A?ydai Lietuvoje – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

Žalias yra sąmonės tiltas

Dar mąsčiau apie Avromo Suckeverio „Žaliąjį akvariumą”, kai išgirdau liūdną žinią – mirė Icchokas Meras, išmintingas lietuvių kalbos rašytojas, neužmirštamo romano „Lygiosios trunka akimirką” autorius,žydas žemaitis, ištaręs: „Kelmė išmokė mane žvelgti į gyvenimą lietuvio akimis ir neužmiršti, kad esu žydas…”

Skaityti daugiau

Žiniasklaidos laikas. Mintys tekstų paraštėse (2)

Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas…” (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klausimą, kokios priežastys lėmė tai, jog Lietuva buvo užlieta baisios smurto prieš žydus bangos, atsakoma paprastai, tačiau tuose keliuose žodžiuose telpa itin daug dalykų: „Sakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.” Pirmąjį rudens mėnesį, rugsėjo 23 d., paminint Žydų genocido dieną bei Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, daug kalbėta apie vieną didžiausių mūsų tautos tragedijų, kurios metu buvo sugriauti žydiškojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudą, kurioje buvo apmąstoma sudėtinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dėmesį patraukė pora tekstų, o tiksliau – keletas juose užrašytų sakinių. Vyganto Vareikio straipsnyje „Ką padarė Amalekas…” (Šiaurės Atėnai, Nr. 35) į klausimą, kokios priežastys lėmė tai, jog Lietuva buvo užlieta baisios smurto prieš žydus bangos, atsakoma paprastai, tačiau tuose keliuose žodžiuose telpa itin daug dalykų: „Sakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.”

Skaityti daugiau

Ryto litvakai Arba ką lietuviai žinojo apie savo kaimynus žydus?

Empirinis metodas specifine šio žodžio prasme istorijoje naudojamas retai: sunku susidrausminti, net ir to norint, ir pasitenkinti vien faktų rankiojimu, išvengiant išankstinių nuostatų, kas svarbu, o kas ne. Sunku tyrinėjimuose išvengti asmeniškų ar grupinių interesų įtakos. Prisideda ir tai, kad empirinė istorija, tarsi kokio laikotarpio katalogas, dažnai nėra nei įdomi, nei gilinanti praeities supratimą.

Skaityti daugiau

Vilniaus getas – kai žmonės bandė įsivaizduoti gyvenimą

Kai 1941 metų birželio 24-ąją, trečią nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo dieną, į Vilnių įžengė Vermachtas, čia – svarbiame Rytų Europos žydų kultūros centre, svetur vadinto „Šiaurės Jeruzale“, – gyveno apie 60 tūkstančių žydų, trečdalis visų miesto gyventojų. Penkis šimtus metų skaičiuojančiai bendruomenei, įsikūrusiai čia, kaip manoma, XV amžiuje, iškilo mirtinas pavojus. Vanzės konferencija, kurioje nacių viršūnėlė nusprendė, kaip turėtų būti išžudyti Europos žydai, dar nebuvo įvykusi, tačiau jų politikos vektorius buvo aiškus – neturėjo likti gyvas nė vienas žydas: nei vaikas, nei moteris, nei vyras. Tik žmonės tada to nežinojo. O jei būtų žinoję, nebūtų patikėję. Manė, kad blogių blogiausia, kas gali nutikti, tai vyrus paversti vergais, o suvarymas į getą, praktika, prasidėjusi 1940 metais okupuotoje Lenkijoje, be abejonės, neteisingas, žeminantis, bet ne fatališkas veiksmas. Prie tragiškos Vilniaus geto istorijos šį kartą mums padės prisiliesti istorikas Ilja Lempertas.Kai 1941 metų birželio 24-ąją, trečią nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo dieną, į Vilnių įžengė Vermachtas, čia – svarbiame Rytų Europos žydų kultūros centre, svetur vadinto „Šiaurės Jeruzale“, – gyveno apie 60 tūkstančių žydų, trečdalis visų miesto gyventojų. Penkis šimtus metų skaičiuojančiai bendruomenei, įsikūrusiai čia, kaip manoma, XV amžiuje, iškilo mirtinas pavojus. Vanzės konferencija, kurioje nacių viršūnėlė nusprendė, kaip turėtų būti išžudyti Europos žydai, dar nebuvo įvykusi, tačiau jų politikos vektorius buvo aiškus – neturėjo likti gyvas nė vienas žydas: nei vaikas, nei moteris, nei vyras. Tik žmonės tada to nežinojo. O jei būtų žinoję, nebūtų patikėję. Manė, kad blogių blogiausia, kas gali nutikti, tai vyrus paversti vergais, o suvarymas į getą, praktika, prasidėjusi 1940 metais okupuotoje Lenkijoje, be abejonės, neteisingas, žeminantis, bet ne fatališkas veiksmas. Prie tragiškos Vilniaus geto istorijos šį kartą mums padės prisiliesti istorikas Ilja Lempertas.

Skaityti daugiau

„Lietuviai ir žydai“ – nuoširdus pokalbis ar abipusė sielos kankinystė?

Ši tema nebuvo mano rašomosios veiklos tikslas. Jos imuosi, norėdamas palaikyti taurių Lietuvos žmonių pastangas simboliškai reinkorporuoti Lietuvos žydų paveldą ir sunaikintos bendruomenės išlikusius palikuonis į bendrą Lietuvos valstybės struktūrą ir kultūrą. Šios pastangos (kaip antai virtuoziška Lietuvos ambasados Izraelyje veikla, Lietuvos Vyriausybės atkaklus aktyvizmas, bandant sugrąžinti Lietuvos žydų kilmės piliečiams bendrapilietiškumo jausmą) dedamos nerimą keliančiame nelabai kokybiškų istorinių ginčų ir suvedamų sąskaitų fone, nuolatinės santykių krizės sąlygomis. Tokia padėtis mano vaizduotėje panaši į audrą, siaučiančią virš prarajos, kai staiga ant vienos iš aukštutinių uolų išdygsta gėlė, kurią abiejų krypčių vėjai kėsinasi išrauti ir nublokšti į bedugnę. Ši tema nebuvo mano rašomosios veiklos tikslas. Jos imuosi, norėdamas palaikyti taurių Lietuvos žmonių pastangas simboliškai reinkorporuoti Lietuvos žydų paveldą ir sunaikintos bendruomenės išlikusius palikuonis į bendrą Lietuvos valstybės struktūrą ir kultūrą. Šios pastangos (kaip antai virtuoziška Lietuvos ambasados Izraelyje veikla, Lietuvos Vyriausybės atkaklus aktyvizmas, bandant sugrąžinti Lietuvos žydų kilmės piliečiams bendrapilietiškumo jausmą) dedamos nerimą keliančiame nelabai kokybiškų istorinių ginčų ir suvedamų sąskaitų fone, nuolatinės santykių krizės sąlygomis. Tokia padėtis mano vaizduotėje panaši į audrą, siaučiančią virš prarajos, kai staiga ant vienos iš aukštutinių uolų išdygsta gėlė, kurią abiejų krypčių vėjai kėsinasi išrauti ir nublokšti į bedugnę.

Skaityti daugiau

LMKA NARIAI