Kauno nacionalinis dramos teatras

“Šiandien jau nieko nebestebina“, – tokiais žodžiais vienas kultūros laikraščio redaktorius, senas „spaudos vilkas“, pradėdavo daugumą savo ir ne savo straipsnių. Universalus, visiems atvejams visais laikais tinkamas posakis! Šiandien iš tiesų jau nieko nebestebina keisčiausi eksperimentai, beprotiški virsmai, „visų ribų peržengimas“, nes meną pirmyn (?) varo troškimas pranokti, šokiruoti, priblokšti, prikaustyti dėmesį, pažerti neregėtų reginių, ypač teatre. Taigi jau niekas nieko nebestebina…Tačiau Jono Jurašo spektaklis pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ savaip nustebino. Nustebino tuo, kad šiais egocentriškais postmodernaus bylojimo laikais režisierius nesistengia nei priblokšti žiūrovų, nei perkeisti autoriaus idėjų, nei neatpažįstamai perkurti teksto, nei paneigti interpretuojamo veikalo prasmių. O ir ką čia paneigsi, jei literatūros maištininkas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ (1958) atskleidžia XX a. žmonijai diagnozuotas negales: moralinių vertybių devalvaciją ir nihilizmą, asmenybės destrukciją ir emocinį atbukimą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą. “Šiandien jau nieko nebestebina“, – tokiais žodžiais vienas kultūros laikraščio redaktorius, senas „spaudos vilkas“, pradėdavo daugumą savo ir ne savo straipsnių. Universalus, visiems atvejams visais laikais tinkamas posakis! Šiandien iš tiesų jau nieko nebestebina keisčiausi eksperimentai, beprotiški virsmai, „visų ribų peržengimas“, nes meną pirmyn (?) varo troškimas pranokti, šokiruoti, priblokšti, prikaustyti dėmesį, pažerti neregėtų reginių, ypač teatre. Taigi jau niekas nieko nebestebina…Tačiau Jono Jurašo spektaklis pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ savaip nustebino. Nustebino tuo, kad šiais egocentriškais postmodernaus bylojimo laikais režisierius nesistengia nei priblokšti žiūrovų, nei perkeisti autoriaus idėjų, nei neatpažįstamai perkurti teksto, nei paneigti interpretuojamo veikalo prasmių. O ir ką čia paneigsi, jei literatūros maištininkas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ (1958) atskleidžia XX a. žmonijai diagnozuotas negales: moralinių vertybių devalvaciją ir nihilizmą, asmenybės destrukciją ir emocinį atbukimą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą.