsi prieš lakūnus jiems grįžus į JAV, Valstybės departamentui rekomenduoja nesiimti veiksmų ir laukti verdikto (turbūt nespėjo jo priimti, nes byloje prie memorandumo teprisegtas raštelis: „Liepos 17 d., 1933, žiniai: lėktuvas sudužo Vokietijoje ir abu lakūnai žuvo“)³⁵. Associated Press išplatina pranešimą: Darius, Girėnas tegavo Niufaundlendo oficialų leidimą ir patys per pažįstamus dar išsirūpino (!) Lietuvos leidimą, tad jei patirs nesėkmę ir bus priversti nusileisti kitur, įstums į keblią padėtį ir Jungtines Valstijas, ir save³⁶. Spauda išpučia sensaciją, tarsi lakūnai būtų išskridę pliki, basi³⁷.

Čikaga. Miestas sveikina Atlantą perskridusią generolo Italo Balbo 24 lėktuvų eskadrilę „Oro armada“, italai it pusdieviai šlovinami Pasaulinėje parodoje. Parodos vadovybė į pirmadienį perkelia pasiuntinio Balučio priėmimą, suplanuotą Lietuvių dienos proga³⁸.

Kaunas. Apie vidudienį (12:00 CET) „Elta“ praneša, kad Darius ir Girėnas išskridę „visiškai staigiu ir netikėtu laiku“ ir pirmadienį paryčiais turėtų leistis Kaune. LAK žmonės turbūt nemigo: reikėjo įgyvendinti nuo gegužės kartu su visuomeninėmis organizacijomis planuojamas sutiktuves. O kažin ką galvojo išdavusieji skrydžio leidimus rugpjūčiui?..

Berlynas. Lietuvos pasiuntinybėje – einamieji reikalai. Jurgis Šaulys vidudienį „pas p. V. Schach dėl tran­zitinių tarifų sumažinimo kiaulėms į Austriją, Čekoslovakiją ir Prancūziją“, vėliau pietauja su Vokietijos pasiuntinybės Kaune sekretoriumi p. Werkmeisteriu. Po darbo nuo 17 val. su savo išrinktąja, Berlyno operos primadona Mafalda Salvatini – Blauwicks klube, vėliau vakarieniauja svečiuose: „Grįžome po 10 val. vak. praėjus audrai su perkūnu. Grįžęs radau žinią, kad mūsų lakūnai Darius su Girėnu išlėkę šiandien 11 val. ryto iš N. Jorko ir kad 3 val. turį pralėkti pro Berlyną“ (įveltas vėl kitoks pakilimo laikas, 11:00 CET!).

Sekmadienis, liepos 16 d. Niujorkas. JAV nacio­nalinė spauda išsamiau praneša apie Prekybos departamento Aeronautikos skyriuje atliekamą tyrimą dėl prieštaringo „Lituanicos“ starto: orlaivis ir lakūnai skrydžiui sertifikuoti, bet oficialūs užsienio valstybių leidimai negauti; tarp svarstomų sankcijų – „abiejų lakūnų bei lėktuvo licencijų konfiskavimas“³⁹.

Čikaga. Generalinis konsulas Antanas Kalvaitis piktinasi, esą tautinėms mažumoms nepalankus Chicago Tribune „bara mūsų lakūnus“⁴⁰. Tuosyk iš Niujorko atvykęs generalinis konsulas Žadeikis pasiuntiniui Balučiui asmeniškai „patvirtina išlėkimą ir praneša apie incidentus“. Apie 16 val. (22:00 CET) Lietuvių dienoje Balutis Ilinojaus gubernatoriui ir visiems svečiams paskelbia, kad lakūnai „jau turbūt pasiekę Europą ir už kelių valandų galima laukti žinių iš Kauno apie atlėkimą“; tūkstančių lietuvių vardu (vien chore giedojo apie 700 žmonių!) į Kauną išsiųsta oficiali sveikinimo telegrama⁴¹. Lietuvos generaliniame konsulate kaista telefonas: suuodę populiarią žinią, žurnalistai reikalauja detalių. Konsulatas jų pats stokoja. Popietinė spauda nuteikia niūriai: apie Darių ir Girėną žinių nėra. Euforiją dar aptemdo vėlyvi pranešimai apie Atlante bjūrantį orą, be to, „nei anglų oro ministerija, nei anglų admiralitetas negavo jokio pranešimo apie lakūnus“.

Berlynas. Pasiuntinys Šaulys ramus kaip belgas: nedarbo dienas ir valandas leidžia Mafaldos Salvatini draugijoje. „Pas MS buvau palikęs ir vakarienės. Apie mūsų amerikiečius lakūnus nieko tikra negalėjome patirti“.

Karaliaučius (?). Generalinis konsulas Žadeikis po metų radijo laidoje minėjo, esą vėlų vakarą aerodromo Karaliaučiuje komendantas nušvietė tūpimo taką ir galimos pagalbos skrendančiam orlaiviui paprašė Berlyne, Dancige. Neva buvo įvertinta, kad „kelias ties Štetinu – kalnai, miškai, ežerai, sunku ir miglotą dieną skristi“⁴². Tačiau kitur Žadeikis rašo, kad lakūnai buvo griežtai įspėti vengti ten artintis, tad jų ten ir nelaukta⁴³.

Katastrofa. PIRMADIENIS, LIEPOS 17 D.

Kaunas. Aleksoto aerodrome po vidurnakčio – minios. Per 7 valandas didžiulės viltys virsta ašaromis.

„Eltos“ pranešimai.⁴⁴ 0 val. 20 min. – miglota žinia apie „išgirstą lėktuvą Vokietijos pamario krašte“, „aviacijos prožektoriai raižo dangų“. 1 val. 35 min. „bendrovė Deruluft praneša, kad Karaliaučiuje labai pablogėjęs oras, lietus, žemi debesys ir priešingas skridimo krypčiai vėjas“. Naujienos išsenka. Radijo, telegramų agentūros kartoja, kad skridimo sąlygos sunkios. Susirinkusius Aleksote „tamsią naktį“ gąsdina „kryžiški žaibai“ pietų pusėje. 6 val. 55 min. „Kauno radijo stotis skelbia, jog turėję atskristi lakūnai neatskrido, apie juos žinių nėra, benzinas turėjęs visai išsibaigti šįryt 7 val.“ Laukusieji išsiskirstė ilsėtis. Dariaus sesuo Laura Nalson su vyru atsikvėpė kartu su Jaunute Dariene, jos duk­rele bei tėvais Panemunėje, grįžo namo Ukmergėn ir tragišką žinią išgirdo tik vėlai vakare. 13 val. 15 min. „Eltos“ korespondentas Berlyne Viktoras Kaupas jau iš katastrofos vietos pranešė apie „nukritusį lėktuvą, kurį vokiečių oro policija spėja esant Lituanicą“. Wolf, Reuters kartojo ekstra komunikatus. 3 val. 25 min. „vokiečių atstovybė Kaune, gavusi komunikatą iš vokiečių URM, pranešė „Eltai“, kad lakūnai naktį iš liepos 16 į 17 d. 12.30 val. miške netoli Soldino (Brandenburgo provincija) nukrito ir mirtinai užsimušė. Lėktuvas sunaikintas. Ta proga vokiečių atstovybė perdavė nuoširdžią užuojautą dėl didvyriškos lietuvių lakūnų mirties“. Nuo 3 val. 40 min. „Elta“ teikia duomenis iš Rosenthalio pašto agentūros. „Į katastrofos vietą yra jau atvykęs Landsbergo valstybės gynėjas ir praveda kvotą dėl įvykusios nelaimės. Apie įvykį jau yra painformuota iš vietos ir Lietuvos pasiuntinybė Berlyne. Ministeris pirmininkas mūsų atstovybei Berlyne ir Eltos korespondentui liepė parūpinti karstus ir lakūnų liekanas su sudužusiu lėktuvu atskiru vagonu pargabenti į Lietuvą. Laidotuvės bus surengtos valstybės lėšomis. Visoms valstybės įstaigoms pranešta gedulo ženklan nuleisti vėliavas iki pusiau stiebo.“ 17 val. 45 min. traukiniu iš Kauno į Vokietiją išvyksta raštu neįgalioti Lietuvos aeroklubo atstovai kapitonas Vladas Morkus ir inžinierius Kęstutis Bulota. 18 val. Viktoras Kaupas telefonu praneša „Eltai“ iš Soldino miško prie Kuhdamm gyvenvietės, kur susirinko „didelė minia“, lėktuvo liekanas saugo „darbo kuopos nariai“, „civilinė ir oro policija“, Landsbergo prokurorui leidus, abu kūnai atitraukti nuo lėktuvo (neištraukus iš po skeveldrų atrodė, kad kūnų yra trys), ruošiami išvežti „į ligoninę arba lavoninę“: „Kvotą veda speciali komisija, susidedanti iš oberlandjaegermeisterio Kreuzerio, landjaegerio Schroedr ir oberlandjaegerio Kube. Aš esu vienintelis dalyvis lietuvis. Daug reporterių ir fotografų atvyko iš Berlyno. […] Kvotos komisija laukia Lietuvos pasiuntinybės Berlyne nurodymų“.

Berlynas, Lietuvos pasiuntinybė. Šaulys: „11 val. pas Meyerį. Bendras pasikalbėjimas mano išvažiavimo proga. 11 ½ val. buvo atėjęs p. Kattelblach. 1 val. buvo p. Mastery, Čekoslovakų ministras. 2 val. man pasakė, kad mūsų lakūnai: Darius ir Girėnas užsimušė palei Soldiną…“⁴⁵ Pasiuntinys leidžia „savo priemonėmis po darbo valandų“ atašė Baliui Paliokui kartu su ūkio vedėju V. Maziliausku, valdininku Jonu Andriušiu išvykti į katastrofos vietą. 17–18 val. maždaug už 120 km jie pasiekia tikslą. Šaulys tuo metu kartu su Salvatini svečiuojasi pas pramonės magnatą von Siemensą Lankviste ir tik po to dvi tris valandas su pasiuntinybės I sekretoriumi Leopoldu Dymša rūpinasi katastrofos padariniais: „Turėjome reikalą su lakūnų laidojimo formalumais. Jie bus vežami aeroplanu į Kauną“. Iš Soldino skambinančiam atašė pasiuntinys nurodė „grįžti atgal prie darbo“. 23 val. 41 min. Šaulys išvyko, kaip planavęs, traukiniu į Kauną: „Küstrine p. Maziliauskas įteikė lakūnų atvežtąją paštą“.

