A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Atmintis
AUTORIUS: Kristina StanA?ienA�
DATA: 2012-09
Stanislovo Kuzmos vasara
Kristina StanA?ienA�
A�velniai rudenA�janA?ios, kur ne kur gelstanA?ios ir raustanA?ios laukA? ir miA?kA? platumos, dar A?iltas eA?erA? ir upiA? vanduo, dar skambantys vaikA? balsais paplA�dimiaia�� Tokia paprastai bA�na vasaros pabaiga a�� brandus ir romus rugpjA�tis, tyliai, nenumaldomai pranaA?aujantis artA�jantA? rudenA?. RugpjA�tA? iA?A�jo skulptorius Stanislovas Kuzma, palikA�s daugybA� po visA� LietuvA� pasklidusiA? skulptA�rA?, antkapiniA? paminklA?, portretA?. Jas, atsisveikindami su menininku, prisiminA� ir vardijo dailA�tyrininkai, S. Kuzmos kolegos. Ne maA?iau reikA?mingiA� S. Kuzmos kA�ryboje visad buvo ir kameriniA? formA? kA�riniai. a�zJauA?iuosi pakylA�tas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas A?kvA�pimu. Ir artimiausias kelias A? tokiA� bA�senA� man yra maA?A?jA? formA? skulptA�ra. Atsiduriu tarsi kitame a�� asmeniA?kA? erdviA? pasaulyjea�?, a��A� yra sakA�s pats menininkas. Kai kurios A?iA? skulptA�rA? jau seniai yra tapusios a�zknyginA�misa�?, a�zvadovA�linA�misa�? a��A�A� A?tai kad ir operuojantis A?irdies chirurgas Sirvydis (a�zProf. V. Sirvydisa�?, 1980), su aA?triais A?aizdos pjA�viais, atsispindinA?iais akiniA? lA�A?iuose. Arba a�zA�irdies donorA�a�? (1982) a�� balta, nugludinto medA?io draperija uA?dengtas moters kA�nas, kuriame A?tampa ir dramatizmas atskleidA?iamas su gal tik Kuzmai bA�dingu santA�rumu a�� per aA?triA� klosA?iA? grafikA�, rA�sA?iA�, apibendrintA� formA�. Kitos a�zmaA?osiosa�? dailininko skulptA�ros ramiai snaudA?ia muziejA? saugyklose, atsiverdamos A?dA�miam A?vilgsniui, kolektyvinei ar asmeninei atminA?iai. A?valgantis po kameriniA? skulptoriaus kA�riniA? sodus, akis nevalingai uA?kliuvo uA? graA?ios, iA?didA?ios, beveik prieA? ketvertA� deA?imtmeA?iA? sukurtos vasaros alegorijos. GalbA�t todA�l, kad 1974 m. sukurta hipiA?ka, nerA�pestinga a�zVasaraa�? A?iandien atrodo A?gijusi bent tris atskirus erdvA�laikius a��A� tai ir laikui nepavaldi universalija, ir savosios epochos A?enklas, ir stebA�tinai A?iuolaikiA?kas kA�rinys. Kaip A?inia, S. Kuzmos kA�ryba plA�tojosi ir sovietmeA?iu, ir nepriklausomybA� atkA�rusioje Lietuvoje. Dar sovietiniais metais skulptoriaus kA�riniai iA?siskyrA� iA? daugelio kitA? savo dekoratyvia ir kartu giliai dvasinga plastika, organiA?ka gotikos ir lietuviA? liaudies meno formA? samplaika. Beje, gotikos dvasia Lietuvos kultA�rai, beveik nepaveiktai renesanso stilistikos, yra itin artima, ne kA� maA?iau nei baroko A?takos, su kuriomis paprastai tapatinama senoji lietuviA? dailA�. Apnuoginta krA�tine drA�siai A?engianti a�zVasaraa�? dar tik pranaA?auja vA�liau S. Kuzmos kA�ryboje nusistovA�jusA? A?mogaus tipaA?A� a�� abstrahuotA�, skambiA�, stiprios konstrukcijos formA�. Stamantri moters su kA�dikiu figA�ros vertikalA� netikA�tai