Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudžiamosios teisės kryptis, santykį su kalba ir ėmiausi „genijaus (Sigito Gedos) bylos“. O dabar paanalizuokime, kaip teisė sprendžia teisingumo problemą. Dar romėnai buvo įsitikinę, kad geriau valstybę statyti iš smėlio negu be teisingumo, kuris yra valstybės pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmę supranta jau maži vaikai socializacijos procese: tu man – aš tau, „kaip šauksi, taip atsilieps“. Būtent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinės santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta į baudžiamąją teisę taliono pavidalu: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiajam („akis už akį, dantis už dantį“). Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudžiamosios teisės kryptis, santykį su kalba ir ėmiausi „genijaus (Sigito Gedos) bylos“. O dabar paanalizuokime, kaip teisė sprendžia teisingumo problemą. Dar romėnai buvo įsitikinę, kad geriau valstybę statyti iš smėlio negu be teisingumo, kuris yra valstybės pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmę supranta jau maži vaikai socializacijos procese: tu man – aš tau, „kaip šauksi, taip atsilieps“. Būtent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinės santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta į baudžiamąją teisę taliono pavidalu: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiajam („akis už akį, dantis už dantį“).
Skaityti daugiau

Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia

Baudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo.1 Tai įvardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę. Baudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo.1 Tai įvardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę.
Skaityti daugiau