Soldinas. Katastrofos vietoje Paliokas teigia išvydęs, kad „lėktuvo liekanos jau sukrautos į aukštą krūvą“, žmonės iš jos „ėmė atminimui ką norėjo“. Po to atašė su bendrakeleiviais užsuko į Soldino kapinių koplyčią, kur „po didele nacių vėliava“ gulėjo dar nešarvoti, neprausti lakūnų palaikai. Jau sutemus Palioko automobilis atriedėjo į Soldino apskrities viršininko raštinę; keli pareigūnai parodė surinktus dokumentus, perdavė dalį asmeninių lakūnų daiktų. Gilią naktį Palioko „neoficiali delegacija“ grįžo į Berlyną. Trijulė turėjo nedelsiant parašyti po raportą „Eltos“ direktoriui Edvardui Turauskui.

Berlynas, JAV generalinis konsulatas – Vašingtonas, JAV Valstybės departamentas. Tik 17 val. JAV generalinis konsulas Berlyne Messersmithas telegramoje valstybės sekretoriui praneša apie katast­rofą ir žuvusiuosius: „Teigiama, kad jie yra Amerikos piliečiai“. Prašo nedelsiant išsiaiškinti giminių pageidavimus ir paraginti juos skubiai pervesti pinigų konsulatui, jei pageidautų pergabenti palaikus į JAV⁴⁶. Telegrama Vašingtone gauta 13 val. 20 min. (18:20 CET). Tik 18 val. 08 min. (23:08 CET) išsiųstos valstybės sekretoriaus pavaduotojo telegramos Dariaus, Girėno giminėms Čikagoje⁴⁷. JAV atstovai į katastrofos vietą, matyt, nenuvyko⁴⁸. Rytojaus dieną 11 val. 24 min. (16:24 CET, 07.18 d.) Messersmithas pranešė valstybės sekretoriui, kad Lietuva – „tikėtina, žuvusių giminėms sutikus“ – ketina lakūnus laidoti valstybės lėšomis, ir „jei nebus kitų instrukcijų, generalinis konsulatas neketina prieštarauti Lietuvos žinybų pasirengimams“⁴⁹. Valstybės departamentas pritarimą generaliniam konsulatui Berlyne patvirtino tik 18 val. 27 min. telegrama (23:47 CET, 07.18 d.).

Čikaga. Lietuvos generaliniam konsulatui apie katastrofą ryte (popiet CET) pranešė Associated Press reporteris. Nežinia, kaip pasiuntinys Balutis išlaviravo tarp Pasaulinės parodos vadovybės priėmimo ir Čikagos lietuvių puotų (ūmai tapusių gedulingomis), bet apie vidudienį (18:00 CET) su generaliniu konsulu Antanu Kalvaičiu jau aplankė žuvusiųjų gimines, o popietę (anksčiausiai 19–20:00 CET) vėl vyko pas juos įteikti prezidento Smetonos užuojautos. Ar netekties sukrėsti giminės nedvejodami priėmė pasiūlymą laidoti lakūnus Kaune, valstybės lėšomis? Galbūt. Bet net jei apsisprendė žaibiškai, tai kaip sutikimas spėjo pasiekti Kauną? Juk po 17 val. Lietuvoje vyriausybės ketinimas jau buvo pagarsintas, vėliau Lietuvos pasiuntinybė Berlyne jau organizavo laidotuves!

Netradicinė „paslaptis“

Ūmi JAV ir Lietuvos de jure įsitraukimo ir de facto veikimo rokiruotė kelia abejonių.

Pasiuntinys Balutis tik liepos 18 d. 11 val. 10 min. (17:10 CET) JAV Valstybės departamentui pranešė esąs lakūnų giminių įgaliotas pranešti, kad jie pageidauja laidotuvių Lietuvoje, dėl to (!) palaikai iš Vokietijos gabenami į Kauną. Tik tada Valstybės departamentas oficialiai pranešė pašalinęs visas formalias kliūtis laidoti JAV lakūnus Kaune⁵⁰. Bet juk LAK atstovas Morkus savo raporte užfiksavo, kad Vokietijoje tuo metu į Soldino geležinkelio stotį jau porą valandų buvo vežamos „Lituanicos“ nuolaužos „išsiųsti Kaunan“⁵¹. Kaip pranešė „Elta“, buvo ieškoma specialių karstų, tinkamų gabenti palaikus lėktuvu į Kauną. Kaune iš trijų žinybų sudarytas lakūnų Laidojimo komitetas, matyt, jau buvo apsprendęs (nes liepos 19-osios rytą paskelbė) laidotuvių tvarką! O apie oficialiai atsiklaustą Darienės valią duomenų išvis neturime…

Remdamiesi dokumentais, rausiamės gilyn: kieno valia išties lėmė, kad Dariaus sesers Lauros Nalson laiške išverkti lūkesčiai pasirodė besą tragiškai naivūs („greitai Jų kūnams bus išmūrytas rūsys, pastatyta koplyčia ir gražus paminklas“)? Kas konkrečiai įšaldė ir net užkardė LAK iniciatyvas dėl kruopštaus lakūnų žūties tyrimo ir plataus, deramo įamžinimo? Kodėl į Kauną pargabentus lakūnų palaikus ištiko 35 metus užsitęsusi makabriška drama? Kodėl tai toleravo visos – JAV, Lietuvos, Vokietijos – valdžios? Kodėl jos it susitarusios tylėjo? Kodėl JAV netyrė savo piliečių žūties? Ir kas būtų pasikeitę, jei JAV būtų ėmusios tyrimo? Ar apskritai galėjo būti kitaip?

Didieji klaustukai ėmė pintis pirmomis valandomis po katastrofos ir… išsprūdo iš akiračio. Atmintin įsirėžė kas kita: anonimų nešioti, po savaitės spaudon ištrūkę gandai apie „Lituanicos“ pašovimą, kurių nebeužgožė Vokietijoje, vėliau ir Lietuvoje paskubom atlikti oficialūs tyrimai. Sutarę laikytis 8 dienų ribų, čia sustojame, pravėrę didžiulio paveikslo pakraštėlį. Gal ši atodanga primins siaubingą kainą, kurią Darius ir Girėnas po žūties mokėjo, tebemoka už didį savo polėkį. Nors skamba paradoksaliai, bet toji kaina – užmarštis. Mat atminties paminklai be žinių pamato labai netvarūs.

 

¹ Sabulis su Soldino tragedija siejamų faktų, mįslių ir mitų sankaupą pavadino Lituanica paslaptimi, žurnalistas Petras Jurgėla ją praminė „Soldino miško paslaptimi“ (Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas: jų gyvenimas ir pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą iš Amerikos Lietuvon, su 81 paveikslu ir 5 brėžiniais, Čikaga: V. Stulpin and J. Jurgėla, 1935), taip pat įvardijo romano autorė Leokadija Luncienė (Atlanto nugalėtojai arba Soldino miško paslaptis, Kaunas-Marijampolė: Dirva, 1935). Faktinė problematika tolydžio virto dramatiška siužeto linija.

² Žr. mano straipsnius: „Lituanicos“ katastrofos oficialieji tyrimai 1933 metais, nauji faktai ir įžvalgos“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 31, p. 98–115; „Finansai „Lituanicos“ katastrofos tyrimo peripetijose: kaip sukosi valstybės ir privatūs pinigai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2012, Nr. 6, p. 370–379; „Dingę“ „Lituanicos“ katastrofos tyrimo akto priedai“, in: Ibid., 2012, Nr. 7, p. 478–483 ir kt.

³ Pasiuntinys Vašingtone Bronius Kazys Balutis po katastrofos įteikė Lietuvos prezidento užuojautas 8 asmenims Čikagoje: Dariaus motinai, patėviui, broliui, seseriai Katherine Stulpin ir netikram broliui (sesuo Laura Nalson Dariaus laukė Kaune), taip pat Girėno dviem pusseserėms ir broliui Jonui (brolis Petras buvo Kaune).

⁴ Sprendžiant pagal įrašus Dariaus dienoraštyje, skraidymo knygelėje, lėktuvo ir variklio techniniame pase, pagrindiniai techniniai darbai, instrumentų patikros, apkrovos bandomieji skrydžiai baigti birželio 19 d. Iki liepos 12 d. Darius dienoraštyje dažniau kartoja frazę „Nieko ypatinga“.

⁵ Lietuvos pasiuntinio Vašingtone Balučio pirmoji oficialiai pranešta žinia-pranešimas užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui: „Dėl rengiamojo skridimo per Atlantiką“, Nr. 41, 1932-09-20, in: Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 656, ap. 1, b. 327, l. 425–426.

⁶ „L.A. klubas patartų U.S.A. [registracijai, – G. S.], nes tuom būtų labiau garantuota visokeriopa pagelba skrendant per svetimas valstybes“ (Lietuvos Aeroklubo pirmininko prof. Zigmo Žemaičio laiškas Steponui Dariui, 1933-01-17, in: Balzeko lietuvių kultūros muziejus, (toliau – BLKM), Čikaga, Dariaus ir Girėno kolekcija, nekataloguoti dokumentai.

⁷ Reikalas tas, kad Vokietijos, t. p. Nyderlandų leidimai JAV lakūnams nebuvo būtini (Valstybės sekretoriaus pavaduotojo Francis White laiškas Prekybos sekretoriui, 1933-06-19, in: Jungtinių Valstijų nacionalinis archyvas, (toliau – JVNA), RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/4); JAV pasiuntinybė Paryžiuje turėjo gauti leidimus tik iš „Airijos laisvosios valstybės, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, Lenkijos ir Lietuvos“ (Francis White laiškas JAV ambasadoriui Paryžiuje Jesse Isidor Straus, 1933-06-19, in: Ibid., DARIUS & GIRCH/6). Nesant reikalo, JAV atstovybė Berlyne neinformavo ir vietos institucijų.

⁸ „Pirmomis liepos dienomis buvo užbaigtos dvi svarbios nacionalsocialistų revoliucijos fazės: a) Valstybinio aparato Reiche, Valstybėse /Länder/ ir komunose pagrobimas /Gleichschaltung/ ir b) ūkiškų bei politinių organizacijų /profesinių sąjungų ir politinių partijų/ sunacinimas arba likvidavimas /-„Reinigung“, „Durchformung und Erneuerung der Volkssubstanz“/ […] VII. 6 Hitleris aiškiai pareiškė, kad revoliucija baigta“ (Lietuvos pasiuntinybės Berlyne pirmojo sekretoriaus Leopoldo Dymšos konfidencialus pranešimas Nr. 133 užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-07-29, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1381, l. 13–14).

⁹ Dienoraštis saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (toliau – VDKM); išrašai: Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Darius ir Girėnas: Dokumentai, laiškai, atsiminimai, Kaunas: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, p. 99.

¹⁰ Knygelės originalas yra dingęs; išrašai iš: Sekmadienis, 1988-07-30 (žr. Ibid.)

