Nacionalinė muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietų ideologijos spraga

Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?
Skaityti daugiau

Muzika ir Kaulo senis

Turime dalykų, kurie atspindi laiką ir vietą, o kartu paliečia visus laikus. Tokie yra svarbiausieji Broniaus Kutavičiaus kūriniai. Tokia ir jų visuma kaip kultūros bei socialinis reiškinys. Žmogus, kuris juos, tuos kūrinius, paleido gyventi – visai neprivalėjo to daryti. Jis galėjo likti Lietuvos valstietis kokiame nors Molainių kaime, traktorininkas ir gabus laisvalaikio dainininkas, net dainų kūrėjas arba švilpynių mėgėjas, instrumentų meistras. Bet ėmė ir sumeistravo nenumatytų kūrinių, kurie reiškė virsmą ir lūžį į naują muzikos kokybę. Kada nors gal bus matoma lietuvių muzika iki Kutavičiaus, jo laikais ir po Kutavičiaus. Žinoma, jeigu ateity vis dar bus toks reiškinys kaip lietuvių muzika. Ir jeigu bus žmogus, siekiantis kitokio gėrio, negu garbinamoji materialinė gerovė. Ir jei bus žmoniškų žmonių Lietuvoje, atsparių Kaulo seniui. Turime dalykų, kurie atspindi laiką ir vietą, o kartu paliečia visus laikus. Tokie yra svarbiausieji Broniaus Kutavičiaus kūriniai. Tokia ir jų visuma kaip kultūros bei socialinis reiškinys. Žmogus, kuris juos, tuos kūrinius, paleido gyventi – visai neprivalėjo to daryti. Jis galėjo likti Lietuvos valstietis kokiame nors Molainių kaime, traktorininkas ir gabus laisvalaikio dainininkas, net dainų kūrėjas arba švilpynių mėgėjas, instrumentų meistras. Bet ėmė ir sumeistravo nenumatytų kūrinių, kurie reiškė virsmą ir lūžį į naują muzikos kokybę. Kada nors gal bus matoma lietuvių muzika iki Kutavičiaus, jo laikais ir po Kutavičiaus. Žinoma, jeigu ateity vis dar bus toks reiškinys kaip lietuvių muzika. Ir jeigu bus žmogus, siekiantis kitokio gėrio, negu garbinamoji materialinė gerovė. Ir jei bus žmoniškų žmonių Lietuvoje, atsparių Kaulo seniui.
Skaityti daugiau