Stanislovo Kuzmos vasara

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Atmintis
AUTORIUS: Kristina StanA?ienA�
DATA: 2012-09

Stanislovo Kuzmos vasara

Kristina StanA?ienA�

A�velniai rudenA�janA?ios, kur ne kur gelstanA?ios ir raustanA?ios laukA? ir miA?kA? platumos, dar A?iltas eA?erA? ir upiA? vanduo, dar skambantys vaikA? balsais paplA�dimiaia�� Tokia paprastai bA�na vasaros pabaiga a�� brandus ir romus rugpjA�tis, tyliai, nenumaldomai pranaA?aujantis artA�jantA? rudenA?. RugpjA�tA? iA?A�jo skulptorius Stanislovas Kuzma, palikA�s daugybA� po visA� LietuvA� pasklidusiA? skulptA�rA?, antkapiniA? paminklA?, portretA?. Jas, atsisveikindami su menininku, prisiminA� ir vardijo dailA�tyrininkai, S. Kuzmos kolegos. Ne maA?iau reikA?mingiA� S. Kuzmos kA�ryboje visad buvo ir kameriniA? formA? kA�riniai. a�zJauA?iuosi pakylA�tas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas A?kvA�pimu. Ir artimiausias kelias A? tokiA� bA�senA� man yra maA?A?jA? formA? skulptA�ra. Atsiduriu tarsi kitame a�� asmeniA?kA? erdviA? pasaulyjea�?, a��A� yra sakA�s pats menininkas. Kai kurios A?iA? skulptA�rA? jau seniai yra tapusios a�zknyginA�misa�?, a�zvadovA�linA�misa�? a��A�A� A?tai kad ir operuojantis A?irdies chirurgas Sirvydis (a�zProf. V. Sirvydisa�?, 1980), su aA?triais A?aizdos pjA�viais, atsispindinA?iais akiniA? lA�A?iuose. Arba a�zA�irdies donorA�a�? (1982) a�� balta, nugludinto medA?io draperija uA?dengtas moters kA�nas, kuriame A?tampa ir dramatizmas atskleidA?iamas su gal tik Kuzmai bA�dingu santA�rumu a�� per aA?triA� klosA?iA? grafikA�, rA�sA?iA�, apibendrintA� formA�. Kitos a�zmaA?osiosa�? dailininko skulptA�ros ramiai snaudA?ia muziejA? saugyklose, atsiverdamos A?dA�miam A?vilgsniui, kolektyvinei ar asmeninei atminA?iai. A?valgantis po kameriniA? skulptoriaus kA�riniA? sodus, akis nevalingai uA?kliuvo uA? graA?ios, iA?didA?ios, beveik prieA? ketvertA� deA?imtmeA?iA? sukurtos vasaros alegorijos. GalbA�t todA�l, kad 1974 m. sukurta hipiA?ka, nerA�pestinga a�zVasaraa�? A?iandien atrodo A?gijusi bent tris atskirus erdvA�laikius a��A� tai ir laikui nepavaldi universalija, ir savosios epochos A?enklas, ir stebA�tinai A?iuolaikiA?kas kA�rinys. Kaip A?inia, S. Kuzmos kA�ryba plA�tojosi ir sovietmeA?iu, ir nepriklausomybA� atkA�rusioje Lietuvoje. Dar sovietiniais metais skulptoriaus kA�riniai iA?siskyrA� iA? daugelio kitA? savo dekoratyvia ir kartu giliai dvasinga plastika, organiA?ka gotikos ir lietuviA? liaudies meno formA? samplaika. Beje, gotikos dvasia Lietuvos kultA�rai, beveik nepaveiktai renesanso stilistikos, yra itin artima, ne kA� maA?iau nei baroko A?takos, su kuriomis paprastai tapatinama senoji lietuviA? dailA�. Apnuoginta krA�tine drA�siai A?engianti a�zVasaraa�? dar tik pranaA?auja vA�liau S. Kuzmos kA�ryboje nusistovA�jusA? A?mogaus tipaA?A� a�� abstrahuotA�, skambiA�, stiprios konstrukcijos formA�. Stamantri moters su kA�dikiu figA�ros vertikalA� netikA�tai susisieja su kitais A?mogaus, moters vaizdiniais XX a. 8a��9 deA?. mA�sA? dailA�je. Juk ji a�� Gedimino Karaliaus a�zRytoa�?, ankstyvosios Algimanto A�vA�gA?dos tapybos personaA?A? a�zbendraamA?A�a�?. Tai verA?ia susimA�styti a�� ar tikrai mene