¹¹ Asmenvardžiai amerikietiškuose dokumentuose paprastai nurodomi kaip JAV pasuose, tik ne visur prirašomos antrų vardų raidės (Girėno – Thomas, Dariaus – William). URM Protokolo sk. susirašinėjimas čia ir toliau: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1448, l. 14–19.

¹² JAV generalinio konsulo George S. Messersmith pranešimas valstybės sekretoriui, 1933-07-10, in: JVNA, RG59, B6827, 862.00/ 3029, 3033.

¹³ JAV generalinio konsulo Štutgarte Leon Dominian pranešimas valstybės sekretoriui, JAV pasiuntinybei ir generaliniam konsulatui Berlyne, 1933-07-10, in: JVNA, RG59, B6827, 882.796/12.

¹⁴ Stepono Dariaus telegramos rankraštis, 1933-07-11, in: BLKM.

¹⁵ JAV generalinis konsulas Štutgarte Leon Dominian valstybės sekretoriui, JAV pasiuntinybei ir generaliniam konsulatui Berlyne, 1933-07-11, in: JVNA, RG59, B6827, 862.00/3019.

¹⁶ „Ocean Fliers Put Off Starts“, in: The New York Times, 1933-07-13.

¹⁷ „Aviators Log Book“, Nr. 836, in: BLKM. Pasitaiko painiavos dėl įvairių su „Lituanica“ siejamų dienynų (žr. Gražina Sviderskytė, „Lituanicos“ dienynas“ (I), (II), (III), in: http://www.nzidinys.lt/783861/naujienos/akademija/lituanicos-dienynas-iii-skrydzio-dienynas-dokumentuose); Dariaus skrydžių knygelės nedera painioti su jo dienoraščiu, Jesulaičio pildytu lėktuvo ir variklio techninio pasu („Aircraft and Engine Log“), lakūnų skrydžio dienynu („Log Book“) ir kt.

¹⁸ Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, op. cit., įklija.

¹⁹ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio laiškas Steponui Dariui, 1933-07-12, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 9, l. 135.

²⁰ Čia ir toliau naudojamas Lietuvos pasiuntinio Berlyne Jurgio Šaulio dienoraščio 13-tas sąsiuvinis: „1932.10.XII.10–1934.08.IV“, in: Lietuvos nacionalinis muziejus, R-18652/13.

²¹ Valstybės departamento Memorandum for the Files, [nepasirašyta], 1933-07-13, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/9.

²² Stepono Dariaus telegrama generaliniam konsului Niujorke Povilui Žadeikiui, 1933-07-13, in: VDKM, S-4639.

²³ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio aiškinamasis raštas Užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 67–68; f. 658, ap. 1, b. 266, l. 96–99.

²⁴ „Atlantike nors ir yra lietaus, bet vėjai mums palankūs ir tai mūsų kelionei svarbiausia; Europos pakraščiuose oras nepastovus, bet tas nesudaro mums pavojaus, išsisuksime“, – pasakęs Darius (Ibid.).

²⁵ Bičiuliškai Balutį titulavęs „visų rėmėjų prezidentu“, Darius apsispręsdamas staiga išskristi pažeidė beveik visus patrono įspėjimus ir asmenišką prašymą: kilti tik gerai pailsėjus, sulaukus gero oro ir vengiant bet kokios rizikos; apie numatomą startą „telegrafuoti „Eltai“, jei maršrutas siektų laivų kelius – „pranešti, kad dabotų“; paspausti ranką prieš išskrendant („pribūčiau New Yorkan specialiai Jus išleisti“) (Pasiuntinio Broniaus Kazio Balučio laiškas Steponui Dariui, 1933-05-17; originalas: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 170, l. 48; kopija: Ibid, b. 117, l. 606–607).

²⁶ JAV Ūkio departamento Orų biuro Niujorke meteorologo James H. Kimball laiškas Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 85–86; plg. Petras Jurgėla, op. cit., p. 250: „23 val. Jesulaitis telefonavo Dariui: „Postas kils penktą“. Kapitonas nurodė: „Viktorai, greičiausiai, kaip gali, pripildyk lėktuvą ir viską apžiūrėk!“ Lakūnai nuėjo miegot. 24 val. Kaminskas meteor. stoty gavo orlapį iš dr. Kimbalo, kuris pranešė, kad Postas tikrai skris. Kaminskas su 25 svarų maišu nuvyko į centrinį Bruklyno paštą ir suštampavo visus (apie 700) laiškus su miesto ir liepos 15 d. 5 val. ryto pažymiais. Nuvyko namo ir, pridėjęs ant laiškų LITUANIKOS antspaudą, su orlapiu ir laiškais 3:30 v. atvyko aerodroman […]. Gazolino pylimui darbavosi J-tis su dviem Dariaus atsiųstais jaunuoliais. 4:30, dar neišaušus, Martinas automobiliu atvežė Darių ir Girėną“.

²⁷ Just before Darius and Girenas took off, John V. P. Heinmuller, official timer of the National Aeronautical Association, went up to the plane, wished them good luck, and clamped on to one wing an ice indicator, designed to tell the fliers at a glance if ice, the terror of Atlantic fliers, is forming on the wings (Associated Press žinutė, 1933-07-16, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 9, l. 153).

²⁸ Laikas – toks kaip Antano Gustaičio vadovautos subkomisijos atlikto tyrimo išvadų Akte (11:25 CET). Vokiečių tyrėjų oficialiame raporte nurodytas 11:30 CET. The New York Times, New York American, t. p. Jurgėla ir kiti autoriai nurodo 06:24 EST (11:24 CET). Associated Press 1933-07-17 mini 05:30 EST (10:30 CET), Reuters – 05:24 EST (10:24 CET), o Žadeikis bent triskart nurodo 05:00 EST (10:00 CET).

²⁹ Išlydėjęs savo rankomis parengtus „Winnie Mae“ ir „Lituanica“ lėktuvus, Jesulaitis grįžo į Čikagą, dirbo kompanijoje United Air (The Flight of Darius and Girenas, by Victor Yesulaitis, as told to A. A. Stelmok, in: Margutis, 1934-03-15, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 11, l. 51).

³⁰ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio telegrama Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone, 1933-07-15, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 1, b. 710, l. 70.

³¹ Pasiuntinybės Vašingtone sekretoriaus Miko Bagdono telegrama pasiuntiniui Broniui Kaziui Balučiui, 1933-07-15, in: Ibid., l. 71.

³² Čia, t. p. kituose šaltiniuose minimose telegramose Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje ir Lietuvos aeroklubui Kaune nurodytas abejotinas starto laikas; Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio telegrama Lietuvos pasiuntinybei Londone, 1933-07-15, in: LCVA, f. 648, ap. 1, b. 581, l. 4.

³³ Ko gero, minimi vėliau suplanuoti skrydžiai – pvz., Codos ir Rossi, kurie išskrido tik rugpjūtį; JAV Ūkio departamento Orų biuro Niujorke meteorologo James H. Kimball laiškas Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 85–86.

³⁴ Liepos 28 d. spauda plačiai aprašė radinį Grand Falls, Niufaund­lende – vienintelį iš trijų pranešimų, planuotų išmesti skrendant: All well and regards. GCT 1910 July 15th 1933 (GCT=GMT; 20:10 CET). Praėjus dar 2 val. 20 min., Darius pieštuku pažymėjo žemėlapyje (netaisyta liet. k.): „Sluogsnis žemų debesų. GCT 2120“ (22:20 CET; in: VDKM, S-23202). Toliau, skrendant virš Atlanto, brūkštelėti koordinačių skaičiavimai. Vėlesnių žymų VDKM saugomuose 22 žemėlapiuose ir kt. dokumentuose nėra. Spaudoje skelbtų skrydžio dienyno ištraukų autentiškumas neįrodytas, menamo dienyno pėdsakai išnykę Vokietijoje (plg. 14 išnašą).

³⁵ Valstybės departamento memorandumas, 1933-07-15, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/16.

³⁶ Associated Press žinutė, skelbta The Jersy Journal, Chicago Tribune ir kt., 1933-07-15.

³⁷ They had no parachutes, no radio, no clearance papers, no passports, nothing but courage; reportažas New York American, 1933-07-15.

³⁸ Pasiuntinio Vašingtone Broniaus Kazio Balučio pranešimas Nr. 43 „Lietuvių diena Chicagos parodoje“ užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-08-14, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 117, l. 916–918.

³⁹ „Two Sea Flyers Face The Loss of Air Licenses“, in: New York American, 1933-09-16; žinutė su nuoroda į prekybos sekretoriaus pavaduotoją E. Y. Mitchell.

⁴⁰ Antanas Kalvaitis, „Dariaus-Girėno tragiškas laimėjimas“, in: Technikos žodis, 1983, Nr. 2, p. 6.

⁴¹ Broniaus Kazio Balučio pranešimas Nr. 44 „Dariaus-Girėno trans-Atlantinis skridimas“ užsienio reikalų ministrui, 1933-08-xx, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 117, l. 919–922.

⁴² Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio kalbos radijo laidoje mašinraštis, 1935-07-20, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 268, l. 28.

⁴³ „Lakūnai nemanė Vokietijos, kaip ir Lenkų Koridoriaus, kliudyti, nes jiems buvo priminta, kad Lenkų Koridoriaus rajonas yra pavojingas visais atžvilgiais, taigi ir oru lekiant“ (Povilo Žadeikio aiškinamasis raštas užsienio reikalų ministrui, 1933-08-09, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 266, l. 98).

⁴⁴ Santrauka parengta pagal Lietuvos aido liepos 17, 18 d. numerius, įterpta frazių iš: Lauros Nalson laiškas Katherin Stulpin, 1933-07-25, in: BLKM.

⁴⁵ Tuometis Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus sek­retorius ir prekybos atašė prisimena, kad apie katastrofą dar 10 val. telefonu pranešė Berlyno žurnalistai, bet „Ministeris nelabai jaudinosi ir prasitarė, kad jei ir būtų nukritę amerikiečiai, tai jie išskridę be leidimo, formaliai nesusitvarkę, ir mums nėra ko skubiai kištis“ (Balys Paliokas, „Transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno tragedijos diena“, in: Technikos žodis, Čikaga, 1983, Nr. 2, p. 8).

⁴⁶ JAV generalinio konsulo Berlyne George Strauss Messersmith telegrama valstybės sekretoriui, 1933-07-17, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/23.

⁴⁷ JAV generalinio konsulo Berlyne George Strauss Messersmith, valstybės sekretoriaus pavaduotojo William Phillips telegramos, 1933-07-17, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/11,12,13.

