Baleto naujovių sąlyginumai

Naujas baleto „Karmen“ pastatymas, Lenkijos baleto gastrolės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje skatino pagalvoti apie šio žanro naujovių sąlyginumus. Žemišką, į nūdienos realijas pretenduojančią „Karmen“ (premjera 2013 m. lapkričio 29 d.) kūrė olandų choreografė Didy Veldman, dirbanti su šiuolaikinio šokio trupėmis ir pirmą kartą „Karmen“ statanti su „akademiniu“ Lietuvos baleto kolektyvu (kitos versijos rodytos Didžiojoje Britanijoje (Lidse), Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje). Neklasikinė, basomis kojomis atliekama choreografija mūsų artistams buvo neįprasta. Pasak LNOBT baleto trupės direktorės Rūtos Butvilienės, šokėjams tai visiškai nauja, kupina smulkmenų, niuansų kūno kalba. Su tokiu požiūriu sutiktume, pabrėždami būtinybę ir trupės poreikį šokti įvairesnio stiliaus veikalus.
Skaityti daugiau

Šiapus ir anapus Lietuvos

Šokio istorikas ir tyrinėtojas Marius KRAPTAVIČIUS kalbasi su balerina, šokio pedagoge Rūta RAILAITE-BUTVILIENE (g. 1957), kuri atvirai pasakoja apie savo kelią į sceną, sukurtus vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, apie metus, pragyventus Venesueloje, pedagoginę veiklą Ninos Novak baleto mokykloje. Šiuo metu Rūta Railaitė-Butvilienė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupės direktorė. Šokio istorikas ir tyrinėtojas Marius KRAPTAVIČIUS kalbasi su balerina, šokio pedagoge Rūta RAILAITE-BUTVILIENE (g. 1957), kuri atvirai pasakoja apie savo kelią į sceną, sukurtus vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, apie metus, pragyventus Venesueloje, pedagoginę veiklą Ninos Novak baleto mokykloje. Šiuo metu Rūta Railaitė-Butvilienė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupės direktorė.
Skaityti daugiau

„Béjart Ballet Lausanne“ – ketvirtis amžiaus

Mauriceʼas Béjartʼas (Morisas Bežaras) Lietuvai pažįstamas – mūsų publika net kelis kartus turėjo laimę pamatyti jo kurtus spektaklius. Matė gyvai šokantį jo grupės sielą Jorge Donną, netgi unikalųjį „Bolero“ pagal M. Ravelio muziką. Prieš penkerius metus, 2007 m. lapkričio 8 dieną, „Siemens“ arenoje rodytas vienas populiariausių baleto pastatymų – nuostabusis „Le Presbytère“ („Ballet for Life“). Šiam Béjartʼo spektakliui kostiumus kūrė mados karalius Gianni Versace, skambėjo W. A. Mozarto bei grupės „Queen“ muzika. Balete genialiai susipynė amžinos temos: gyvenimas, meilė, aistra ir mirtis. Spektaklis tarsi sujungė keturis didžius menininkus: Mozartą, Freddie Mercury su grupe „Queen“, Jorge Donną ir Gianni Versace. Visi keturi genijai mirė jauni, tačiau spėję pajusti gyvenimo grožį, neatsitiktinai spektaklyje skamba „Queen“ daina „It‘s a Beautifull Day“. Netrukus po didžiulio meninio sukrėtimo Lietuvą pasiekė liūdna žinia: lapkričio 22 d. mirė Mauriceʼas Béjartʼas…Mauriceʼas Béjartʼas (Morisas Bežaras) Lietuvai pažįstamas – mūsų publika net kelis kartus turėjo laimę pamatyti jo kurtus spektaklius. Matė gyvai šokantį jo grupės sielą Jorge Donną, netgi unikalųjį „Bolero“ pagal M. Ravelio muziką. Prieš penkerius metus, 2007 m. lapkričio 8 dieną, „Siemens“ arenoje rodytas vienas populiariausių baleto pastatymų – nuostabusis „Le Presbytère“ („Ballet for Life“). Šiam Béjartʼo spektakliui kostiumus kūrė mados karalius Gianni Versace, skambėjo W. A. Mozarto bei grupės „Queen“ muzika. Balete genialiai susipynė amžinos temos: gyvenimas, meilė, aistra ir mirtis. Spektaklis tarsi sujungė keturis didžius menininkus: Mozartą, Freddie Mercury su grupe „Queen“, Jorge Donną ir Gianni Versace. Visi keturi genijai mirė jauni, tačiau spėję pajusti gyvenimo grožį, neatsitiktinai spektaklyje skamba „Queen“ daina „It‘s a Beautifull Day“. Netrukus po didžiulio meninio sukrėtimo Lietuvą pasiekė liūdna žinia: lapkričio 22 d. mirė Mauriceʼas Béjartʼas…
Skaityti daugiau

Lietuvos baleto atgimimas ar vaikų darželis

Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje buvo įgyvendinta viena pirmųjų naujojo Lietuvos nacionalinio baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvų kasmet žiūrovams pristatyti įsteigtų choreografinių dirbtuvių rezultatus. Siekis išlaisvinti trupės šokėjų – potencialių choreografų kūrybiškumą sudarant galimybę jiems pasireikšti ypač sveikintinas, nes Lietuvos šiuolaikinio baleto likimas, įgijęs ir tragiškų, išnykimu gresiančių atspalvių, yra būtent choreografų rankose. Kad ir kiek puikios muzikos būtų sukurta, scenoje be baletmeisterio ir šokėjų ji neatgyja plastinėmis formomis. Globalėjančios kultūros raidoje itin svarbus savitas baleto trupės, apskritai teatro veidas. Teatro, ne vien gastroliuojančio ir priimančio gastrolierius, bet ir kuriančio išskirtinį meną. Atrodo, kad ir valstybiniu lygiu pagaliau prisiminta, jog tokia nedidelė šalis kaip Lietuva gali išlikti tik kultūros dėka, ir jokia ekonominė gerovė, kuria pagrįstai rūpinamasi, jos neišgelbės.Birželio 3 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje buvo įgyvendinta viena pirmųjų naujojo Lietuvos nacionalinio baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvų kasmet žiūrovams pristatyti įsteigtų choreografinių dirbtuvių rezultatus. Siekis išlaisvinti trupės šokėjų – potencialių choreografų kūrybiškumą sudarant galimybę jiems pasireikšti ypač sveikintinas, nes Lietuvos šiuolaikinio baleto likimas, įgijęs ir tragiškų, išnykimu gresiančių atspalvių, yra būtent choreografų rankose. Kad ir kiek puikios muzikos būtų sukurta, scenoje be baletmeisterio ir šokėjų ji neatgyja plastinėmis formomis. Globalėjančios kultūros raidoje itin svarbus savitas baleto trupės, apskritai teatro veidas. Teatro, ne vien gastroliuojančio ir priimančio gastrolierius, bet ir kuriančio išskirtinį meną. Atrodo, kad ir valstybiniu lygiu pagaliau prisiminta, jog tokia nedidelė šalis kaip Lietuva gali išlikti tik kultūros dėka, ir jokia ekonominė gerovė, kuria pagrįstai rūpinamasi, jos neišgelbės.
Skaityti daugiau