anuomet A?kA�nyta idealizuota tikrovA� buvo vien slogios dvasinA�s ir politinA�s situacijos maskuotA�? Apie tai yra taikliai kalbA�jA�s pats menininkas: a�zSkulptoriaus psichologija turi bA�ti kitokia nei laisvo menininkoa�?a�� tapytojo ar grafiko. Mes tampame laisvi tik tada, kai kuriame darbus, nesusietus su vieA?A�ja erdve. Tai maA?osios skulptA�ros, skirtos parodA? salA�ms. Dabar architektui reikalingesnis dizaineris negu skulptorius, mes atsidA�rA�me tarsi a�zA?irklA�sea�?. O dar skaudA?iau, kad sovietmeA?iu buvA� kaip opozicija socialistiniam realizmui, patekome A? tas paA?ias girnas, kurios vienodai mala visA� anA� laikotarpA?. Juk daA?nai skulptA�raa�?a�� tai A?mogaus figA�ra, ir jei prie jos nebus uA?raA?o, sunkiai atskirsi (nebent iA? antpeA?iA?) sovietinA? partizanA� nuo Lietuvos partizano.a�? IA? tiesA? nerA�pestingas, hedonistinis jaunystA�s, tobulo, dailaus kA�no, motinystA�s kultas buvo ta a�znuodA�mA�a�?, kuriA� menininkams dosniai atleisdavo sovietmeA?io ideologai. PanaA?ios temos tarpte tarpo vieA?A?jA? erdviA? skulptA�rose, puoA?usiose parkus, skverus, visuomeninius pastatus ir jA? kompleksus. TaA?iau A?i sovietmeA?iu sukurta skulptA�ra atrodo itin A?iuolaikinA�, be jokios laiko patinos, sovietizacijos ar ideologijos apnaA?A?. Labiausiai todA�l, kad menininkas A?ia aiA?kiai pavaizdavo ne tik apibendrintA� jaunytA�s, motinystA�s metaforA�, bet ir konkretaus laiko tipaA?A�. Juk vA�jyje plazdanA?ios moters plaA?kelnA�s a�� tikras hipiA? mados A?enklas. O apnuoginta krA�tinA� ir ryA?tingas A?ingsnis, atvira ir drA�si motinystA�s manifestacija siejasi ir su A?iuolaikinA�s dailA�s A?vaizdA?iais. Kaip A?ia neprisiminsi daug A?urmulio sukA�lusios Vilmanto MarcinkeviA?iaus a�zXX a. Madonosa�?? Anot menininko, savo darbe jis pavaizdavo A?iuolaikinA� MadonA�, atA�jusiA� iA? praeities, o iA? pirmo A?vilgsnio nereikA?mingos detalA�s paveiksle A?gyja didelA� svarbA�: a�zMA�lyni dA?insai tarybiniu laikotarpiu buvo laisvA�s simbolis, berniuko raudonos kelnA�s a��A� tarsi stereotipinis laikmeA?io palikimas.a�? Tiesa, vasariA?ka skulptoriaus Madona a��A� be jokios polichromijos, pavirA?iaus dekoro. A?ia alsuoja iki stiklo lygumo tik nugludintas medA?io pavirA?ius, taikliai A?kA�nijantis jauno ir stangraus kA�no formas. A�ios, savo ruoA?tu, atlieka ne vienA�, o net trejetA� vaidmenA?: antrina nuo seno dailA�je A?sitvirtinusiai motinystA�s ikonografijai, kalba apie amA?inA� jaunystA� ir groA?A? ir galiausiai pasakoja apie konkretA? laikmetA?. Arba net apie keletA� epochA? a��A� sovietmeA?iu tramdytA� laisvA�s troA?kimA� ir mA�sA? dienA? realijas, kai prisimenami seni idealai ir kuriami nauji.

Susiję įrašai
Skaityti daugiau

Закрийте небо для російської культури та мистецтва

Президенту Литовської Республіки Голові Парламенту Литовської Республіки Прем’єр-міністру Литовської Республіки Міністру закордонних справ Литовської Республіки Міністру культури Литовської…
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

2021 ataskaita

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2021 METAIS Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Jono Staselio 2021 metų ataskaita 2022-04-12, Vilnius…
Skaityti daugiau