⁴⁸ Liepos 13 d. laivu iš JAV į Hamburgą atplaukęs naujasis JAV pasiuntinys Berlyne, Čikagos universiteto istorijos profesorius Williamas Edwardas Doddas savo dienoraštyje (Ambassador Dodd‘s Diary 1933–1938, New York: Harcourt Brace, 1941) apie JAV žuvusius lakūnus neužsimena nė puse žodžio (kaip, beje, ir apie rekordą pasiekusį Willy Postą, irgi praskridusį pro Vokietiją). Amerikiečių įsitraukimo nemini ir vokiečių policijos raportas Frankfurto prie Oderio prezidentui, 1933-07-17, in: Brandenburgisches Landeshauptarchiv, rep. 3B, I pol., Nr. 1940, p. 11–17.

⁴⁹ Broniaus Kazio Balučio, George‘o Strausso Messersmitho, Williamo Phillipso telegramos, 1933-07-18, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/14, 15, 17.

⁵⁰ „Washington Waives Claims“, in: The New York Times, 1933-07-18.

⁵¹ Kapitono Vlado Morkaus raportas su pridedama katastrofos vietos schema, 1933-07-18, in: Antano Gustaičio vadovaujamos subkomisijos išvadų Akto priedų paketas, II priedas, in: Privati neskelbiama saugykla.

ŽURNALAS: NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS: Gražina Sviderskytė
DATA: 2014-03

 

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

„Įvairovė“ (angl. diversity) težydi? Vis dėlto paranormalios dokumentikos kūrimas suteikia papildomų akstinų aktyviai viešinti normalius istorijos faktus. Akivaizdu, lotyniškasis documentum nūnai vartojamas bent dviem prasmėmis: kaip bet kõkios (popieriuje, piešinyje, nuotraukoje, kino juostoje) užfiksuotos žinios ir kaip kieno nors raštiškas paliudijimas, įrodymas. Tad įkvėpti kino ir pavasario, išklosime pastarojo pobūdžio dokumentiką, susitelkdami į 1933 m. vidurvasarį: kas, kada, kaip vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Lietuvoje?

Atrodo paprasta: „kas, kur, kada, kaip“ turėtų būti minimumas, trumpa žinotina kronika kiekvienam, kuris prabyla apie tikras ar menamas „Lituanicos“ paslaptis¹! Turėtų, bet nėra. Gausioje bibliografijoje, juolab kinematografijoje nepavyko užtikti dokumentais grįstos chronologijos, nuoseklaus įvykių išdėstymo. Atminties tradicijoje vietoje faktografijos veši heroika: žiū, kaip organiškai 1983 m. režisieriaus Roberto Verbos dokumentiniame filme „Lituanikos“ sparnai susilydė 1933 m. „Lituanicos“ nuolaužos, 1922 m. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis „Margi sakalai“ ir pagal jį Vytauto Kernagio sukurtas 1978 m. hitas. „Lituanica“ tapo simboliniu vaizdiniu, labiau jaudrinančiu kūrėjų vaizduotę negu tyrėjų protą (tik organikos kūryboje mąžta). Jau esame pateikę pavyzdžių², kaip nepažinumo apmarinta, anapusybėn gramzdinama istorija atgyja, nagrinėjama konkrečioje erdvėje ir laike, atsikračius mitų ir dvasių. Čia pirmąkart pateiksime atkuriamos chronologijos fragmentą, kuris, tikimės, leis įvertinti „Lituanicos“ paslapties istorinį prasmenį ir pasitarnaus intelektinei įvairovei.

Sutikriname laikrodžius, apibrėžiame erdvę

Su „Lituanica“ susijusių įvykių sankaupą erdvėje ir laike galėtume įsivaizduoti kaip didžiulį kubą. Šiuo rašiniu atrieksime stačiakampį gretasienį, kurio ilgoji briauna yra erdvė, trumpoji – laikas.

Nagrinėsime savaitę iki katastrofos: nuo 1933 m. liepos 10 d., pirmadienio, iki kito pirmadienio, liepos 17 d. imtinai. 8 dienos labai turtingos įvykių, o juk „Lituanicos“ žygiui intensyviai ruoštasi visus metus, atomazgos nusidriekė dešimtmečius! Laiką griežtai apribojame, bet erdvės siaurinti negalime, nes svarbūs įvykiai klostėsi daugelyje vietų.

JAV buvo lakūnų namai, ten gyveno bendražygiai, rėmėjai, artimieji³; veikė organizacinė būstinė – Čikagoje 1932 m. liepos 11 d. įsteigtas „Pirmojo Amerikos lietuvių skridimo per Atlantiko vandenyną Fondas“; atlikus modifikuoto lėktuvo techninius bandymus⁴, pasiruošta startui (lakūnai apsistoję Niujorke, lėktuvas – municipaliniame aerodrome Floyd Bennet Field); vyko skridimui būtinos teisinės procedūros (susirašinėjimas su Valstybės departamentu Vašingtone, šio sąveika su Prekybos departamentu); kerojo bičiulystė su Lietuvos diplomatais JAV (padėjusi gauti Lietuvos, Vokietijos vizas, įforminti pašto gabenimą); šie informavo vietos lietuvių spaudą ir oficialųjį Kauną⁵. Darius ir Girėnas de jure skrido kaip natūralizuoti JAV piliečiai, su JAV lakūnų licencijomis, JAV registruotu lėktuvu, tad tiesioginių ryšių su Lietuvos valdžia nepalaikė. Tokią nuostatą rėmė Lietuvos aeroklubas⁶.

Kaune lakūnų skrydžio laukė Jaunutė Darienė su Nijole Dariūte (Dariaus žmona su dukra), iš JAV atvykę Petras Girėnas, Laura Nalson, na, ir visa Lietuva. Praktiškai lakūnų labui daugiausiai nuveikė Lietuvos aeroklubas (LAK): nuo 1933 m. sausio konsultavo lakūnus dėl oro navigacijos specifikos Vokietijoje, nuo gegužės visuomeniniu lygiu organizavo iškilmingas sutiktuves. Formaliai skrydžiu domėjosi URM: Protokolo skyrius derino leidimus užsieniečiams skristi per Lietuvos oro erdvę, be to, dar gegužės 19 d. įpareigojo pasiuntinybes Londone, Stokholme, generalinius konsulatus Osle, Vienoje, Ciuriche žinią apie planuojamą skrydį „kuo plačiausiai sunaudoti vietos spaudoje“. Po katastrofos į įvykių sūkurį valdžios institucijos supuolė urmu. Tiesa, prezidentas Antanas Smetona toliau ramiai sau atostogavo Palangoje.

Vokietijoje iki liepos 17 d. tepaminėtini bendri įvykiai. Sprendžiant iš JAV Prekybos ir Valstybės departamentų, Lietuvos URM, Karo aviacijos, LAK korespondencijos, apie planuojamą skrydį Berlyne formaliai pranešta nebent Lietuvos pasiuntinybei⁷. Liepos 17 d. katastrofa tiesiogiai įtraukė eilę vietos įstaigų, bet dėl nacionalsocialistų vykdyto partinio valymo, valdymo pertvarkos⁸ dar tikslintinos jų funkcijos, struktūra, pavaldumas. Aiškesni duomenys iš JAV ir Lietuvos diplomatinių atstovybių Berlyne, LAK atstovų pranešimų iš Soldinen Stadt Forst ir pan.

Aptariami įvykiai klostėsi trijose laiko juostose. Kaune ir Berlyne galiojo Vidurio Europos laikas (Central European Time, toliau – CET; GMT+1). Niujorke, Vašingtone – Rytų standartinis vasaros laikas (GMT-5+1). Čikagoje – Centrinis standartinis vasaros laikas (GMT-6+1). Aiškumo dėlei vietos laiką gretinsime su Lietuvos, pvz.: jei Kaune ir Berlyne vidurdienis, tai Niujorke, Vašingtone – 7 val., Čikagoje – 6 val. ryto (CET 12:00).

Paskutinė savaitė

Pirmadienis, liepos 10 d. Niujorkas. „Nedoda geresnių žinių. Siunčiu telegramą į Waschingtoną“, – rašė Darius dienoraštyje⁹ (kalba netaisyta). Girėnas užrašų knygelėje papildė¹⁰ (veikiausiai versta iš anglų k., nes ja Girėnas rašė laiškus Dariui): „Abu buvom oro stotyje, atradom Willi Post – jis irgi pasiruošęs skristi. Jau pavargom belaukdami oro“.

Kaunas. URM Protokolo skyrius Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiojo štabo II skyriui persiunčia JAV laikinojo reikalų patikėtinio Kaune Maurice’o L. Staffordo liepos 8 d. prašymą laikinai einančiam užsienio reikalų ministro pareigas ministrui pirmininkui Juozui Tūbeliui (Dovas Zaunius išvykęs bent iki liepos 22 d., liepos 15–20 d. lankosi Tripolyje, Romoje) – išduoti leidimus skristi per Lietuvos teritoriją JAV lakūnams Stephen Darius ir Stanley T. Girch¹¹. URM referentas užklausą persiunčia Susisiekimo ministerijai.

Berlynas. JAV pasiuntinybės Charge d’affairs ad interim George’as A. Gordonas valstybės sekretoriui praneša apie paskutinės tradicinės Vokietijos centro partijos sutriuškinimą, generalinis konsulas George’as S. Messersmithas nacių hegemonijos ir brutalaus SA valymo kontekste daro išvadą, kad „pastangoms puoselėti JAV interesus ir eksporto rinką Vokietijoje atėjo galas“¹². Be skrupulų šalies viduje ir užsienio politikoje tvirtinamas strateginis prioritetas – aviacijos ir oro gynybos plėtra. Dar švieži įspūdžiai po birželio 26 d. propagandinės akcijos – menamo naktinio oro reido, kai miestas prabudo apmėtytas skrajutėmis. JAV generalinis konsulatas Štutgarte praneša apie aviacinių švyturių statybas galimai kariniams tikslams¹³. Pietvakariuose 1933 m. vasarą gausiai fiksuojama panašių Versalio sutartimi draudžiamos industrijos, infrastruktūros židinių. Šiaurės rytuose panaši veika „apsišvietė“ tik po kelerių metų.

Antradienis, liepos 11 d. Niujorkas. Darius rašė: „Pasiunčiu telegramą į Waschingtoną. Vakare gaunami atsakymą“. Telegramoje Prekybos departamento Aeronautikos biuro prašyta pasiteirauti apie poslinkius dėl leidimų Valstybės departamente¹⁴, atsakymas neišliko. Dėl leidimų išgyvenęs Girėnas užrašuose nutylėjo: „Nieko naujo – oras mums priešingas, bet atrodo ant pagerėjimo“.

