krikA?A?ionybAi?? – Lietuvos Meno Kūrėjų Asociacija

CHAČKARAIKhatchkars

Chačkaras armėniškai reiškia akmeninį kryžių. Tai tradicinės armėnų kultūros paminklas – akmeninė stela su išraižytu kryžiumi. Armėnijoje iki šiol išlikę keli tūkstančiai chačkarų, pasižyminčių meniška, nesikartojančia raižyba. Ši gilius amžius menanti krikščioniškosios Armėnijos tradicija 2010 metais buvo įrašyta į UNESCO žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą. Apie chačkarus rašo istorijos mokslų kandidatas Hakobas SIMONIANAS ir architektūros docentas Hovhannesas SANAMIANAS, dirbantys Armėnijos istorinio kultūros paveldo mokslinių tyrimų centre.

Skaityti daugiau

Krikščioniškumo ženklai Žemaitijoje

Knygelė, išleista Žemaičių Krikšto 600 m. jubiliejui lietuvių ir anglų kalbomis, sprendžiant iš titulatūros, yra reprezentacinis jubiliejaus leidinys. Čia publikuojamas dr. Irenos Vaišvilaitės tekstas Žemaitijos krikščionėjimo ir krašto krikščioniškojo paveldo tema tarsi suveria leidinyje pabirusias Žemaitijos kraštovaizdį, šventoves ir šventvietes, žmonių pamaldumo tradiciją vaizduojančias fotografijas į jaukų ir patrauklų albumėlį. Net trečdalį leidinio užima „Paminklo Žemaičių Krikšto jubiliejui“, t. y. architektės Gražinos Pajarskaitės ir dailininko Petro Repšio naujo (2008) paminklinio altoriaus Varnių katedroje detalus pristatomasis aprašymas.

Skaityti daugiau

Šventieji be aureolių iš paraščių

„Tapydama šventuosius nevengiu tamsių spalvų tirštumo, taip man geriau sekasi kalbėti apie šventuosius personažus. Kita vertus, vis dažniau atrodo, kad visi menininkai trokšta kurti šviesiai ir gražiai. Tai tam tikra siekiamybė…“ – sako dailininkė Sigita Maslauskaitė, kurios darbai kupini barokiškos ekspresijos ir veržlumo. Nors menininkė tapo ne tik šventuosius, bet ir natiurmortus, peizažus, tačiau būtent krikščioniški siužetai išskiria ją iš lietuviškos tapybos mokyklos. Pokalbyje dailininkė atsiskleidžia ir kaip menotyrininkė, jautriai ir subtiliai ieškanti tiltų tarp bažnytinio paveldo, šiuolaikinio meno ir XXI amžiaus žmogaus.„Tapydama šventuosius nevengiu tamsių spalvų tirštumo, taip man geriau sekasi kalbėti apie šventuosius personažus. Kita vertus, vis dažniau atrodo, kad visi menininkai trokšta kurti šviesiai ir gražiai. Tai tam tikra siekiamybė…“ – sako dailininkė Sigita Maslauskaitė, kurios darbai kupini barokiškos ekspresijos ir veržlumo. Nors menininkė tapo ne tik šventuosius, bet ir natiurmortus, peizažus, tačiau būtent krikščioniški siužetai išskiria ją iš lietuviškos tapybos mokyklos. Pokalbyje dailininkė atsiskleidžia ir kaip menotyrininkė, jautriai ir subtiliai ieškanti tiltų tarp bažnytinio paveldo, šiuolaikinio meno ir XXI amžiaus žmogaus.

Skaityti daugiau

Svarbu yra žmogaus gyvybė, visa kita – nesvarbu

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.) – poetas, literatūros kritikas, pasukęs į verslo vadybos, administravimo ir tarptautinės prekybos barus, tačiau neužmirštantis ir tekstų rašymo meno. Debiutavo 1998 m. išleidęs poezijos knygą „Vietovė. Šiaurė“, kuri jam pelnė Poetinio Druskininkų Rudens premiją. 1999 m. VU baigė lituanistikos magistrantūrą. Dirbo „Metų“ redakcijoje, 1999 –2001m. – „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas ir Metų vertėjo krėslo fundatorius.Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.) – poetas, literatūros kritikas, pasukęs į verslo vadybos, administravimo ir tarptautinės prekybos barus, tačiau neužmirštantis ir tekstų rašymo meno. Debiutavo 1998 m. išleidęs poezijos knygą „Vietovė. Šiaurė“, kuri jam pelnė Poetinio Druskininkų Rudens premiją. 1999 m. VU baigė lituanistikos magistrantūrą. Dirbo „Metų“ redakcijoje, 1999 –2001m. – „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas ir Metų vertėjo krėslo fundatorius.

