Moterų archyvai. Keli epizodai iš šiuolaikinio Lenkijos meno
Šiuolaikinių Lenkijos menininkių darbai, ypač per pastarąjį dešimtmetį sparčiai užkariavę Vakarų pasaulio galerijas ir muziejus, taip pat atspindi istoriografijos geismą – ne vien pačių menininkių siekį įsirašyti į menotyros kanonus įvairiai nagrinėjant lyčių reprezentaciją ir moters tapatybę, bet ir Vakaruose išliekantį susidomėjimą tuo, kas anksčiau buvo neprieinama ar tolima dėl politinių priežasčių. Gali būti, jog esminis proveržis, po kurio svetur sprogo susidomėjimas lenkų menininkėmis, įvyko 1999 m., kai Venecijos bienalėje buvo demonstruota Katarzynos Kozyros videoinstaliacija „Vyrų pirtis“.Šiuolaikinių Lenkijos menininkių darbai, ypač per pastarąjį dešimtmetį sparčiai užkariavę Vakarų pasaulio galerijas ir muziejus, taip pat atspindi istoriografijos geismą – ne vien pačių menininkių siekį įsirašyti į menotyros kanonus įvairiai nagrinėjant lyčių reprezentaciją ir moters tapatybę, bet ir Vakaruose išliekantį susidomėjimą tuo, kas anksčiau buvo neprieinama ar tolima dėl politinių priežasčių. Gali būti, jog esminis proveržis, po kurio svetur sprogo susidomėjimas lenkų menininkėmis, įvyko 1999 m., kai Venecijos bienalėje buvo demonstruota Katarzynos Kozyros videoinstaliacija „Vyrų pirtis“.