Berlynas. JAV pasiuntinybei generalinis konsulatas Štutgarte praneša apie pirmą oro gynybos praktiką Manheime, Badene. Iš anksto paskelbus apie civilines pratybas imituotas antskrydis, panaudojant nuodingas dujas. Į aliarmą reagavo ugniagesiai, policija, Raudonasis kryžius ir gyventojai, o politinis-partinis elitas dalyvius įkvėpė propagandinėmis kalbomis¹⁵.

Trečiadienis, liepos 12 d. Niujorkas. Floyd Bennet aerodrome atidėti trys planuoti transatlantiniai startai: vienviečiu lėktuvu pasaulį apskristi ketinančio amerikiečio Willy Posto, nuotolio rekordo siekiančių prancūzų Paulo Codos ir Maurice’o Rossi bei lietuvių Dariaus ir Girėno¹⁶. Vis dėlto po 23 dienų pertraukos „Lituanica“ tądien pakilo. Dariaus dienoraštis: „Skraidomi navigacijos instrumentų patikrinimo reikalu taip pat noras pasitreniroti bei išjudinti motorą. Sužinau kad induktorinis komposas 16° nuo krypties […]. Diskusijos leidimo reikalo tenka dar kartą pasiginčyti su Stasiu“. Įrašas Dariaus skrydžių knygelėje¹⁷ (anglų k.): „Prietaisų bandymas ore, indukcinio kompaso patikra; 30 min.“ Avia­techniko Viktoro Jesulaičio (amer. Victor Yesulaitis) žyma lėktuvo techniniame pase¹⁸ (anglų. k.): variklis dirba ant žemės 15 min., ore – 1 val. 30 min. Iš Girėno užrašų: „Oras atrodo bus palankus skridimui už kelių dienų, gal pabaigoje savaitės“. Generalinis konsulas Povilas Žadeikis laiške Dariui prašo paskambinti, pranešti išskridimo laiką, ragina jam nesant susisiekti su vicekonsulu, kad būtinai informuotų Londoną ir Kauną¹⁹.

Kaunas. Vyriausiojo štabo maj. Žilys „už II sk. viršininką“ praneša URM, kad lakūnams „perskristi per Lietuvos teritoriją iš Krašto apsaugos ministerijos pusės kliūčių nėra“. Leidimas besąlygiškas, nors JAV patikėtinio prašyme nurodytas ir II sk. rašte atkartotas ketinimas atskristi „per Irlandiją ir Lenkiją“. Paprastai KAM rekomenduodavo apskristi Lenkiją ir nurodydavo „nepaliesti administracinės linijos“.

Berlynas. Lietuvos pasiuntinys Berlyne dr. Jurgis Šaulys gauna URM Politikos departamento direktoriaus Stasio Lozoraičio patvirtinimą, kad liepos 17 d. gali vykti planuoto vizito į Kauną²⁰.

Ketvirtadienis, liepos 13 d. Niujorkas. Dariaus dienoraštis (paskutinis įrašas): „Telefonoju į Wash. State department leidimo reikalu. Sužinau kad iš Newfoundlendo leidimas gauta tikimasi ir kitus greit gauti [oficialiais duomenimis²¹, federalas prasitarė „galbūt, tikėtina, kitus leidimus būsiant kažkada kitą savaitę“ ir įspėjo be jų „nepakilti jokiomis aplinkybėmis“, – G. S.]. Skraidomi ir patikrinami tik ką atreguliotą induktorinį kompasą. Oras dar blogas“. Paskutinis įrašas Dariaus skrydžių knygelėje: „Prietaisų bandymas ore; patikrinti kompaso svyravimą; 20 min.“ Girėnas apie paskutinę techninę korekciją: „Peržiūrėjom kompasą, paskraidėm ir truputį pertaisę sutvarkėm“. 22 val. 31 min. Darius praneša generaliniam konsului Žadeikiui, kad sutvarkė pašto ženklus, telaukia gero oro²².

Kaunas. Susisiekimo ministerijos referentas raštu Nr. 3067 „labai skubiai“ praneša URM, kad lakūnams „perskristi Lietuvos teritoriją Susisiekimo Ministerija kliūčių neturi“. URM antspaudas „gauta“ – liepos 14 d. Starto išvakarės veikiausiai – sutapimas, nes JAV patikėtinio prašyme skrydžio data nurodyta „maždaug rugpjūčio 6 d.“, atsižvelgęs į tai Lietuvos aidas rašė, kad „Lietuvoje lakūnų sulauksime apie rugpjūčio 9 d.“

Penktadienis, liepos 14 d. Niujorkas. Paskutinis Girėno įrašas: „Abudu atvykom pas dr. Kimbalą, oras atrodo gerai“. Generalinis konsulas Niujorke Žadeikis teigia²³ telefonu buvęs iškviestas į Floyd Bennet aerod­romą. Darius su Girėnu valandą vėlavo iš susitikimo su Ūkio departamento Orų biuro meteorologu Jamesu H. Kimballu. Atvykę apie 18 val. (23:00 CET) pareiškė, kad oro prognozės pakenčiamos²⁴, ryte ketina išskristi. „Bene apturėjote ir leidimus iš Vašingtono?“ – pasiteiravo konsulas. „Ne, apsieisime be jų“, – atsakė Darius. Jesulaitis patvirtino, kad lėktuvas paruoštas, bus laiku pakrautas. Žadeikis paėmė iš Dariaus 200 dolerių Jesulaičio „laivakortei“ pirkti, kad šis atvyktų į Lietuvą ruošti lėktuvo skrydžiui atgal į JAV. Vašingtonui ir Kaunui apie sprendimą dar nepranešta. Bent iki 23.30 val. (04:30 CET) viešbutyje Niujorke Darius, Girėnas su talkininku ir viešbučio savininku dar lūkuriavo žinių iš Willy Posto komandos.

Vašingtonas. Pasiuntinys Bronius Kazys Balutis jau buvo pakeliui į Čikagą dalyvauti sekmadienį rengiamoje Lietuvių dienoje Pasaulinėje parodoje. Jis tėviškai rūpinosi lakūnais, gegužę Dariui rašė turįs blogos nuojautos. Deja, apie artėjantį startą nežinojo²⁵.

Šeštadienis, liepos 15 d. Niujorkas. Vidurnaktį (05:00 CET) meteorologas Kimballas Dariaus prašymu per pasiuntinį perdavė naujausius orlapius²⁶. Darius telefonu patvirtino Žadeikiui, kad prašvitus išskris. Lakūnai maždaug 4 val. ilsisi viešbutyje. Aerodrome į lėktuvą kraunama antspauduota pašto siunta, kuras, tepalai, maistas, gėrimai.

Generalinis konsulas Žadeikis su žmona atvyksta į Floyd Bennet Field „saulei dar nepatekėjus“. Anot jo, kai Willy Postas pakyla rekordiniam skrydžiui aplink pasaulį (šaltinių teigimu, 05:10 arba 05:24 EST; 10:10/24 CET), Jesulaitis „baigia pildyti gazoliną“. Angare budi policininkai. Palydėję Postą, kurio oficialiai pranešto starto žiūrėti suplūdo didelė minia, lakūnai sėdasi į „Lituanicą“. Darius aerodromo viršininkui tarsteli, kad tepakils „generalinio bandymo“ (lig tol lėktuvas teišbandytas su 80% apkrova), tą patį iš kabinos sušunka įtariam reporteriui. Iš oficialių asmenų tik Žadeikis ir Nacionalinės aeronautikos asociacijos atstovas²⁷ su lakūnais atsisveikina ilgam. „Lituanica“ pakyla maždaug 06 val. 25 min. (11:25 CET)²⁸. Technikas Jesulaitis, vengdamas klausimų, skubiai išvyksta²⁹.

8:03 val. (13:03 CET) Žadeikis siunčia pasiuntinybei Vašingtone telegramą: „Šįryt palydėjom mūsų lakūnus Kaunan“³⁰. Pasiuntinybės sekretorius perduoda į Čikagą pasiuntiniui Balučiui (kalba netaisyta): „Lakūnai išskrido neturėdami Amvyriausybės leidimo. Užsienmin klausė kodėl. Atsakyta, tai padaryta lakūnų atsakomybe. Šiuo laiku reikalą atitaisyti negalima“³¹. Žadeikis t. p. pranešė Lietuvos pasiuntinybei Londone: „Penktą valandą ryto Darius Girėnas išskrido Kaunan, artimai per trisdešimt valandų pasieks Londoną, suteikit žinią Kaunui, mums“³². Maždaug popiet generalinis konsulas išvyksta į iškilmes Čikagoje.

Meteorologijos biure įvertinus kintančias oro sąlygas, ypač kuro sąnaudas ir psichologinę įtampą didinančius žemų lietingų debesų ruožus virš Atlanto, „liepos 15-osios startus nutarta atidėti“³³.

Vašingtonas. Nūdienos požiūriu, įdomi aplinkybė: šeštadienį federalai dirba. Valstybės departamentas persiunčia Prekybos departamentui dar liepos 5 d. gautą Niufaundlendo leidimą skristi „Lituanicai“ per jo erd­vę (maždaug tuo metu „Lituanica“ ten jau skrido³⁴). Iš Associated Press sužinojęs apie Dariaus ir Girėno išskridimą, Valstybės departamentas užklausia Prekybos departamentą. Šis teigia gavęs inspektoriaus Niujorke patvirtinimą ir svarstąs priemones, kurių imtųsi prieš lakūnus jiems grįžus į JAV, Valstybės departamentui rekomenduoja nesiimti veiksmų ir laukti verdikto (turbūt nespėjo jo priimti, nes byloje prie memorandumo teprisegtas raštelis: „Liepos 17 d., 1933, žiniai: lėktuvas sudužo Vokietijoje ir abu lakūnai žuvo“)³⁵. Associated Press išplatina pranešimą: Darius, Girėnas tegavo Niufaundlendo oficialų leidimą ir patys per pažįstamus dar išsirūpino (!) Lietuvos leidimą, tad jei patirs nesėkmę ir bus priversti nusileisti kitur, įstums į keblią padėtį ir Jungtines Valstijas, ir save³⁶. Spauda išpučia sensaciją, tarsi lakūnai būtų išskridę pliki, basi³⁷.

Čikaga. Miestas sveikina Atlantą perskridusią generolo Italo Balbo 24 lėktuvų eskadrilę „Oro armada“, italai it pusdieviai šlovinami Pasaulinėje parodoje. Parodos vadovybė į pirmadienį perkelia pasiuntinio Balučio priėmimą, suplanuotą Lietuvių dienos proga³⁸.

Kaunas. Apie vidudienį (12:00 CET) „Elta“ praneša, kad Darius ir Girėnas išskridę „visiškai staigiu ir netikėtu laiku“ ir pirmadienį paryčiais turėtų leistis Kaune. LAK žmonės turbūt nemigo: reikėjo įgyvendinti nuo gegužės kartu su visuomeninėmis organizacijomis planuojamas sutiktuves. O kažin ką galvojo išdavusieji skrydžio leidimus rugpjūčiui?..

