Pustuštė ir puspilnė stiklinė, arba Džiaugsmo tema egzistencializme ir daoizme
Į žmogaus egzistenciją, kaip ir į kiekvieną dalyką, galima žiūrėti optimistiškai arba pesimistiškai – kaip į nepilną stiklinę vandens. Tai, kad egzistencija toli nuo pilnatvės (nėra pati sau pakankama, nėra be trūkumų ir pan.), matyti kiekvienam, kuris žiūri, tačiau ar ji pusiau tuščia, ar pusiau pilna, – tai jau pamatinis požiūris ir netgi egzistencinis apsisprendimas. Šio straipsnio tikslas – gilintis į džiaugsmo temą egzistencializme ir daoizme pasitelkiant žymiausių šių mąstymo tradicijų atstovų tekstus.Į žmogaus egzistenciją, kaip ir į kiekvieną dalyką, galima žiūrėti optimistiškai arba pesimistiškai – kaip į nepilną stiklinę vandens. Tai, kad egzistencija toli nuo pilnatvės (nėra pati sau pakankama, nėra be trūkumų ir pan.), matyti kiekvienam, kuris žiūri, tačiau ar ji pusiau tuščia, ar pusiau pilna, – tai jau pamatinis požiūris ir netgi egzistencinis apsisprendimas. Šio straipsnio tikslas – gilintis į džiaugsmo temą egzistencializme ir daoizme pasitelkiant žymiausių šių mąstymo tradicijų atstovų tekstus.