susisieja su kitais A?mogaus, moters vaizdiniais XX a. 8a��9 deA?. mA�sA? dailA�je. Juk ji a�� Gedimino Karaliaus a�zRytoa�?, ankstyvosios Algimanto A�vA�gA?dos tapybos personaA?A? a�zbendraamA?A�a�?. Tai verA?ia susimA�styti a�� ar tikrai mene anuomet A?kA�nyta idealizuota tikrovA� buvo vien slogios dvasinA�s ir politinA�s situacijos maskuotA�? Apie tai yra taikliai kalbA�jA�s pats menininkas: a�zSkulptoriaus psichologija turi bA�ti kitokia nei laisvo menininkoa�?a�� tapytojo ar grafiko. Mes tampame laisvi tik tada, kai kuriame darbus, nesusietus su vieA?A�ja erdve. Tai maA?osios skulptA�ros, skirtos parodA? salA�ms. Dabar architektui reikalingesnis dizaineris negu skulptorius, mes atsidA�rA�me tarsi a�zA?irklA�sea�?. O dar skaudA?iau, kad sovietmeA?iu buvA� kaip opozicija socialistiniam realizmui, patekome A? tas paA?ias girnas, kurios vienodai mala visA� anA� laikotarpA?. Juk daA?nai skulptA�raa�?a�� tai A?mogaus figA�ra, ir jei prie jos nebus uA?raA?o, sunkiai atskirsi (nebent iA? antpeA?iA?) sovietinA? partizanA� nuo Lietuvos partizano.a�? IA? tiesA? nerA�pestingas, hedonistinis jaunystA�s, tobulo, dailaus kA�no, motinystA�s kultas buvo ta a�znuodA�mA�a�?, kuriA� menininkams dosniai atleisdavo sovietmeA?io ideologai. PanaA?ios temos tarpte tarpo vieA?A?jA? erdviA? skulptA�rose, puoA?usiose parkus, skverus, visuomeninius pastatus ir jA? kompleksus. TaA?iau A?i sovietmeA?iu sukurta skulptA�ra atrodo itin A?iuolaikinA�, be jokios laiko patinos, sovietizacijos ar ideologijos apnaA?A?. Labiausiai todA�l, kad menininkas A?ia aiA?kiai pavaizdavo ne tik apibendrintA� jaunytA�s, motinystA�s metaforA�, bet ir konkretaus laiko tipaA?A�. Juk vA�jyje plazdanA?ios moters plaA?kelnA�s a�� tikras hipiA? mados A?enklas. O apnuoginta krA�tinA� ir ryA?tingas A?ingsnis, atvira ir drA�si motinystA�s manifestacija siejasi ir su A?iuolaikinA�s dailA�s A?vaizdA?iais. Kaip A?ia neprisiminsi daug A?urmulio sukA�lusios Vilmanto MarcinkeviA?iaus a�zXX a. Madonosa�?? Anot menininko, savo darbe jis pavaizdavo A?iuolaikinA� MadonA�, atA�jusiA� iA? praeities, o iA? pirmo A?vilgsnio nereikA?mingos detalA�s paveiksle A?gyja didelA� svarbA�: a�zMA�lyni dA?insai tarybiniu laikotarpiu buvo laisvA�s simbolis, berniuko raudonos kelnA�s a��A� tarsi stereotipinis laikmeA?io palikimas.a�? Tiesa, vasariA?ka skulptoriaus Madona a��A� be jokios polichromijos, pavirA?iaus dekoro. A?ia alsuoja iki stiklo lygumo tik nugludintas medA?io pavirA?ius, taikliai A?kA�nijantis jauno ir stangraus kA�no formas. A�ios, savo ruoA?tu, atlieka ne vienA�, o net trejetA� vaidmenA?: antrina nuo seno dailA�je A?sitvirtinusiai motinystA�s ikonografijai, kalba apie amA?inA� jaunystA� ir groA?A? ir galiausiai pasakoja apie konkretA? laikmetA?. Arba net apie keletA� epochA? a��A� sovietmeA?iu tramdytA� laisvA�s troA?kimA� ir mA�sA? dienA? realijas, kai prisimenami seni idealai ir kuriami nauji.