Berlynas. Lietuvos pasiuntinybėje – einamieji reikalai. Jurgis Šaulys vidudienį „pas p. V. Schach dėl tran­zitinių tarifų sumažinimo kiaulėms į Austriją, Čekoslovakiją ir Prancūziją“, vėliau pietauja su Vokietijos pasiuntinybės Kaune sekretoriumi p. Werkmeisteriu. Po darbo nuo 17 val. su savo išrinktąja, Berlyno operos primadona Mafalda Salvatini – Blauwicks klube, vėliau vakarieniauja svečiuose: „Grįžome po 10 val. vak. praėjus audrai su perkūnu. Grįžęs radau žinią, kad mūsų lakūnai Darius su Girėnu išlėkę šiandien 11 val. ryto iš N. Jorko ir kad 3 val. turį pralėkti pro Berlyną“ (įveltas vėl kitoks pakilimo laikas, 11:00 CET!).

Sekmadienis, liepos 16 d. Niujorkas. JAV nacio­nalinė spauda išsamiau praneša apie Prekybos departamento Aeronautikos skyriuje atliekamą tyrimą dėl prieštaringo „Lituanicos“ starto: orlaivis ir lakūnai skrydžiui sertifikuoti, bet oficialūs užsienio valstybių leidimai negauti; tarp svarstomų sankcijų – „abiejų lakūnų bei lėktuvo licencijų konfiskavimas“³⁹.

Čikaga. Generalinis konsulas Antanas Kalvaitis piktinasi, esą tautinėms mažumoms nepalankus Chicago Tribune „bara mūsų lakūnus“⁴⁰. Tuosyk iš Niujorko atvykęs generalinis konsulas Žadeikis pasiuntiniui Balučiui asmeniškai „patvirtina išlėkimą ir praneša apie incidentus“. Apie 16 val. (22:00 CET) Lietuvių dienoje Balutis Ilinojaus gubernatoriui ir visiems svečiams paskelbia, kad lakūnai „jau turbūt pasiekę Europą ir už kelių valandų galima laukti žinių iš Kauno apie atlėkimą“; tūkstančių lietuvių vardu (vien chore giedojo apie 700 žmonių!) į Kauną išsiųsta oficiali sveikinimo telegrama⁴¹. Lietuvos generaliniame konsulate kaista telefonas: suuodę populiarią žinią, žurnalistai reikalauja detalių. Konsulatas jų pats stokoja. Popietinė spauda nuteikia niūriai: apie Darių ir Girėną žinių nėra. Euforiją dar aptemdo vėlyvi pranešimai apie Atlante bjūrantį orą, be to, „nei anglų oro ministerija, nei anglų admiralitetas negavo jokio pranešimo apie lakūnus“.

Berlynas. Pasiuntinys Šaulys ramus kaip belgas: nedarbo dienas ir valandas leidžia Mafaldos Salvatini draugijoje. „Pas MS buvau palikęs ir vakarienės. Apie mūsų amerikiečius lakūnus nieko tikra negalėjome patirti“.

Karaliaučius (?). Generalinis konsulas Žadeikis po metų radijo laidoje minėjo, esą vėlų vakarą aerodromo Karaliaučiuje komendantas nušvietė tūpimo taką ir galimos pagalbos skrendančiam orlaiviui paprašė Berlyne, Dancige. Neva buvo įvertinta, kad „kelias ties Štetinu – kalnai, miškai, ežerai, sunku ir miglotą dieną skristi“⁴². Tačiau kitur Žadeikis rašo, kad lakūnai buvo griežtai įspėti vengti ten artintis, tad jų ten ir nelaukta⁴³.

Katastrofa. PIRMADIENIS, LIEPOS 17 D.

Kaunas. Aleksoto aerodrome po vidurnakčio – minios. Per 7 valandas didžiulės viltys virsta ašaromis.

„Eltos“ pranešimai.⁴⁴ 0 val. 20 min. – miglota žinia apie „išgirstą lėktuvą Vokietijos pamario krašte“, „aviacijos prožektoriai raižo dangų“. 1 val. 35 min. „bendrovė Deruluft praneša, kad Karaliaučiuje labai pablogėjęs oras, lietus, žemi debesys ir priešingas skridimo krypčiai vėjas“. Naujienos išsenka. Radijo, telegramų agentūros kartoja, kad skridimo sąlygos sunkios. Susirinkusius Aleksote „tamsią naktį“ gąsdina „kryžiški žaibai“ pietų pusėje. 6 val. 55 min. „Kauno radijo stotis skelbia, jog turėję atskristi lakūnai neatskrido, apie juos žinių nėra, benzinas turėjęs visai išsibaigti šįryt 7 val.“ Laukusieji išsiskirstė ilsėtis. Dariaus sesuo Laura Nalson su vyru atsikvėpė kartu su Jaunute Dariene, jos duk­rele bei tėvais Panemunėje, grįžo namo Ukmergėn ir tragišką žinią išgirdo tik vėlai vakare. 13 val. 15 min. „Eltos“ korespondentas Berlyne Viktoras Kaupas jau iš katastrofos vietos pranešė apie „nukritusį lėktuvą, kurį vokiečių oro policija spėja esant Lituanicą“. Wolf, Reuters kartojo ekstra komunikatus. 3 val. 25 min. „vokiečių atstovybė Kaune, gavusi komunikatą iš vokiečių URM, pranešė „Eltai“, kad lakūnai naktį iš liepos 16 į 17 d. 12.30 val. miške netoli Soldino (Brandenburgo provincija) nukrito ir mirtinai užsimušė. Lėktuvas sunaikintas. Ta proga vokiečių atstovybė perdavė nuoširdžią užuojautą dėl didvyriškos lietuvių lakūnų mirties“. Nuo 3 val. 40 min. „Elta“ teikia duomenis iš Rosenthalio pašto agentūros. „Į katastrofos vietą yra jau atvykęs Landsbergo valstybės gynėjas ir praveda kvotą dėl įvykusios nelaimės. Apie įvykį jau yra painformuota iš vietos ir Lietuvos pasiuntinybė Berlyne. Ministeris pirmininkas mūsų atstovybei Berlyne ir Eltos korespondentui liepė parūpinti karstus ir lakūnų liekanas su sudužusiu lėktuvu atskiru vagonu pargabenti į Lietuvą. Laidotuvės bus surengtos valstybės lėšomis. Visoms valstybės įstaigoms pranešta gedulo ženklan nuleisti vėliavas iki pusiau stiebo.“ 17 val. 45 min. traukiniu iš Kauno į Vokietiją išvyksta raštu neįgalioti Lietuvos aeroklubo atstovai kapitonas Vladas Morkus ir inžinierius Kęstutis Bulota. 18 val. Viktoras Kaupas telefonu praneša „Eltai“ iš Soldino miško prie Kuhdamm gyvenvietės, kur susirinko „didelė minia“, lėktuvo liekanas saugo „darbo kuopos nariai“, „civilinė ir oro policija“, Landsbergo prokurorui leidus, abu kūnai atitraukti nuo lėktuvo (neištraukus iš po skeveldrų atrodė, kad kūnų yra trys), ruošiami išvežti „į ligoninę arba lavoninę“: „Kvotą veda speciali komisija, susidedanti iš oberlandjaegermeisterio Kreuzerio, landjaegerio Schroedr ir oberlandjaegerio Kube. Aš esu vienintelis dalyvis lietuvis. Daug reporterių ir fotografų atvyko iš Berlyno. […] Kvotos komisija laukia Lietuvos pasiuntinybės Berlyne nurodymų“.

Berlynas, Lietuvos pasiuntinybė. Šaulys: „11 val. pas Meyerį. Bendras pasikalbėjimas mano išvažiavimo proga. 11 ½ val. buvo atėjęs p. Kattelblach. 1 val. buvo p. Mastery, Čekoslovakų ministras. 2 val. man pasakė, kad mūsų lakūnai: Darius ir Girėnas užsimušė palei Soldiną…“⁴⁵ Pasiuntinys leidžia „savo priemonėmis po darbo valandų“ atašė Baliui Paliokui kartu su ūkio vedėju V. Maziliausku, valdininku Jonu Andriušiu išvykti į katastrofos vietą. 17–18 val. maždaug už 120 km jie pasiekia tikslą. Šaulys tuo metu kartu su Salvatini svečiuojasi pas pramonės magnatą von Siemensą Lankviste ir tik po to dvi tris valandas su pasiuntinybės I sekretoriumi Leopoldu Dymša rūpinasi katastrofos padariniais: „Turėjome reikalą su lakūnų laidojimo formalumais. Jie bus vežami aeroplanu į Kauną“. Iš Soldino skambinančiam atašė pasiuntinys nurodė „grįžti atgal prie darbo“. 23 val. 41 min. Šaulys išvyko, kaip planavęs, traukiniu į Kauną: „Küstrine p. Maziliauskas įteikė lakūnų atvežtąją paštą“.

Soldinas. Katastrofos vietoje Paliokas teigia išvydęs, kad „lėktuvo liekanos jau sukrautos į aukštą krūvą“, žmonės iš jos „ėmė atminimui ką norėjo“. Po to atašė su bendrakeleiviais užsuko į Soldino kapinių koplyčią, kur „po didele nacių vėliava“ gulėjo dar nešarvoti, neprausti lakūnų palaikai. Jau sutemus Palioko automobilis atriedėjo į Soldino apskrities viršininko raštinę; keli pareigūnai parodė surinktus dokumentus, perdavė dalį asmeninių lakūnų daiktų. Gilią naktį Palioko „neoficiali delegacija“ grįžo į Berlyną. Trijulė turėjo nedelsiant parašyti po raportą „Eltos“ direktoriui Edvardui Turauskui.

Berlynas, JAV generalinis konsulatas – Vašingtonas, JAV Valstybės departamentas. Tik 17 val. JAV generalinis konsulas Berlyne Messersmithas telegramoje valstybės sekretoriui praneša apie katast­rofą ir žuvusiuosius: „Teigiama, kad jie yra Amerikos piliečiai“. Prašo nedelsiant išsiaiškinti giminių pageidavimus ir paraginti juos skubiai pervesti pinigų konsulatui, jei pageidautų pergabenti palaikus į JAV⁴⁶. Telegrama Vašingtone gauta 13 val. 20 min. (18:20 CET). Tik 18 val. 08 min. (23:08 CET) išsiųstos valstybės sekretoriaus pavaduotojo telegramos Dariaus, Girėno giminėms Čikagoje⁴⁷. JAV atstovai į katastrofos vietą, matyt, nenuvyko⁴⁸. Rytojaus dieną 11 val. 24 min. (16:24 CET, 07.18 d.) Messersmithas pranešė valstybės sekretoriui, kad Lietuva – „tikėtina, žuvusių giminėms sutikus“ – ketina lakūnus laidoti valstybės lėšomis, ir „jei nebus kitų instrukcijų, generalinis konsulatas neketina prieštarauti Lietuvos žinybų pasirengimams“⁴⁹. Valstybės departamentas pritarimą generaliniam konsulatui Berlyne patvirtino tik 18 val. 27 min. telegrama (23:47 CET, 07.18 d.).