Skaityti daugiau

Kriterijai: apie dvasių skyrimą

Hans urs von Balthasar (1905–1988) – šveicaras, iškilusis katalikų teologas, sukūręs vieną originaliausių XX a. teologinių sistemų (apie ją plačiau žr. NŽ, 1991, Nr. 7; NŽ-A, 1992, Nr. 7–8; tekstai prieinami www.nzidinys.lt). Skelbiamą tekstą, publikuotą kaip pirmoji iš dešimties esė nedidelėje knygelėje Klarstellungen: Zur Prüfung der Geister (Johannes Verlag, 1971), iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius.Hans urs von Balthasar (1905–1988) – šveicaras, iškilusis katalikų teologas, sukūręs vieną originaliausių XX a. teologinių sistemų (apie ją plačiau žr. NŽ, 1991, Nr. 7; NŽ-A, 1992, Nr. 7–8; tekstai prieinami www.nzidinys.lt). Skelbiamą tekstą, publikuotą kaip pirmoji iš dešimties esė nedidelėje knygelėje Klarstellungen: Zur Prüfung der Geister (Johannes Verlag, 1971), iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius.

Skaityti daugiau

Perkūno šventykla Vilniuje

Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylėtojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie ją intensyviai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių tradicija ruseno ir vėliau, o bene stipriausiai subujojo sovietmečiu. Šią romantinę tradiciją reprezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino keletą gyvybingų vizijų. Pirmoji jų susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą, o antroji teigia, kad po Mindaugo žūties ši katedra buvusi paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kai vietoj pagonių šventyklos čia iškilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, į nuo seno mokslui žinomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat į naujesnių archeologinių tyrimų duomenis. Reta kuri vieta taip stipriai traukia senosios Vilniaus istorijos mylėtojus kaip Vilniaus katedra. Pirmieji apie ją intensyviai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių tradicija ruseno ir vėliau, o bene stipriausiai subujojo sovietmečiu. Šią romantinę tradiciją reprezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino keletą gyvybingų vizijų. Pirmoji jų susijusi su mintimi apie Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą, o antroji teigia, kad po Mindaugo žūties ši katedra buvusi paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyvavusi iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kai vietoj pagonių šventyklos čia iškilusi nauja, Jogailos pastatyta Vilniaus katedra. Šiame straipsnyje ir norėčiau atkreipti dėmesį į senus ir naujesnius istoriografinius pasakojimus, į nuo seno mokslui žinomus, bet, ko gero, ne iki galo perprastus faktus, taip pat į naujesnių archeologinių tyrimų duomenis.

Skaityti daugiau

Risus Angelicus

Pasak antropologų, subtilus ir rafinuotas humoro jausmas yra vienas daugybės būdų, kuriais reiškiasi įstabus rumunų gyvenimo džiaugsmas. Rumunai, kaip ir kitos tautos ar etninės grupės, yra linkusios į komediją, sąmojį, ironiją, autoironiją ir draugišką pajuoką, kaip ir į retą dovaną šypsotis nelaimės akivaizdoje. Pasak antropologų, subtilus ir rafinuotas humoro jausmas yra vienas daugybės būdų, kuriais reiškiasi įstabus rumunų gyvenimo džiaugsmas. Rumunai, kaip ir kitos tautos ar etninės grupės, yra linkusios į komediją, sąmojį, ironiją, autoironiją ir draugišką pajuoką, kaip ir į retą dovaną šypsotis nelaimės akivaizdoje.

Skaityti daugiau

Katalikybė kaip politika

KatalikA? BaA?nyA?iai Lietuvoje daA?nai prikiA?amas nepagrA?stas politikavimas. Tai tendencija, kuri tebestiprA�ja nuo pat NepriklausomybA�s atkA�rimo. Jei iA? pradA?iA? BaA?nyA?ia dar vertinta kaip vienas svarbiausiA? buvusio pasiprieA?inimo sovietA? valdA?iai centrA? ir kartu iA?sivadavimo autoriA?, tai vA�liau vieA?uomenA� vis maA?iau linko pripaA?inti jA� kaip teisA�tA� politinA�s diskusijos dalyvA?.KatalikA? BaA?nyA?iai Lietuvoje daA?nai prikiA?amas nepagrA?stas politikavimas. Tai tendencija, kuri tebestiprA�ja nuo pat NepriklausomybA�s atkA�rimo. Jei iA? pradA?iA? BaA?nyA?ia dar vertinta kaip vienas svarbiausiA? buvusio pasiprieA?inimo sovietA? valdA?iai centrA? ir kartu iA?sivadavimo autoriA?, tai vA�liau vieA?uomenA� vis maA?iau linko pripaA?inti jA� kaip teisA�tA� politinA�s diskusijos dalyvA?.

Skaityti daugiau