Čikaga. Lietuvos generaliniam konsulatui apie katastrofą ryte (popiet CET) pranešė Associated Press reporteris. Nežinia, kaip pasiuntinys Balutis išlaviravo tarp Pasaulinės parodos vadovybės priėmimo ir Čikagos lietuvių puotų (ūmai tapusių gedulingomis), bet apie vidudienį (18:00 CET) su generaliniu konsulu Antanu Kalvaičiu jau aplankė žuvusiųjų gimines, o popietę (anksčiausiai 19–20:00 CET) vėl vyko pas juos įteikti prezidento Smetonos užuojautos. Ar netekties sukrėsti giminės nedvejodami priėmė pasiūlymą laidoti lakūnus Kaune, valstybės lėšomis? Galbūt. Bet net jei apsisprendė žaibiškai, tai kaip sutikimas spėjo pasiekti Kauną? Juk po 17 val. Lietuvoje vyriausybės ketinimas jau buvo pagarsintas, vėliau Lietuvos pasiuntinybė Berlyne jau organizavo laidotuves!

Netradicinė „paslaptis“

Ūmi JAV ir Lietuvos de jure įsitraukimo ir de facto veikimo rokiruotė kelia abejonių.

Pasiuntinys Balutis tik liepos 18 d. 11 val. 10 min. (17:10 CET) JAV Valstybės departamentui pranešė esąs lakūnų giminių įgaliotas pranešti, kad jie pageidauja laidotuvių Lietuvoje, dėl to (!) palaikai iš Vokietijos gabenami į Kauną. Tik tada Valstybės departamentas oficialiai pranešė pašalinęs visas formalias kliūtis laidoti JAV lakūnus Kaune⁵⁰. Bet juk LAK atstovas Morkus savo raporte užfiksavo, kad Vokietijoje tuo metu į Soldino geležinkelio stotį jau porą valandų buvo vežamos „Lituanicos“ nuolaužos „išsiųsti Kaunan“⁵¹. Kaip pranešė „Elta“, buvo ieškoma specialių karstų, tinkamų gabenti palaikus lėktuvu į Kauną. Kaune iš trijų žinybų sudarytas lakūnų Laidojimo komitetas, matyt, jau buvo apsprendęs (nes liepos 19-osios rytą paskelbė) laidotuvių tvarką! O apie oficialiai atsiklaustą Darienės valią duomenų išvis neturime…

Remdamiesi dokumentais, rausiamės gilyn: kieno valia išties lėmė, kad Dariaus sesers Lauros Nalson laiške išverkti lūkesčiai pasirodė besą tragiškai naivūs („greitai Jų kūnams bus išmūrytas rūsys, pastatyta koplyčia ir gražus paminklas“)? Kas konkrečiai įšaldė ir net užkardė LAK iniciatyvas dėl kruopštaus lakūnų žūties tyrimo ir plataus, deramo įamžinimo? Kodėl į Kauną pargabentus lakūnų palaikus ištiko 35 metus užsitęsusi makabriška drama? Kodėl tai toleravo visos – JAV, Lietuvos, Vokietijos – valdžios? Kodėl jos it susitarusios tylėjo? Kodėl JAV netyrė savo piliečių žūties? Ir kas būtų pasikeitę, jei JAV būtų ėmusios tyrimo? Ar apskritai galėjo būti kitaip?

Didieji klaustukai ėmė pintis pirmomis valandomis po katastrofos ir… išsprūdo iš akiračio. Atmintin įsirėžė kas kita: anonimų nešioti, po savaitės spaudon ištrūkę gandai apie „Lituanicos“ pašovimą, kurių nebeužgožė Vokietijoje, vėliau ir Lietuvoje paskubom atlikti oficialūs tyrimai. Sutarę laikytis 8 dienų ribų, čia sustojame, pravėrę didžiulio paveikslo pakraštėlį. Gal ši atodanga primins siaubingą kainą, kurią Darius ir Girėnas po žūties mokėjo, tebemoka už didį savo polėkį. Nors skamba paradoksaliai, bet toji kaina – užmarštis. Mat atminties paminklai be žinių pamato labai netvarūs.

 

¹ Sabulis su Soldino tragedija siejamų faktų, mįslių ir mitų sankaupą pavadino Lituanica paslaptimi, žurnalistas Petras Jurgėla ją praminė „Soldino miško paslaptimi“ (Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas: jų gyvenimas ir pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą iš Amerikos Lietuvon, su 81 paveikslu ir 5 brėžiniais, Čikaga: V. Stulpin and J. Jurgėla, 1935), taip pat įvardijo romano autorė Leokadija Luncienė (Atlanto nugalėtojai arba Soldino miško paslaptis, Kaunas-Marijampolė: Dirva, 1935). Faktinė problematika tolydžio virto dramatiška siužeto linija.

² Žr. mano straipsnius: „Lituanicos“ katastrofos oficialieji tyrimai 1933 metais, nauji faktai ir įžvalgos“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 31, p. 98–115; „Finansai „Lituanicos“ katastrofos tyrimo peripetijose: kaip sukosi valstybės ir privatūs pinigai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2012, Nr. 6, p. 370–379; „Dingę“ „Lituanicos“ katastrofos tyrimo akto priedai“, in: Ibid., 2012, Nr. 7, p. 478–483 ir kt.

³ Pasiuntinys Vašingtone Bronius Kazys Balutis po katastrofos įteikė Lietuvos prezidento užuojautas 8 asmenims Čikagoje: Dariaus motinai, patėviui, broliui, seseriai Katherine Stulpin ir netikram broliui (sesuo Laura Nalson Dariaus laukė Kaune), taip pat Girėno dviem pusseserėms ir broliui Jonui (brolis Petras buvo Kaune).

⁴ Sprendžiant pagal įrašus Dariaus dienoraštyje, skraidymo knygelėje, lėktuvo ir variklio techniniame pase, pagrindiniai techniniai darbai, instrumentų patikros, apkrovos bandomieji skrydžiai baigti birželio 19 d. Iki liepos 12 d. Darius dienoraštyje dažniau kartoja frazę „Nieko ypatinga“.

⁵ Lietuvos pasiuntinio Vašingtone Balučio pirmoji oficialiai pranešta žinia-pranešimas užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui: „Dėl rengiamojo skridimo per Atlantiką“, Nr. 41, 1932-09-20, in: Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 656, ap. 1, b. 327, l. 425–426.

⁶ „L.A. klubas patartų U.S.A. [registracijai, – G. S.], nes tuom būtų labiau garantuota visokeriopa pagelba skrendant per svetimas valstybes“ (Lietuvos Aeroklubo pirmininko prof. Zigmo Žemaičio laiškas Steponui Dariui, 1933-01-17, in: Balzeko lietuvių kultūros muziejus, (toliau – BLKM), Čikaga, Dariaus ir Girėno kolekcija, nekataloguoti dokumentai.

⁷ Reikalas tas, kad Vokietijos, t. p. Nyderlandų leidimai JAV lakūnams nebuvo būtini (Valstybės sekretoriaus pavaduotojo Francis White laiškas Prekybos sekretoriui, 1933-06-19, in: Jungtinių Valstijų nacionalinis archyvas, (toliau – JVNA), RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/4); JAV pasiuntinybė Paryžiuje turėjo gauti leidimus tik iš „Airijos laisvosios valstybės, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, Lenkijos ir Lietuvos“ (Francis White laiškas JAV ambasadoriui Paryžiuje Jesse Isidor Straus, 1933-06-19, in: Ibid., DARIUS & GIRCH/6). Nesant reikalo, JAV atstovybė Berlyne neinformavo ir vietos institucijų.

⁸ „Pirmomis liepos dienomis buvo užbaigtos dvi svarbios nacionalsocialistų revoliucijos fazės: a) Valstybinio aparato Reiche, Valstybėse /Länder/ ir komunose pagrobimas /Gleichschaltung/ ir b) ūkiškų bei politinių organizacijų /profesinių sąjungų ir politinių partijų/ sunacinimas arba likvidavimas /-„Reinigung“, „Durchformung und Erneuerung der Volkssubstanz“/ […] VII. 6 Hitleris aiškiai pareiškė, kad revoliucija baigta“ (Lietuvos pasiuntinybės Berlyne pirmojo sekretoriaus Leopoldo Dymšos konfidencialus pranešimas Nr. 133 užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-07-29, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1381, l. 13–14).

⁹ Dienoraštis saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (toliau – VDKM); išrašai: Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Darius ir Girėnas: Dokumentai, laiškai, atsiminimai, Kaunas: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, p. 99.

¹⁰ Knygelės originalas yra dingęs; išrašai iš: Sekmadienis, 1988-07-30 (žr. Ibid.)

¹¹ Asmenvardžiai amerikietiškuose dokumentuose paprastai nurodomi kaip JAV pasuose, tik ne visur prirašomos antrų vardų raidės (Girėno – Thomas, Dariaus – William). URM Protokolo sk. susirašinėjimas čia ir toliau: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1448, l. 14–19.

¹² JAV generalinio konsulo George S. Messersmith pranešimas valstybės sekretoriui, 1933-07-10, in: JVNA, RG59, B6827, 862.00/ 3029, 3033.

¹³ JAV generalinio konsulo Štutgarte Leon Dominian pranešimas valstybės sekretoriui, JAV pasiuntinybei ir generaliniam konsulatui Berlyne, 1933-07-10, in: JVNA, RG59, B6827, 882.796/12.

¹⁴ Stepono Dariaus telegramos rankraštis, 1933-07-11, in: BLKM.

¹⁵ JAV generalinis konsulas Štutgarte Leon Dominian valstybės sekretoriui, JAV pasiuntinybei ir generaliniam konsulatui Berlyne, 1933-07-11, in: JVNA, RG59, B6827, 862.00/3019.

¹⁶ „Ocean Fliers Put Off Starts“, in: The New York Times, 1933-07-13.

¹⁷ „Aviators Log Book“, Nr. 836, in: BLKM. Pasitaiko painiavos dėl įvairių su „Lituanica“ siejamų dienynų (žr. Gražina Sviderskytė, „Lituanicos“ dienynas“ (I), (II), (III), in: http://www.nzidinys.lt/783861/naujienos/akademija/lituanicos-dienynas-iii-skrydzio-dienynas-dokumentuose); Dariaus skrydžių knygelės nedera painioti su jo dienoraščiu, Jesulaičio pildytu lėktuvo ir variklio techninio pasu („Aircraft and Engine Log“), lakūnų skrydžio dienynu („Log Book“) ir kt.

¹⁸ Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, op. cit., įklija.

¹⁹ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio laiškas Steponui Dariui, 1933-07-12, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 9, l. 135.

²⁰ Čia ir toliau naudojamas Lietuvos pasiuntinio Berlyne Jurgio Šaulio dienoraščio 13-tas sąsiuvinis: „1932.10.XII.10–1934.08.IV“, in: Lietuvos nacionalinis muziejus, R-18652/13.

²¹ Valstybės departamento Memorandum for the Files, [nepasirašyta], 1933-07-13, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/9.

²² Stepono Dariaus telegrama generaliniam konsului Niujorke Povilui Žadeikiui, 1933-07-13, in: VDKM, S-4639.

²³ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio aiškinamasis raštas Užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 67–68; f. 658, ap. 1, b. 266, l. 96–99.

²⁴ „Atlantike nors ir yra lietaus, bet vėjai mums palankūs ir tai mūsų kelionei svarbiausia; Europos pakraščiuose oras nepastovus, bet tas nesudaro mums pavojaus, išsisuksime“, – pasakęs Darius (Ibid.).

²⁵ Bičiuliškai Balutį titulavęs „visų rėmėjų prezidentu“, Darius apsispręsdamas staiga išskristi pažeidė beveik visus patrono įspėjimus ir asmenišką prašymą: kilti tik gerai pailsėjus, sulaukus gero oro ir vengiant bet kokios rizikos; apie numatomą startą „telegrafuoti „Eltai“, jei maršrutas siektų laivų kelius – „pranešti, kad dabotų“; paspausti ranką prieš išskrendant („pribūčiau New Yorkan specialiai Jus išleisti“) (Pasiuntinio Broniaus Kazio Balučio laiškas Steponui Dariui, 1933-05-17; originalas: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 170, l. 48; kopija: Ibid, b. 117, l. 606–607).

²⁶ JAV Ūkio departamento Orų biuro Niujorke meteorologo James H. Kimball laiškas Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 85–86; plg. Petras Jurgėla, op. cit., p. 250: „23 val. Jesulaitis telefonavo Dariui: „Postas kils penktą“. Kapitonas nurodė: „Viktorai, greičiausiai, kaip gali, pripildyk lėktuvą ir viską apžiūrėk!“ Lakūnai nuėjo miegot. 24 val. Kaminskas meteor. stoty gavo orlapį iš dr. Kimbalo, kuris pranešė, kad Postas tikrai skris. Kaminskas su 25 svarų maišu nuvyko į centrinį Bruklyno paštą ir suštampavo visus (apie 700) laiškus su miesto ir liepos 15 d. 5 val. ryto pažymiais. Nuvyko namo ir, pridėjęs ant laiškų LITUANIKOS antspaudą, su orlapiu ir laiškais 3:30 v. atvyko aerodroman […]. Gazolino pylimui darbavosi J-tis su dviem Dariaus atsiųstais jaunuoliais. 4:30, dar neišaušus, Martinas automobiliu atvežė Darių ir Girėną“.

²⁷ Just before Darius and Girenas took off, John V. P. Heinmuller, official timer of the National Aeronautical Association, went up to the plane, wished them good luck, and clamped on to one wing an ice indicator, designed to tell the fliers at a glance if ice, the terror of Atlantic fliers, is forming on the wings (Associated Press žinutė, 1933-07-16, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 9, l. 153).

²⁸ Laikas – toks kaip Antano Gustaičio vadovautos subkomisijos atlikto tyrimo išvadų Akte (11:25 CET). Vokiečių tyrėjų oficialiame raporte nurodytas 11:30 CET. The New York Times, New York American, t. p. Jurgėla ir kiti autoriai nurodo 06:24 EST (11:24 CET). Associated Press 1933-07-17 mini 05:30 EST (10:30 CET), Reuters – 05:24 EST (10:24 CET), o Žadeikis bent triskart nurodo 05:00 EST (10:00 CET).

²⁹ Išlydėjęs savo rankomis parengtus „Winnie Mae“ ir „Lituanica“ lėktuvus, Jesulaitis grįžo į Čikagą, dirbo kompanijoje United Air (The Flight of Darius and Girenas, by Victor Yesulaitis, as told to A. A. Stelmok, in: Margutis, 1934-03-15, in: VDKM, E. Jasiūno kolekcija, t. 11, l. 51).

³⁰ Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio telegrama Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone, 1933-07-15, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 1, b. 710, l. 70.

³¹ Pasiuntinybės Vašingtone sekretoriaus Miko Bagdono telegrama pasiuntiniui Broniui Kaziui Balučiui, 1933-07-15, in: Ibid., l. 71.

³² Čia, t. p. kituose šaltiniuose minimose telegramose Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje ir Lietuvos aeroklubui Kaune nurodytas abejotinas starto laikas; Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio telegrama Lietuvos pasiuntinybei Londone, 1933-07-15, in: LCVA, f. 648, ap. 1, b. 581, l. 4.

³³ Ko gero, minimi vėliau suplanuoti skrydžiai – pvz., Codos ir Rossi, kurie išskrido tik rugpjūtį; JAV Ūkio departamento Orų biuro Niujorke meteorologo James H. Kimball laiškas Lietuvos generaliniam konsului Niujorke, 1933-08-09, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 218, l. 85–86.

³⁴ Liepos 28 d. spauda plačiai aprašė radinį Grand Falls, Niufaund­lende – vienintelį iš trijų pranešimų, planuotų išmesti skrendant: All well and regards. GCT 1910 July 15th 1933 (GCT=GMT; 20:10 CET). Praėjus dar 2 val. 20 min., Darius pieštuku pažymėjo žemėlapyje (netaisyta liet. k.): „Sluogsnis žemų debesų. GCT 2120“ (22:20 CET; in: VDKM, S-23202). Toliau, skrendant virš Atlanto, brūkštelėti koordinačių skaičiavimai. Vėlesnių žymų VDKM saugomuose 22 žemėlapiuose ir kt. dokumentuose nėra. Spaudoje skelbtų skrydžio dienyno ištraukų autentiškumas neįrodytas, menamo dienyno pėdsakai išnykę Vokietijoje (plg. 14 išnašą).

³⁵ Valstybės departamento memorandumas, 1933-07-15, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/16.

³⁶ Associated Press žinutė, skelbta The Jersy Journal, Chicago Tribune ir kt., 1933-07-15.

³⁷ They had no parachutes, no radio, no clearance papers, no passports, nothing but courage; reportažas New York American, 1933-07-15.

³⁸ Pasiuntinio Vašingtone Broniaus Kazio Balučio pranešimas Nr. 43 „Lietuvių diena Chicagos parodoje“ užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, 1933-08-14, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 117, l. 916–918.

³⁹ „Two Sea Flyers Face The Loss of Air Licenses“, in: New York American, 1933-09-16; žinutė su nuoroda į prekybos sekretoriaus pavaduotoją E. Y. Mitchell.

⁴⁰ Antanas Kalvaitis, „Dariaus-Girėno tragiškas laimėjimas“, in: Technikos žodis, 1983, Nr. 2, p. 6.

⁴¹ Broniaus Kazio Balučio pranešimas Nr. 44 „Dariaus-Girėno trans-Atlantinis skridimas“ užsienio reikalų ministrui, 1933-08-xx, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 117, l. 919–922.

⁴² Generalinio konsulo Niujorke Povilo Žadeikio kalbos radijo laidoje mašinraštis, 1935-07-20, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 268, l. 28.

⁴³ „Lakūnai nemanė Vokietijos, kaip ir Lenkų Koridoriaus, kliudyti, nes jiems buvo priminta, kad Lenkų Koridoriaus rajonas yra pavojingas visais atžvilgiais, taigi ir oru lekiant“ (Povilo Žadeikio aiškinamasis raštas užsienio reikalų ministrui, 1933-08-09, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 266, l. 98).

⁴⁴ Santrauka parengta pagal Lietuvos aido liepos 17, 18 d. numerius, įterpta frazių iš: Lauros Nalson laiškas Katherin Stulpin, 1933-07-25, in: BLKM.

⁴⁵ Tuometis Lietuvos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus sek­retorius ir prekybos atašė prisimena, kad apie katastrofą dar 10 val. telefonu pranešė Berlyno žurnalistai, bet „Ministeris nelabai jaudinosi ir prasitarė, kad jei ir būtų nukritę amerikiečiai, tai jie išskridę be leidimo, formaliai nesusitvarkę, ir mums nėra ko skubiai kištis“ (Balys Paliokas, „Transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno tragedijos diena“, in: Technikos žodis, Čikaga, 1983, Nr. 2, p. 8).

⁴⁶ JAV generalinio konsulo Berlyne George Strauss Messersmith telegrama valstybės sekretoriui, 1933-07-17, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/23.

⁴⁷ JAV generalinio konsulo Berlyne George Strauss Messersmith, valstybės sekretoriaus pavaduotojo William Phillips telegramos, 1933-07-17, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/11,12,13.

⁴⁸ Liepos 13 d. laivu iš JAV į Hamburgą atplaukęs naujasis JAV pasiuntinys Berlyne, Čikagos universiteto istorijos profesorius Williamas Edwardas Doddas savo dienoraštyje (Ambassador Dodd‘s Diary 1933–1938, New York: Harcourt Brace, 1941) apie JAV žuvusius lakūnus neužsimena nė puse žodžio (kaip, beje, ir apie rekordą pasiekusį Willy Postą, irgi praskridusį pro Vokietiją). Amerikiečių įsitraukimo nemini ir vokiečių policijos raportas Frankfurto prie Oderio prezidentui, 1933-07-17, in: Brandenburgisches Landeshauptarchiv, rep. 3B, I pol., Nr. 1940, p. 11–17.

⁴⁹ Broniaus Kazio Balučio, George‘o Strausso Messersmitho, Williamo Phillipso telegramos, 1933-07-18, in: JVNA, RG59, B5269, 811.79660M-DARIUS & GIRCH/14, 15, 17.

⁵⁰ „Washington Waives Claims“, in: The New York Times, 1933-07-18.

⁵¹ Kapitono Vlado Morkaus raportas su pridedama katastrofos vietos schema, 1933-07-18, in: Antano Gustaičio vadovaujamos subkomisijos išvadų Akto priedų paketas, II priedas, in: Privati neskelbiama saugykla.